J.Ivanauskaitei premijos laureatai negaili gerų žodžių

  Ši Lietuvė buvo rašytoja iš didžiosios raidės. Jurga Ivanauskaitė turėjo savitumą, savo temas, savo mintis ir savo būdą kurti aprašymus apie gyvenimą, kurį ji matė ir įsivaizdavo. Nuo pat jaunystės išgarsėjusi kaip laisva moteris, ji savo kūriniais pavergė įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių atstovus. Pripažinta ir pamilta visuomenės, legendinė rašytoja mirė nuo kovos su sunkia onkologine liga prieš dešimt metų, tačiau jos kūriniai vis dar verčia skaitytojus atrasti naujus patyrimus. Šių metinių proga publikuojamos J.Ivanauskaitės vardo premijos laureatų mintys apie tai, ką jiems reiškia ši autorė.

  Giedrė Kazlauskaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2015 metais už kūrinį „Meninos“):

  Su Jurgos Ivanauskaitės kūryba susidūriau keistu būdu – per populiariąją žiniasklaidą. Mama vis parodydavo kokį nors interviu „Lietuvos ryte“ ar „Stiliuje“. Dar ji buvo neoficialiai minima mokykloje – istorijos mokytojas palygino su ja vieną mano klasės draugę (gražią, mėgstančią rašyti). Būdama penkiolikos, pirmąkart perskaičiau „Mėnulio vaikus“ (tuo metu atrodė – atpažįstu nemažai Čiurlionkės kontekstų), vėliau „Pakalnučių metus“ ir „Kaip užsiauginti baimę“. Kartą paauglystėje važiavau autostopu, ir mane pavežusios trys moterys kalbėjosi apie Ivanauskaitės knygas; pagarbiai klausiausi. „Raganą ir lietų“ skaičiau jau studijų metais, bet atsimenu, kad tą knygą jos uždraudimo laikotarpiu (1993–1994) pardavinėjo Operos ir baleto teatre (būdavo toks knygų stendas prie programėlių kiosko). Nuo tada nuosekliai skaičiau naujai pasirodančius romanus – „Sapnų nublokšti“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“. Universitete apie ją kalbėta kaip apie vieną šiuolaikinės literatūros autorių; ką tik išėjusį „Placebą“ aptarėme kūrybinio rašymo seminare (abu kursus vedė Audinga Peluritytė-Tikuišienė). Atsimenu „Placebo“ (ar „Sapnų nublokšti“? nepamenu) pristatymą Rotušėje ir „Miegančių drugelių tvirtovės“ pristatymą Mažajame teatre – atėjo tiek daug žmonių, kad priešgaisrinės saugos sumetimais ne visus įleido į salę. Jurga Ivanauskaitė sėdėjo už širmos, nes bijojo „kalbėjimo apie ją“. Man tai pasirodė pretenzinga; tačiau kaip tik tokios ir panašios pozos charakterizavo ją kaip nuo tekstų ne itin lengvai atskiriamą autorę, pakankamai ekscentrišką, kad daug kam keltų susidomėjimą. Tibetiniu laikotarpiu buvo pareiškusi blizgiesiems žurnalams, kad neketina grįžti prie grožinės literatūros; kadangi buvau paauglė, patikėjau ir su liūdesiu apmąsčiau. Rodos, motyvavo tuo, kad grožinės literatūros rašymas atitraukia nuo dvasinio tobulėjimo. Tuo metu skirtumai tarp viešosios ir privačios erdvės dar nebuvo teoretizuojami, patys jų kaip reikiant nesupratome; radikalūs Ivanauskaitės pasisakymai virto savotišku ledlaužiu – ką viešai pareikšti gali rašytoja. Vėliau, jau suaugusi, apmąsčiau tą pareiškimą kritiškai, bet ligi šiol laikau tą judesį Ivanauskaitės naivumu. Beveik nusivyliau, kai išėjo „Sapnų nublokšti“ – autoritetas sulaužė pažadą, vadinasi, ir pastangą dvasiškai tobulėti. Ji konstravo moters rašytojos mitą: tai svarbu, nes tos kartos prozininkių beveik nebuvo, bent jau matomų visuomenėje. Geriausiu jos romanu laikau „Raganą ir lietų“; įtaigiai vizualų ir su atida transcendencijos temai. Kai kurie jo vaizdiniai parašyti taip, lyg būtų nupiešti. Šiuo metu nėra jokios kitos panašios romanistės (bruožai, pagal kuriuos lyginu: autorės, kaip asmenybės, sinergetika, introvertiška ekstroversija, avantiūrizmas, ekstravagancija; rašytojystės romantizavimas, mitologizavimas priimant biografinius sprendimus ir pasisakymuose). Norėčiau kada nors ką nors parašyti apie Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, bet abejoju, ar susidoročiau su tokia užduotimi. Tam reikia laiko distancijos. Labiausiai mane domintų du aspektai: psichoanalizė (ar pretenzijos į ją) ir kintantis religinis matmuo.

