Susipažink su Vilniumi: Vilniaus Katedros eksterjero skulptūros

Vilniaus katedra turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija. 1769 m. siautėjusi didelė audra nuniokojo katedros skliautus. Jos rekonstrukcijos planą parengė  žymus Lietuvos architektas Laurynas Gucevičius. Suteikdamas pastatui antikos architektūros šedevrams artimą klasicistinį stilių, jis numatė vietos ir skulptūroms, kurios susietų biblinius ir šventųjų gyvenimų pasakojimus. Skulptūras kurti ėmėsi iš Romos atvykęs skulptorius Tomas Rigi, tačiau visų sumanymų įgyvendinti nespėjo ir katedros eksterjere vėliau atsirado kitų skulptorių kūrinių. Visos skulptūros nulipdytos iš stiuko – masės, kurią sudaro marmuro milteliai, gipsas, kalkės, smėlis ir klijai. Katedros eksterjerą puošia aštuoniolika apvaliųjų skulptūrų ir šeši reljefai. Pagrindiniame fasade yra šešios vėlyvojo baroko epochai priskiriamos apvaliosios skulptūros ir penki stačiakampio formato horeljefai ir horeljefinė timpano kompozicija.

Pastato pagrindinės dalies nišose, už portiko kolonų ant postamentų arčiau įėjimo į šventovę stovi apvaliosios — Naujojo Testamento skelbėjų — keturių evangelistų skulptūros. Jos yra lengvai identifikuojamos, nes turi savo simbolinius ženklus (iš kairės į dešinę): šv. Matas vaizduojamas su angelu, šv. Morkus — su liūtu, šv. Lukas — su jaučiu ir šv. Jonas — su ereliu. O vakarinių koplyčių nišose – Biblijos personažų Abraomo ir Mozės statulos. Visos skulptūros sudaro vientisą kompoziciją. Evangelistų kūnai stambūs. Figūras vienija panašios pozos, draperijos. Jos kartoja neramių judesių ritmą, kuria herojų nuotaiką.

Vakarinėje katedros pusėje, prie pagrindinio įėjimo, matome šešias ekspresyvių formų, teatrališkų gestų baroko stiliaus Tomo Rigi skulptūras, o virš jų – bareljefus, kuriuose pasakojamos istorijos iš Apaštalų darbų knygos (iš kairės į dešinę):

1. Abraomas

Ievos Čičirkaitės nuotrauka

2. Mozė

Ievos Čičirkaitės nuotrauka

Abraomas ir Mozė– tai Senajame Testamente aprašyti pranašai. Kodėl Dešimt Dievo įsakymų paskelbęs Mozė vaizduojamas su ragais? Pasirodo, verčiant Bibliją iš hebrajų į lotynų kalbą dėl hebrajiškų žodžių panašumo įsivėlė klaida ir vietoj „švytinčio“ Mozės veidas buvo pavadintas „raguotu“. Dėl šio nesusipratimo daugelyje meno kūrinių Mozė vaizduotas su ragais. Šios klaidos neišvengė ir Mikelandželas, kurdamas žymiąją Mozės skulptūrą.

3. Evangelistas šv. Matas

Ievos Čičirkaitės nuotrauka

Evangelistas šv. Matas su jam būdingu simboliu angelu, įkvėpusiu rašyti evangeliją. Jis buvo muitininkas, mokesčių rinkėjas, todėl laikomas buhalterių, bankininkų, apskaitininkų, biržos maklerių ir mokesčių rinkėjų globėju. Kristaus gyvenimo laiku ši profesija buvo laikoma nuodėminga. Bareljefe virš jo skulptūros pavaizduotas „Šventosios Dvasios atsiuntimo“ siužetas, pasakojantis, kaip Sekminių dieną apaštalams Viešpats atsiuntė Šventąją Dvasią.

