Antroje sausio pusėje Nacionalinėje bibliotekoje pristatoma trečioji rašytojos eseistikos knyga „Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“) sulaukė itin didelio literatūros kritikų ir apžvalgininkų dėmesio. M. Burokas knygą palygino su geru džiazu. Pasak jo, G. Radvilavičiūtė džiazuoja tarp gyvenimo, tikrovės ir literatūros, fikcijos. Būdama itin jautri kalbai, pastabi, ji džiazuoja ir kalba: netingi surinkti, šmaikščiai pateikti pačių keisčiausių, kvailiausių oficialiosios ir žurnalistinės kalbos perlų ir pažaisti labiausiai nuvalkiotomis klišėmis.

Literatūrologė Virginija Cibarauskė taip atsiliepia apie G. Radvilavičiūtės tekstus: „čia ir dabar gimstantis tekstas pradangina autorių, nustelbia jo priklausymą konkrečiam laikui ir erdvei, pažiūroms ir socialiniam statusui. Lieka tik balsas, o gal žvilgsnis, vienodai abejingai ir jautriai stebintis kitus bei save [...].“

Rašytoją kalbins literatūrologė doc. dr. Gitana Vanagaitė. Knyga „Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones“ nominuota „Publicistikos ir dokumentikos“ kategorijoje.

Meno erdvė, V a.