  Rimvydas Stankevičius (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertintas 2011 metais už kūrinį „Patys paprasčiausi burtažodžiai“):

Ką man reiškia Jurga Ivanauskaitė?.. Na, tai vienintelė lietuvių rašytoja, dėl kurios knygos „Kaip užsiauginti baimę“ 1989-aisiais važinėjau po Lietuvą, jos ieškodamas po mažų miestelių knygynus, nes miestuose, taip pat ir Vilniuje, ji akimirksniu buvo išpirkta. Tai – rašytoja, kurios visas lig vienos knygas esu perskaitęs, ko gero, pirmoji lietuvių rašytoja, kurios herojai jau nebeatstovauja agrarinei pasaulėjautai, pirmoji – ėmusi rašyti ne apie jaunimą, o tarsi atstovaudama jam, taip pat pirmoji – magiškojo realizmo atstovė Lietuvoje... Nesu tas, kuris turi teisę samprotauti apie J. Ivanauskaitės kūrybinio indėlio vertę ar šios rašytojos vietą lietuvių literatūroje, todėl tik prisipažinsiu, kad asmeniškai labiausiai žaviuosi jos novelistika (knygos „Pakalnučių metai“, „Kaip užsiauginti baimę“). Būtent jos apsakymai turėjo didžiulės įtakos formuojantis mano pasaulėjautai, literatūriniam skoniui, akivaizdžių jos pėdsakų randu savo baigiamųjų klasių moksleiviškuose rašiniuose, prozos kūrybos bandymuose... Tačiau visų svarbiausia man – netgi ne J.Ivanauskaitės literatūrinis palikimas – itin svarbus man jos asmeninis dievoieškos kelias. Man ji yra ir liks puikiu, siektinu pavyzdžiu, kaip iš tiesų yra žengiama dvasiniu keliu – drąsiai, bekompromisiškai, nebijant būti pasmerktai, išjuoktai, suniekintai, nei sau, nei kitiems nemeluojant. Nebijant apsisukti ir grįžti. O juk, sutikite, tam reikia pasiutusios drąsos nūdienos visuomenėje, kurioje Dievo ieškoti nėra įprasta – kur kas įprasčiau – apsimesti, jog visi Jį esame radę ir juntame ryšį su Juo be jokių trukdžių. Jurga buvo asmenybė, kuriai svarbiausias šiame pasaulyje (kaip gyvenime, taip ir kūryboje) visada buvo Anas pasaulis. Esu įsitikinęs, kad būtent tiems dalykams, kuriems išeikvojo savąjį gyvenimą Jurga, turime stengtis išeikvoti ir mes – tiek rašytojai, tiek ne rašytojai.

Aušra Kaziliūnaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2016 metais už kūrinį „Mėnulis yra tabletė“):

  Dažnai kur kas mažiau talentingi vyrai menininkai yra geriau matomi nei įdomiau už juos kuriančios ar turinčios potencialą kurti moterys menininkės. Prie jų nepelnyto iškilimo prisideda kolegiška savipagalba. Vidutinybės moka daugybę galios žaidimų bei strategijų, kurias atkartoja veikiau intuityviai, nei sąmoningai. Galu gale taip įsitvirtina neleisdami nei sau, nei kitiems abejoti jų kultūriniame lauke užimame vieta. Moterys kūrėjos palyginus su vyrais dažnai marginalizuojamos, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur patriarchalinis mąstymas vis dar labai gajus. Iš inercijos jos ir pačios marginalizuoja save bei kitas moteris kūrėjas. Šiame kontekste Jurga Ivanauskaitė iškyla kaip analogų neturinti ir nepasidavusi minėtai schemai kultinė asmenybė. Laisva ir savo laisvę vertinanti kūrėja, drąsiai atsiverianti dvasiniams ir meniniams ieškojimams. Tai, pasaulyje, kuriame iš vadovėlių į mus žvelgia bemaž vien „barzdoti“ veidai, skatina jaunas merginas ieškoti, atrasti, patirti, išgyventi, rašyti ir siekti laisvės. Tai įkvepianti, stipri asmenybė, menininkė, kuri neabejotinai praplėtė to meto dažnai gana nuobodų lietuvių literatūros lauką. Didelė dalis kultūrinių snobų vis dar negali jai atleisti populiarumo. Manau tai kyla iš nepasitenkinimo tuo, kad atradusi savo skaitytojus rašytoja nežaidė pagal hierarchines vyrų-rašytojų pasaulio taisykles.