4. Evangelistas šv. Morkus

Ievos Čičirkaitės nuotrauka

Evangelistas šv. Morkus buvo šv. Pauliaus ir šv. Petro mokinys bei padėjėjas. Manoma, kad evangeliją jis parašė remdamasis Petro pasakojimais. Morkus yra itin svarbus Venecijoje, ten jo garbei pastatyta žymioji Šv. Morkaus bazilika. Jis vaizduojamas su liūtu, nes evangeliją pradėjo pasakojimu apie Joną Krikštytoją, kurio balsas buvęs tarsi liūto riaumojimas. Šv. Morkus laikomas tapytojų, sekretorių, odininkų, stiklininkų globėju, o jo simbolis – liūtas su atversta evangelija – puošia Venecijos herbą.

Ievos Čičirkaitės nuotrauka

Virš skulptūros – „Luošio išgydymo“ siužetas, pasakojantis, kaip apaštalas Petras, Morkaus mokytojas, Jėzaus vardu išgydė luošį.

5. Virš įėjimo į katedrą yra bareljefas „Šv. Petro pamokslas“. Jame vaizduojama, kaip šv. Petras aiškina susirinkusiems, kad Šventosios Dvasios nusileidimas per Sekmines reiškia Jėzaus Kristaus siųstas pranašavimo ir kitų kalbų aiškinimo dovanas.

6. Evangelistas šv. Lukas.

Ievos Čičirkaitės nuotrauka

Pagal seną, bene VI a. tradiciją, tikima, kad jis buvo tapytojas, sukūręs Švč. Mergelės Marijos portretą, kuris jai labai patikęs. Todėl šv. Lukas laikomas tapytojų globėju (taip pat gydytojų, knygrišių ir mėsininkų). Jis dažnai vaizduojamas su jaučiu – viena iš apokaliptinių būtybių, minimų Biblijoje. Evangelija pagal Luką laikoma pačia subtiliausia, o pats evangelistas neretai vadinamas „tapytoju žodžiais“. Virš  skulptūros „Mirusiojo prikėlimo Troadėje“ siužetas, pasakojantis, kaip apaštalas Paulius atgaivino per langą iškritusį ir užsimušusį jaunuolį.

7. Evangelistas šv. Jonas

Ievos Čičirkaitės nuotrauka

Evangelistas šv. Jonas buvo pats jauniausias ir mylimiausias Kristaus mokinys, vienintelis iš dvylikos apaštalų tapęs nukryžiavimo liudininku. Jo parašyta evangelija ir Apsireiškimo knyga išsiskiria metaforomis, vizijomis todėl jis vaizduojamas su mirties ir tikėjimo polėkį simbolizuojančiu ereliu. Jonas laikomas teologų, rašytojų globėju. Virš jo skulptūros – „Ananijo ir Sapfyros mirtis“ – pasakojamas apie vyrą ir žmoną, kurie pardavę žemės sklypą gailėjo paukoti pinigų bažnyčiai ir už tai buvo Viešpaties nubausti mirtimi.

8. Tomo Rigi meistrystę rodo ir timpane esanti bareljefinė kompozicija „Nojaus auka“. Tai alegorija apie Dievo išgelbėjimą ir pasiaukojimo jam reikšmę. Jos centre – Senojo Testamento veikėjas Nojus su šeima ir nuo potvynio išgelbėti gyvūnai. Biblijoje rašoma, kad potvyniui atslūgus Nojus pastatė aukurą ir ant jo atnašavo Viešpačiui deginamąsias aukas.

