Žiemos viduryje tikriausiai niekas kitas negali taip sušildyti sielos kaip gera muzika. Sausio mėnesį visų melomanų laukia nauji įdomūs susitikimai iš pokalbių ciklo „Roko muzikos istorija ir perspektyvos“. Jų autorius Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas sausio mėnesiui parengė du intriguojančius pristatymus.

Sausio 30 d. – Soulo muzikos žanras

Muzikos tyrinėtojai soulą vertina, kaip „išskirtinai amerikietišką, užgimusią savitą juodųjų muzikinę saviraišką, derinančią dvasingąjį gospelą su profanišku ritmenbliuzu“. Soulo muzika greitai pasklido po pasaulį, jaudindama įvairiausių šalių bei tautybių klausytojus, tapdama universalia tikrų kasdienių ir kartu dieviškų žmogaus jausmų skleidėja ir gaivintoja. Pakiliausiomis nuotaikomis ar sunkiausių išgyvenimų metu pati paprasčiausia soulo daina atrodo pajėgi sugerti ar atspindėti sielvartą, graužatį, abejones, žavesį ir slapčiausias svajones. Soulo dainų autoriai tarsi atrado magišką formulę suasmeninti bet kokią gyvenimo situaciją. Be to, jie nebijo būti didaktiški, globėjiški, o soulo dainos paprastumas neskamba banaliai. Dažniausiai taip ir nesupranti, kokiu būdu daina gali taip išgryninti ir taikliai atspindėti tai, kas (kaip klausytojui atrodo) įvyko išskirtinai tik jam vienam.

Susitikime prisiminsime soulo muzikos ištakas, raidą ir pagrindines kryptis, sietinas su legendinėmis įrašų kompanijomis, kaip „Motown“, „Stax“, ir vietovėmis, kaip Philly – Filadelfija ar Chicago – Čikaga, subžanrus, kaip psichodelinį soulo ar baltųjų atlikėjų perimtą ir savaip įkūnytą „žydraakių soulą“ (blue-eyed soul), soulo sąsajas su funko bei disko muzika, taip pat apžvelgsime šio žanro naujausias tendencijas ir išraiškas.