15min.lt
Jurga Ivanauskaitė Literatūra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvos policijos mokykloje (toliau – LPM) vakar prasidėjo būsimų kursantų atranka, kuri truks visą savaitę. Atrankoje dalyvauja 232 jaunuoliai iš visos Lietuvos, iš jų 152 vyrai ir 80 merginų. Prašymus mokytis LPM pateikė daugiau nei 500 asmenų, t.y. 573, tačiau visus reikalavimus atitiko ir tikrinimus įveikė ne visi, be to, dalis nespėjo laiku praeiti visų tikrinimo etapų, todėl atrankoje dalyvauja tik pusę iš tų, kurie pareiškė norą mokytis LPM. Daugia...
Sportas
Bėgimas – vienas paprasčiausių ir efektyviausių kardio treniruotės variantų. Nėra nieko geriau už jausmą, kai bėgdamas lieji susikaupusią energiją ir tarsi „išsivalai“ nuo neigiamų minčių bei per dieną patiriamo streso. Deja, bėgimo takelis laikui bėgant gali virsti itin atgrasiu ir nuobodulį keliančiu užsiėmimu. Todėl tam, kad treniruotė sporto klube taptų ne tik įdomesne, bet ir efektyvesne, sporto treneriai siūlo keletą būdų kardio treniruotei paįvairin...
Sportas
Praėjusį sekmadienį (rugpjūčio 12 d.) Pavilnių regioniniame parke vyko atsakomasis Lietuvos – Latvijos diskgolfo taurės mačas. Vilniaus etapą rezultatu 49:32 laimėjo Lietuvos diskgolfo žaidėjai. Latviai Rygos etape buvo sukaupę net 35 taškų persvarą (66:31), tad bendru rezultatu 98:80 galutinę pergalę šventė ir pereinamąją Lietuvos – Latvijos diskgolfo taurę iškovojo mūsų kaimynai. Varžybos vyko žaidėjų akistatos principu. Visi turnyro dalyviai buvo suskir...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ pasirašė sutartį su praėjusiais metais Ispanijoje praleidusiu Dennisu Jerome‘u Seeley. Krepšininkas papildys sostinės klubo gynėjų grandį. 28-erių D.J.Seeley praėjusį sezoną atstovavo Las Palmo „Gran Canaria“ ekipai, kuri dalyvavo Europos taurėje. Šiose pirmenybėse iš Kalifornijos kilęs žaidėjas rinko po 10,7 taško, atkovojo po 2 kamuolius ir atliko 2,7 rezultatyvaus perdavimo. „Tai yra gynėjas gerai valdantis kamuolį, kuris puikiai gali k...
Sportas
Sostinės komandoje kitą sezoną nepamatysime australo Beno Madgeno, su kuriuo sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. 33-ejų krepšininkas Vilniaus „Ryto“ gretose praleido vienerius metus. „Lietuvoje praleidome du nuostabius metus, o Vilnius liks pilnas pačių maloniausių akimirkų, – su aistruoliais atsisveikino B.Madgenas. – Lietuva mums visuomet išliks brangi, nes čia gimė mūsų sūnus. Praėjusiais metais sostinėje išvydau neįtikėtiną sirgalių palaikymą ir mana...
Foto
Sostinėje pradedama tvarkyti Senamiesčio, Antakalnio ir Rasų rajonus jungianti Olandų gatvės („Holland straat“) – atkarpa nuo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios link Užupio. Iki rudens keturių eismo juostų gatvės atkarpoje bus pakeisti kelio bortai, paklota nauja ištisinio asfalto danga, pakeisti nusidėvėję šulinių dangčiai ir atnaujintas ženklinimas. Olandų gatvės remontui sostinė skyrė apie 220 tūkst. eurų. „Automobilių žiedu prie Šv. Petro ir Povilo...
Nuotraukų galerija
„Buvo kažkas wow!!! Sunku surasti žodžius apibūdinti visam jausmų kratiniui: ir euforija, ir džiaugsmas, ir didelis dėkingumas kiekvienam, kad tai įvyko! Ir noras vėl imtis kažko naujo: dirbti, dirbti, dirbti, - po sekmadienio vakarą Trakų pilyje nugriaudėjusio koncerto įspūdžiais dalijosi dainininkė Monika Linkytė. -Gal suprasiu rytoj, kad tai įvyko? Kol kas atrodo - neįtikėtina!“. Panašiai jautėsi ir daugelis beveik dvi valandas trukusio koncerto svečių....
Laisvalaikio gidas
Renginių Vilniuje netrūksta. Kad nepasiklystumėte tarp jų įvairovės ir nepraleistumėte geriausių bei įdomiausių, pristatome portalo vilniuje.info šios savaitės renginių Vilniuje rekomendacijas. 1. Pamatyk Vilnių iš 77 m aukščio! Vilniečiai kviečiami apsilankyti Vilniaus savivaldybės 20-o aukšto balkone ir pasigrožėti iš čia atsiveriančia ypatinga Vilniaus panorama. Iš 77 metrų aukščio dangoraižio galima pamatyti Neries vingį, Senamiestį, Liepkalnį, Trijų K...
Transportas
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 19 d. (sekmadienį) Vilnių išjudins didžiausias dviračių renginys Lietuvoje „Velomaratonas 2018“. Jo metu numatomi eismo ribojimai ir viešojo transporto organizavimo pakeitimai. Dalyviai startuos Nepriklausomybės aikštėje bei važiuos Gedimino prospektu (nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų), toliau trasą tęs Šventaragio, T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos gatvėmis, privažiavus iki transporto žiedo apsis...