Susipažink su Vilniumi: Valdovų rūmai

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. 2002 m. pradėti rūmų atkūrimo darbai ir papildomi archeologiniai tyrimai. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti iš 1987–2001 m. atkastų rūmų liekanų.

Rūmai pastatyti iš geležbetonio, apmūryti raudonosiomis plytomis. Vienas iš Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorių – olandas Petras Nonhartas. Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimui lėšas rinko Valdovų rūmų paramos fondas. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skyręs per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis Juozas Kazickas. 2009 m. nebaigtuose įrengti rūmuose įkurtas Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai“, įvyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinio atidarymo ceremonija. 2013 m. liepos 6 d. buvo atidarytas rūmų A korpusas, o 2018 m. liepos 6 d. – rūmų B korpusas. Atkurti rūmai naudojami kultūros, švietimo, turizmo reikmėms ir reprezentuoja valstybę. Didžiausioje Renesansinėje salėje telpa iki 500 žmonių, o įspūdingas vidinis rūmų kiemas talpina iki 2000 svečių. Vakarienių metu galima organizuoti gidų vedamas ekskursijas po muziejų.

Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. XV a. pab. – XVI a. pr. Aleksandras pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus.

XVI a. ir XVII a. vadinami rūmų „aukso laikais“. Vilnius tuo metu buvo svarbus Vidurio Rytų Europos centras, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė, kurias valdė Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daug visai Europai svarbių istorinių įvykių. Buvo priimami užsienio šalių pasiuntiniai, vyko seimai, buvo prisiekiama Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, pasirašomos tarptautinės sutartys, vykdomi teismai, redaguojamas Lietuvos Statutas, saugomas valstybės iždas ir archyvas. Čia buvo sukaupta viena turtingiausių Europoje bibliotekų, saugomos neeilinės šarvų bei medžioklės trofėjų kolekcijos, gobelenai, paveikslai, brangenybės.

1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti.

XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai, bet žlugus ATR, šie planai nebuvo įgyvendinti.

XIX a. pradžioje rūmai visiškai sugriauti. Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas gavo teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.

1831 m. buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais, o A. Šliosbergo namas tapo kariuomenės štabu. 1840 m. pastatas įvardijamas kareivinėmis. 1854 m. pastatas rekonstruotas ir jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba. XIX a. antroje pusėje tvirtovė panaikinta, o jos vietoje įrengtas parkas. XX a. pradžioje A. Šliosbergo namas buvo rekonstruotas eklektiniu stiliumi. XX a. pirmojoje pusėje pastatas buvo naudotas karinei administracijai.

1941 m. ir 1944–1987 m. pastate veikė Pionierių rūmai. 1964 m. tiesiant šilumos trasą į A. Šliosbergo namą buvo atrasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rūsiai. 1976 m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. 1983 m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.

1987 m. nusprendus A. Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki 2009 m. Jų metu rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. 1988–2005 m. A. Šliosbergo name buvo įsikūręs Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Atkuriant Valdovų rūmus A. Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas. Buvo paliktos dvi antro aukšto salės, dalis eksterjero detalių.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje. Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija lankytojus atves į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.

VilniusGo
VALDOVŲ RŪMAI VILNIAUS ISTORIJA SUSIPAŽINK SU VILNIUMI LAISVALAIKIS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai renginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Leoniškių palivarkas XVII-XIX a. priklausė Vilniaus miestui. 1819 m. plane pažymėti palivarko pastatai Leoniškių kaime, kur dabar stovi malūnas. XIX a. 4-o deš. viduryje Pučkarnios (Pučkorių) palivarko savininko S. Sidaravič...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Kriminalai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai sulaikė ne vieną kartą už tuos pačius nusikaltimus teistą vyrą (gimusį 1989 m.), įtariamą kavos aparatų iš parduotuvės vagystėmis. Sostinės kriminalistai išsiaiškino, kad pastaruoju metu vis daugėja vagysčių iš prekybos centrų, ir ėmėsi priemonių joms užkardyti. Kovo 21 d. apie 13 val. sostinės Ulonų g. kriminalistai...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo kovo 25 d. iki balandžio 5 d. dėl planuotos inžinerinių tinklų rekonstrukcijos,  laikinai bus susiaurinta Upės gatvės važiuojamoji gatvės dalis ties G. Baravyko gatve.  Darbų zoną rekomenduojama apvažiuoti Konstitucijos prospektu ir Kalvarijų gatve. Norint užtikrinti sklandų eismą ir saugus prasilenkimą Upės gatvėje,  susiaurintoje dalyje laikinai atsiras šviesoforai.  Vairuotojai prašomi būti atidžiais, stebėti...
Gamta
Faktai apie vandenį: Jungtinės Tautos skelbia, jog pasaulyje, 2,1 mlrd. žmonių vartoja nesaugų ar užterštą vandenį. Lietuva turtinga gėlo vandens ištekliais ir bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Viešai tiekiamas geriamasis vanduo paprastai yra keliolikos arčiau ar giliau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių, kuriam aplinkos t...
Įvykiai
Vilniaus vardas pirmą kartą atsidūrė prestižinių tarptautinių rinkodaros apdovanojimų „Routes Europe Marketing Awards“ geriausių skrydžių krypčių nominantų sąraše. Į šiuos apdovanojimus, kurie yra itin svarbūs aviacijos rinkoje, kasmet išrenkamos tik penkios kryptys. Už efektyvios Lietuvos sostinės rinkodaros veiksmus įvertinta Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūra „Go Vilnius“, nominuota drauge su Vienos, Sevilijos, Tamperės ir Kroatijos turizmo orga...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybės mokyklos turi puikią progą papildyti savo materialines bazes šiuolaikiška įranga, suteikiančia mokiniams galimybes kurti, konstruoti, modeliuoti, projektuoti ir gaminti įvairius gaminius, modelius, maketus ar prototipus. Vilniaus švietimo pažangos centras kviečia Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas dalyvauti projekto „Atvirų techninių kūrybinių dirbtuvių FabLab3 steigimas Vilniaus mokyklose“ atrankos konkurse. Projektas skirt...
Įvykiai
UAB „Grinda“, prižiūrinti Vilniaus miesto gatves, baigė žiemos sezoną ir pradėjo šiltojo metų laiko darbus – gatvių valymą, duobių taisymą ir gatvių asfaltavimą.   Žiema prasideda... spalį Žiemą „Grinda“ atsakinga už 1700 km Vilniaus gatvių tinklo priežiūrą. Įvertinusi praėjusių metų patirtis, bendrovė žiemos sezoną pasitiko sustiprinusi ne tik techninę bazę, bet ir optimizavusi žmogiškuosius išteklius, darbo organizavimą.  Sostinės gatvėse žiemą dirbo 36...