Pietinėje ir šiaurinėje katedros pusėse L. Stuokos-Gucevičiaus pristatytos kolonados, kurios Šv. Kazimiero koplyčią ir pačią šventovę panašiu frizu sujungia į darnią visumą. Pietinėje katedros pusėje, šonininio katedros fasado nišose stovi septynios Lietuvos kunigaikščių statulos, sukurtos 1754 m. ir skirtos Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios didžiajam altoriui. Šiaurinėje šonininio fasado nišose pusėje stovi penkios jėzuitų šventųjų skulptūros, kurios buvo sukurtos 1754—1768 m. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios šoniniams altoriams papuošti. Tačiau kai caro valdžia 1832 m. šią bažnyčią atėmė iš katalikų, skulptūros perkeltos į katedros nišas, kur iki šiol ir stovi. Visos 15 skulptūrų pagamintos iš stiuko, yra rokoko stiliaus. Šis XVIII a. Prancūzijos karališkajame dvare gimęs stilius laikomas vėlyvojo baroko atmaina, kuriai būdingas puošnumas ir detalumas. Tačiau Lietuvoje jis labiau paplito bažnyčių puošyboje ir buvo santūresnis nei pirmtakas, taip pat paprastesnis negu dramatiškos ir sudėtingos barokinės skulptūros. Viduryje stovinti šv. Elena – Romos imperatoriaus Konstantino, Konstantinpolio įkūrėjo, motina, šv. Kryžiaus atradėja.

Pagal krikščioniškąjį kanoną laikoma, kad priėmus krikščionybę ji nukeliavo į tuo metu musulmonų užimtą Jeruzalę, kur atrado Kristaus kapavietę ir šventąjį Kryžių ir sugrąžino jį Romos bažnyčiai. Iš ten šv. Kryžiaus gabalėliai kaip relikvijos pasklido po pasaulį. Anot kai kurių šaltinių šv. Kryžiaus relikvijos buvo saugomos XIV a. didžiojo kunigaikščio Jogailos pastatydintoje katedroje, kuri vėliau sudegė. Šv. Elenai iš dešinės besimeldžiantis šv. Stanislovas – kankinys, Krokuvos vyskupas, Lenkijos ir Lietuvos karalaitis, Lenkijos globėjas. Viduramžiais katedroje buvo saugoma jo rankos relikvija, išlikusi ir iki mūsų laikų. Kairėje – šv. Kazimieras – Kazimiero IV Jogailaičio sūnus, laikomas Lietuvos globėju. Jo palaikai saugomi katedroje. Visos trys skulptūros Karolio Jelskio su Gucevičiaus darbus tęsusio architekto Mykolo Angelo Šulco priežiūra. Antrosios sovietinės okupacijos metais skulptūros buvo nugriautos. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę šventųjų skulptūras nutarta atkurti. Jų atstatymas 1996 m. daugeliui tapo teisės į tikėjimo laisvę, atkurto valstybingumo simboliu.

