Žinomo dailininko, grafiko, kaligrafo Jokūbo Zovės pristatyti nereikia. Jis ne tik apipavidalina ir iliustruoja knygas, bet ir piešia plakatus, darbuojasi taikomosios grafikos srityse: kuria atvirukus, pašto ženklus, buvo vienas pirmųjų dailininkų, kuriančių nepriklausomybę atgavusios Lietuvos valstybės pašto ženklus. Jis – 27 pašto ženklų autorius. Dailininkas yra sukūręs daugiau nei šimtą firminių ženklų ir emblemų. Vienas pirmųjų jo ženklų – dabar visiems gerai žinomas Švenčionių vaistažolių fabriko ženklas, vėliau sukurti „Lietuvos avialinijų“, „Lietuvos kuro“ ženklai. Dailininkas apipavidalino tarptautinę Vilniaus konferenciją (1997) ir tarptautinę konferenciją „Civilizacijų dialogas“, vykusią Prezidentūroje (2001). 1989 m. dailininko sukurtą plakatą „Skorosšivatel 1940“ yra įsigijęs Viktorijos ir Alberto muziejus Londone.

J. Zovė yra laimėjęs ne vieną konkursą: Rokiškio 500 metų jubiliejaus ženklo, Pasaulio lietuvių dainų šventės (1994), Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos logotipo (2012), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos logotipo (2016), Nacionalinės bibliotekos Judaikos centro ženklo ir kt. Jis taip pat Kamajų ir Paluknės herbo ir vėliavos autorius. Grafiko kaligrafijos kūrinys – ant vieno ištiso 18, 20 metro ilgio popieriaus lapo išrašyta Šv. Luko evangelija – pateko į Lietuvos rekordų knygą.

„Ateina laikas, kai reikia pažvelgti atgal, kai pirmyn jau nebėra prasmės“, – sako parodos autorius J. Zovė, Nacionalinėje bibliotekoje dirbantis vyresniuoju dailininku.

Mokydamasis Telšių taikomosios dailės technikume būsimasis dailininkas šalia juvelyrikos amato lankė mokyklos vakarinį piešimo būrelį, dalyvavo piešinių parodose, surengė personalinę piešinių parodą. Ir šioje jubiliejinėje Jokūbo parodoje yra tų laikų piešinių. Datų nėra, bet kaip sako pats dailininkas, jis datas atskiria ne pagal piešinio kokybę, bet pagal piešiamų asmenų veidus. Piešta visur ir visada. Studijų draugai, atostogaujantys kaime vaikai, tėvai, broliai, seserys. Autoriui būdingi tikslūs portretuojamųjų bruožai, charakteriai, nuotaikos. Tam kartais užtenka vienos linijos.

Studijuojant tuometiniame Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), piešimas įgavo kitą lygį. Pirmasis piešimo mokytojas buvo Leonas Žuklys, ramus, kantrus ir taktiškas dėstytojas. Vyresniuose kursuose dėstė jau tuomet legenda tapęs Stasys Krasauskas.