Zosios Rodkevič debiutas. Atviras, intymus, tragikomiškas žymaus Rusijos politiko, Putino oponento, su kamera flirtuojančio ir savo role besimėgaujančio Boriso Nemcovo portretas.

Darbas, kurio režisierė ėmėsi skeptiškai:„Man buvo dvidešimt dveji. Dirbau žinioms. Gavau užduotį – filmuoti Borisą Nemcovą. Priėmiau ją kaip iššūkį: senas, savimyla buržujus, na, kuo jis gali būti įdomus? Jam buvo penkiasdešimt treji, jis jau buvo ir fizikos daktaras, ir vicepremjeras, ir Boriso Jelcino įpėdinis. O pasirodė besąs šaunus, geras ir nuoširdus. Susidraugavome. O tada jį nužudė.“Tai irsvarbus dokumentas, kuris, anot V. Manskio, yra raktas suprasti beprotybę, kurioje esame, ir dėl kurios mus perspėjo Nemcovas: „Rusijai reikia evoliucijos, o ne revoliucijos.“