Jeigu kinas mirė, kažkur turi būti lavonas“, – ne viename interviu yra sakęs Dominicas Gagnonas, 44-erių metų menininkas, eksperimentinių filmų, muzikos ir performansų kūrėjas.

Jo akimis, kiną galima rasti visur, pasklidusį mūsų kasdienybėje. Tik tai – ne vientisas kūnas, o pasidalinęs į tūkstančius trumpų momentų, kuriuos režisierius stengiasi atpažinti, „sugauti“ ir iš jų dėlioti savitą „frankenšteinišką“ kino pasaulį.

D. Gagnonas tokį kiną kuria nuo 1996 m., jo filmografijoje dvidešimt trumpo ir ilgo metražo filmų, plaukiojančių kažkur tarp dokumentinio kino ir eksperimentinio internete rastos filmuotos medžiagos montažo.

Susitikime apžvelgsime Dominico Gagnono filmografiją, kalbėsime apie antropologinę mėgėjiškų vaizdo talpyklų vertę bei režisieriaus kūrybinius ir politinius sprendimus, kuriant tokius filmus.

Susitikimą moderuoja Austė Zdančiūtė ir Dovilė Grigaliūnaitė.

Įėjimas laisvas.