J.Ivanauskaitei premijos laureatai negaili gerų žodžių

  Ši Lietuvė buvo rašytoja iš didžiosios raidės. Jurga Ivanauskaitė turėjo savitumą, savo temas, savo mintis ir savo būdą kurti aprašymus apie gyvenimą, kurį ji matė ir įsivaizdavo. Nuo pat jaunystės išgarsėjusi kaip laisva moteris, ji savo kūriniais pavergė įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių atstovus. Pripažinta ir pamilta visuomenės, legendinė rašytoja mirė nuo kovos su sunkia onkologine liga prieš dešimt metų, tačiau jos kūriniai vis dar verčia skaitytojus atrasti naujus patyrimus. Šių metinių proga publikuojamos J.Ivanauskaitės vardo premijos laureatų mintys apie tai, ką jiems reiškia ši autorė.

  Giedrė Kazlauskaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2015 metais už kūrinį „Meninos“):

  Su Jurgos Ivanauskaitės kūryba susidūriau keistu būdu – per populiariąją žiniasklaidą. Mama vis parodydavo kokį nors interviu „Lietuvos ryte“ ar „Stiliuje“. Dar ji buvo neoficialiai minima mokykloje – istorijos mokytojas palygino su ja vieną mano klasės draugę (gražią, mėgstančią rašyti). Būdama penkiolikos, pirmąkart perskaičiau „Mėnulio vaikus“ (tuo metu atrodė – atpažįstu nemažai Čiurlionkės kontekstų), vėliau „Pakalnučių metus“ ir „Kaip užsiauginti baimę“. Kartą paauglystėje važiavau autostopu, ir mane pavežusios trys moterys kalbėjosi apie Ivanauskaitės knygas; pagarbiai klausiausi. „Raganą ir lietų“ skaičiau jau studijų metais, bet atsimenu, kad tą knygą jos uždraudimo laikotarpiu (1993–1994) pardavinėjo Operos ir baleto teatre (būdavo toks knygų stendas prie programėlių kiosko). Nuo tada nuosekliai skaičiau naujai pasirodančius romanus – „Sapnų nublokšti“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“. Universitete apie ją kalbėta kaip apie vieną šiuolaikinės literatūros autorių; ką tik išėjusį „Placebą“ aptarėme kūrybinio rašymo seminare (abu kursus vedė Audinga Peluritytė-Tikuišienė). Atsimenu „Placebo“ (ar „Sapnų nublokšti“? nepamenu) pristatymą Rotušėje ir „Miegančių drugelių tvirtovės“ pristatymą Mažajame teatre – atėjo tiek daug žmonių, kad priešgaisrinės saugos sumetimais ne visus įleido į salę. Jurga Ivanauskaitė sėdėjo už širmos, nes bijojo „kalbėjimo apie ją“. Man tai pasirodė pretenzinga; tačiau kaip tik tokios ir panašios pozos charakterizavo ją kaip nuo tekstų ne itin lengvai atskiriamą autorę, pakankamai ekscentrišką, kad daug kam keltų susidomėjimą. Tibetiniu laikotarpiu buvo pareiškusi blizgiesiems žurnalams, kad neketina grįžti prie grožinės literatūros; kadangi buvau paauglė, patikėjau ir su liūdesiu apmąsčiau. Rodos, motyvavo tuo, kad grožinės literatūros rašymas atitraukia nuo dvasinio tobulėjimo. Tuo metu skirtumai tarp viešosios ir privačios erdvės dar nebuvo teoretizuojami, patys jų kaip reikiant nesupratome; radikalūs Ivanauskaitės pasisakymai virto savotišku ledlaužiu – ką viešai pareikšti gali rašytoja. Vėliau, jau suaugusi, apmąsčiau tą pareiškimą kritiškai, bet ligi šiol laikau tą judesį Ivanauskaitės naivumu. Beveik nusivyliau, kai išėjo „Sapnų nublokšti“ – autoritetas sulaužė pažadą, vadinasi, ir pastangą dvasiškai tobulėti. Ji konstravo moters rašytojos mitą: tai svarbu, nes tos kartos prozininkių beveik nebuvo, bent jau matomų visuomenėje. Geriausiu jos romanu laikau „Raganą ir lietų“; įtaigiai vizualų ir su atida transcendencijos temai. Kai kurie jo vaizdiniai parašyti taip, lyg būtų nupiešti. Šiuo metu nėra jokios kitos panašios romanistės (bruožai, pagal kuriuos lyginu: autorės, kaip asmenybės, sinergetika, introvertiška ekstroversija, avantiūrizmas, ekstravagancija; rašytojystės romantizavimas, mitologizavimas priimant biografinius sprendimus ir pasisakymuose). Norėčiau kada nors ką nors parašyti apie Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, bet abejoju, ar susidoročiau su tokia užduotimi. Tam reikia laiko distancijos. Labiausiai mane domintų du aspektai: psichoanalizė (ar pretenzijos į ją) ir kintantis religinis matmuo.