Adresas: Šventaragio gatvė, Vilnius

Renginiai Vilniuje

VilniusGo
VILNIAUS KATEDRA KATEDROS SKULPTŪROS VILNIAUS ISTORIJA VILNIAUS PASTATŲ ISTORIJA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Ryto“ (14-5) ekipa patyrė apmaudžią nesėkmę „Betsafe-LKL“ čempionate savų žiūrovų akivaizdoje. Sostinės klubas 75:96 (21:32, 24:21, 19:21, 11:22) nusileido Panevėžio „Lietkabeliui“ (11-8). Simas Jasaitis rungtynes pradėjo pelnydamas 5 taškus iš eilės, o „Lietkabelis“ per kelias minutes sumetė 10 taškų (3:10). Paulius Valinskas pataikė iš toli ir „Rytui“ teko prašyti minutės pertraukėlės (5:13). „Rytas“ atsakė DJ Seeley ir Eimanto Bendžiaus tritaš...
Laisvalaikis
Turbūt 90 procentų planetos gyventojų iškart atsakytų į klausimą apie mėgstamiausią spalvą. O ar kada nors pagalvojote, kodėl kartais žmonėms patinka būtent ta viena ir vienintelė spalva? Pasirodo, tai gali atskleisti ne tik jūsų skonį daiktams, bet ir tam tikrus asmenybės bruožus, apie kuriuos galbūt net patys nežinojote. Taigi raskite savo mėgstamą spalvą sąraše ir skaitykite apie savo asmenybės paslaptis. Juoda Jei jūsų mėgstamiausia spalva yra juoda, t...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnams įkliuvo du vagystėmis įtariami vyrai. Jų namuose kratų metu rasta ir paimta, įtariama vogtų, įvairių daiktų: tamsiai pilkas dviratis „Rock Machine“ (viršutinis rėmo vamzdelis, pobalninis bei apatinis rėmo vamzdžiai bei apatinių šalių dalis yra perdažyti matiniais pilkais dažais. Ant dviračio vairo yra sumontuotos „Shimano Alivio“ pava...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas pasiekė susitarimą su 30 metų vidurio saugu iš Ispanijos Cristianu Portilla, kuris per savo karjerą yra žaidęs ir Ispanijos čempionate. „Žalgirio” naujokas karjerą pradėjo Santandero „Racing” klube ir aukščiausioje Ispanijos lygoje debiutavo būdamas vos 17 metų. Jis taip pat buvo nuolat kviečiamas į U-17 rinktinę, kurios gretose pelnė vieną įvartį. „La Liga” čempionate C. Portilla, atstovaudamas „Racing” ir Chichono „Spor...
Laisvalaikis
XIX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Vilnių pasiekęs geležinkelis sąlygojo pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė. Priemiestyje turėjo žemes viena žymiausių LDK didikų giminių – grafai Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai (Przeździeccy), kurių vardu 1916 m. pavadinta ir gatvė. Tyzenhauzai – sena Vokietijos riterių giminė, pasak padavimų, gyvenusi Holšteine ar Vestfalijoje. Dalis šios giminės riterių XII...
Įvykiai
Vilnius gedi pirmadienį mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus. Rytoj į Gdanską išvyks ir laidotuvėse dalyvaus sostinės meras Remigijus Šimašius, o šiandieną Vilniuje prasidėjo minėjimo renginiai: Trijų Kryžių paminklas nušviestas Gdansko miesto vėliavos spalvomis, vakare ant Rotušės fasado įjungta videoprojekcija, skirta atminti broliško miesto merą. „Pawelas buvo išskirtinis žmogus ir politikas, per daugelį savo veiklos metų užsita...
Verslas
2018 m. Vilniuje atidaryti keturi A klasės biurų pastatai centrinėje miesto dalyje. Prestižinių biurų poreikis dominuos ir šiemet, bet intensyvi konkurencija šiame segmente skatina NT vystytojus keisti kryptį ir orientuotis į B klasės pastatus, kurių vakansija nuosekliai mažėja jau antrus metus iš eilės, skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje 2018 m. IV ketvirčio Vilniaus biurų rinkos apžvalgoje „Vilnius Offic...
Įvykiai
Nuo sausio 21 d. lopšelio-darželio „Pasaka“ filiale Žirmūnų seniūnijoje (Žirmūnų g. 110) atidaromos trys naujos grupės. Daugiau kaip pusė šimto (54) mažųjų vilniečių kviečiami lankyti 1,5-3, 2-3 ir 2-4 metų amžiaus grupes. Į lopšelį-darželį jau priimta 30 mažųjų vilniečių. „Siekdama pateisinti tėvelių lūkesčius ir plėsti ikimokyklinio ugdymo tinklą Žirmūnų seniūnijoje, savivaldybė išsinuomavo pastatą, nupirko naujus baldus, edukacines priemones, žaislus ir...
Laisvalaikis
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai” jau keturioliktąjį kartą pakvietė susipažinti su festivalio programa, svečiais bei pakalbėti apie prancūzišką kultūrą. Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani atskleidė, kad šiais metais be pagrindinės programos žiūrovai galės išvysti ir dvi retrospektyvas. Režisieriaus, lyginamo su Alfredu Hitchcock'u,  Henri-Georges'o Clouzot filmų retrospektyva bei, aktorės, kuriai pernai būtų suėję 80 metų, Rom...