  Rimvydas Stankevičius (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertintas 2011 metais už kūrinį „Patys paprasčiausi burtažodžiai“):

Ką man reiškia Jurga Ivanauskaitė?.. Na, tai vienintelė lietuvių rašytoja, dėl kurios knygos „Kaip užsiauginti baimę“ 1989-aisiais važinėjau po Lietuvą, jos ieškodamas po mažų miestelių knygynus, nes miestuose, taip pat ir Vilniuje, ji akimirksniu buvo išpirkta. Tai – rašytoja, kurios visas lig vienos knygas esu perskaitęs, ko gero, pirmoji lietuvių rašytoja, kurios herojai jau nebeatstovauja agrarinei pasaulėjautai, pirmoji – ėmusi rašyti ne apie jaunimą, o tarsi atstovaudama jam, taip pat pirmoji – magiškojo realizmo atstovė Lietuvoje... Nesu tas, kuris turi teisę samprotauti apie J. Ivanauskaitės kūrybinio indėlio vertę ar šios rašytojos vietą lietuvių literatūroje, todėl tik prisipažinsiu, kad asmeniškai labiausiai žaviuosi jos novelistika (knygos „Pakalnučių metai“, „Kaip užsiauginti baimę“). Būtent jos apsakymai turėjo didžiulės įtakos formuojantis mano pasaulėjautai, literatūriniam skoniui, akivaizdžių jos pėdsakų randu savo baigiamųjų klasių moksleiviškuose rašiniuose, prozos kūrybos bandymuose... Tačiau visų svarbiausia man – netgi ne J.Ivanauskaitės literatūrinis palikimas – itin svarbus man jos asmeninis dievoieškos kelias. Man ji yra ir liks puikiu, siektinu pavyzdžiu, kaip iš tiesų yra žengiama dvasiniu keliu – drąsiai, bekompromisiškai, nebijant būti pasmerktai, išjuoktai, suniekintai, nei sau, nei kitiems nemeluojant. Nebijant apsisukti ir grįžti. O juk, sutikite, tam reikia pasiutusios drąsos nūdienos visuomenėje, kurioje Dievo ieškoti nėra įprasta – kur kas įprasčiau – apsimesti, jog visi Jį esame radę ir juntame ryšį su Juo be jokių trukdžių. Jurga buvo asmenybė, kuriai svarbiausias šiame pasaulyje (kaip gyvenime, taip ir kūryboje) visada buvo Anas pasaulis. Esu įsitikinęs, kad būtent tiems dalykams, kuriems išeikvojo savąjį gyvenimą Jurga, turime stengtis išeikvoti ir mes – tiek rašytojai, tiek ne rašytojai.

Aušra Kaziliūnaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2016 metais už kūrinį „Mėnulis yra tabletė“):

  Dažnai kur kas mažiau talentingi vyrai menininkai yra geriau matomi nei įdomiau už juos kuriančios ar turinčios potencialą kurti moterys menininkės. Prie jų nepelnyto iškilimo prisideda kolegiška savipagalba. Vidutinybės moka daugybę galios žaidimų bei strategijų, kurias atkartoja veikiau intuityviai, nei sąmoningai. Galu gale taip įsitvirtina neleisdami nei sau, nei kitiems abejoti jų kultūriniame lauke užimame vieta. Moterys kūrėjos palyginus su vyrais dažnai marginalizuojamos, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur patriarchalinis mąstymas vis dar labai gajus. Iš inercijos jos ir pačios marginalizuoja save bei kitas moteris kūrėjas. Šiame kontekste Jurga Ivanauskaitė iškyla kaip analogų neturinti ir nepasidavusi minėtai schemai kultinė asmenybė. Laisva ir savo laisvę vertinanti kūrėja, drąsiai atsiverianti dvasiniams ir meniniams ieškojimams. Tai, pasaulyje, kuriame iš vadovėlių į mus žvelgia bemaž vien „barzdoti“ veidai, skatina jaunas merginas ieškoti, atrasti, patirti, išgyventi, rašyti ir siekti laisvės. Tai įkvepianti, stipri asmenybė, menininkė, kuri neabejotinai praplėtė to meto dažnai gana nuobodų lietuvių literatūros lauką. Didelė dalis kultūrinių snobų vis dar negali jai atleisti populiarumo. Manau tai kyla iš nepasitenkinimo tuo, kad atradusi savo skaitytojus rašytoja nežaidė pagal hierarchines vyrų-rašytojų pasaulio taisykles.

15min.lt
Jurga Ivanauskaitė Literatūra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo naujuoju treneriu paskirtas 52-ejų portugalas Joao Martinsas. Darbą su komanda jis pradės jau šį vakarą. J. Martinsas puikiai pažįsta Lietuvos futbolą – treneris kelerius metus dirbo Kauno „Stumbro“ trenerių štabe. Šį sezoną portugalo treniruojama Kauno ekipa vienu metu netgi pirmavo A lygoje nepaisant to, kad klubą slėgė finansiniai sunkumai. J. Martinsas profesionalaus futbolininko karjeroje dešimt sezonų žaidė Madeiros...
Švietimas
2019 m. pradžioje Vilniaus universiteto (VU) Tarybai patvirtinus biudžetą ir papildomus 200 tūkst. eurų nukreipus į centralizuotą Mokslo skatinimo fondą, daugiausia šio fondo lėšų bus skiriama mokslininkų projektams įgyvendinti, taip pat jaunųjų mokslininkų mobilumui ir mokslininkų grupių kompetencijoms kelti. VU buvo skelbiami keturi konkursai: mokslinėms idėjoms įgyvendinti, mokslininkų ir tyrėjų grupių kompetencijoms ugdyti, jaunųjų mokslininkų ir kitų...
Sportas
Prieš pat sezoną Valdui Urbonui tapus Lietuvos rinktinės treneriu, M. Zubas sutiko padėti Vilniaus klubui ir sugrįžo į „Žalgirį“. Trenerio iš Lenkijos sutartis galiojo iki sezono pabaigos, bet buvo numatyta galimybė vasarą nutraukti kontraktą. Šia galimybe M. Zubas pasinaudojo - sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. „Žalgiris“ dėkoja treneriui už atliktą darbą šiame sezone ir linki sėkmės ateityje.
Įvykiai
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia vandens tiekimo viešosiose erdvėse paslaugą ir sostinės centre atidarė 5 stacionarias lauko gertuves. Iš stacionarios gertuvės galima prisipilti vandens į savo nešiojamą gertuvę ar kitą daugkartinę tarą, tiesiog vietoje atsigerti iš fontanėlio ar pagirdyti savo augintinį iš apačioje esančios mažos gertuvėlės. „Viešosiose miesto erdvėse įrengdami stacionarias gertuves skatiname gerti tyrą V...
Video
Sostinėje šiandien vyko keletą valandų trukęs pirmasis Lietuvoje hibridinis miesto atsparumo testas „Gedimino legionas“. Tai buvo veiksmo kupinos neeilinės pratybos, kurios miestui padėjo pasitikrinti, kaip savivaldybės įmonės pasiruošusios kritiniais atvejais pačios spręsti ypatingas situacijas ir kibernetinio saugumo grėsmes, kaip operatyviai ir sklandžiai pavyksta koordinuoti tarpusavio veiksmus, pasitelkti kitų tarnybų ir gelbėtojų pagalbą. Buvo pasite...
Įvykiai
Per 2019 m. birželio mėn. Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose išgelbėti 24 skęstantieji (iš jų 18 vaikai), pirmoji medicininė pagalba suteikta 87 kartus (iš jų vaikams – 36 kartus), neatsargiems poilsiautojams 3 kartus teko kviesti greitosios medicininės pagalbos profesionalus. Šiuo metu gelbėtojai daugiau laiko skiria paplūdimių teritorijų priežiūrai ir tvarkymui po vasaros liūčių.
Įvykiai
Pačiame sostinės centre, Vokiečių gatvės kieme tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai toliau džiugina reikšmingais atradimais – archeologai aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – 2 kolonų pagrindus. Kol kas atkasti 2 iš 4 kolonų aplink sakyklą pagrindai. Išvysti naujausius atradimus bus galima kitą savaitę, liepos 17 d. „Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Mes atrodome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato...
Įvykiai
Išmanusis telefonas daugeliui tapo neatsiejamu kasdienio gyvenimo atributu: jis pasitarnauja mūsų darbui, poilsiui ir pomėgiams. Kita vertus, jam sugedus ar sudužus, dauguma patiriame didžiulį stresą – atskleidė „Huawei“ kompanijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas padėjo išgryninti prioritetus „Huawei“ kompanijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai – beveik 68 proc. respondentų ypač susikrimstų, jei sudaužytų savo įrenginio ekraną. A...
Sportas
Šiandien Barselonoje ištraukus 2019-2020 m. Europos taurės burtus paaiškėjo, kad Vilniaus „Ryto“ krepšininkų varžybų grupių etape lauks kelionės į Rusiją, Turkiją, Prancūziją, Serbiją ir Italiją. Antrame pagal pajėgumą burtų krepšelyje buvę vilniečiai pateko į B grupę, kurioje dėl keturių kelialapių į kitą varžybų etapą kausis su Krasnodaro „Lokomotiv“, Bursos „Tofaš“, Limožo CSP, Belgrado „Partizan“ ir Venecijos „Umana Reyer“. Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis...