J.Ivanauskaitei premijos laureatai negaili gerų žodžių

  Ši Lietuvė buvo rašytoja iš didžiosios raidės. Jurga Ivanauskaitė turėjo savitumą, savo temas, savo mintis ir savo būdą kurti aprašymus apie gyvenimą, kurį ji matė ir įsivaizdavo. Nuo pat jaunystės išgarsėjusi kaip laisva moteris, ji savo kūriniais pavergė įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių atstovus. Pripažinta ir pamilta visuomenės, legendinė rašytoja mirė nuo kovos su sunkia onkologine liga prieš dešimt metų, tačiau jos kūriniai vis dar verčia skaitytojus atrasti naujus patyrimus. Šių metinių proga publikuojamos J.Ivanauskaitės vardo premijos laureatų mintys apie tai, ką jiems reiškia ši autorė.

  Giedrė Kazlauskaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2015 metais už kūrinį „Meninos“):

  Su Jurgos Ivanauskaitės kūryba susidūriau keistu būdu – per populiariąją žiniasklaidą. Mama vis parodydavo kokį nors interviu „Lietuvos ryte“ ar „Stiliuje“. Dar ji buvo neoficialiai minima mokykloje – istorijos mokytojas palygino su ja vieną mano klasės draugę (gražią, mėgstančią rašyti). Būdama penkiolikos, pirmąkart perskaičiau „Mėnulio vaikus“ (tuo metu atrodė – atpažįstu nemažai Čiurlionkės kontekstų), vėliau „Pakalnučių metus“ ir „Kaip užsiauginti baimę“. Kartą paauglystėje važiavau autostopu, ir mane pavežusios trys moterys kalbėjosi apie Ivanauskaitės knygas; pagarbiai klausiausi. „Raganą ir lietų“ skaičiau jau studijų metais, bet atsimenu, kad tą knygą jos uždraudimo laikotarpiu (1993–1994) pardavinėjo Operos ir baleto teatre (būdavo toks knygų stendas prie programėlių kiosko). Nuo tada nuosekliai skaičiau naujai pasirodančius romanus – „Sapnų nublokšti“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“. Universitete apie ją kalbėta kaip apie vieną šiuolaikinės literatūros autorių; ką tik išėjusį „Placebą“ aptarėme kūrybinio rašymo seminare (abu kursus vedė Audinga Peluritytė-Tikuišienė). Atsimenu „Placebo“ (ar „Sapnų nublokšti“? nepamenu) pristatymą Rotušėje ir „Miegančių drugelių tvirtovės“ pristatymą Mažajame teatre – atėjo tiek daug žmonių, kad priešgaisrinės saugos sumetimais ne visus įleido į salę. Jurga Ivanauskaitė sėdėjo už širmos, nes bijojo „kalbėjimo apie ją“. Man tai pasirodė pretenzinga; tačiau kaip tik tokios ir panašios pozos charakterizavo ją kaip nuo tekstų ne itin lengvai atskiriamą autorę, pakankamai ekscentrišką, kad daug kam keltų susidomėjimą. Tibetiniu laikotarpiu buvo pareiškusi blizgiesiems žurnalams, kad neketina grįžti prie grožinės literatūros; kadangi buvau paauglė, patikėjau ir su liūdesiu apmąsčiau. Rodos, motyvavo tuo, kad grožinės literatūros rašymas atitraukia nuo dvasinio tobulėjimo. Tuo metu skirtumai tarp viešosios ir privačios erdvės dar nebuvo teoretizuojami, patys jų kaip reikiant nesupratome; radikalūs Ivanauskaitės pasisakymai virto savotišku ledlaužiu – ką viešai pareikšti gali rašytoja. Vėliau, jau suaugusi, apmąsčiau tą pareiškimą kritiškai, bet ligi šiol laikau tą judesį Ivanauskaitės naivumu. Beveik nusivyliau, kai išėjo „Sapnų nublokšti“ – autoritetas sulaužė pažadą, vadinasi, ir pastangą dvasiškai tobulėti. Ji konstravo moters rašytojos mitą: tai svarbu, nes tos kartos prozininkių beveik nebuvo, bent jau matomų visuomenėje. Geriausiu jos romanu laikau „Raganą ir lietų“; įtaigiai vizualų ir su atida transcendencijos temai. Kai kurie jo vaizdiniai parašyti taip, lyg būtų nupiešti. Šiuo metu nėra jokios kitos panašios romanistės (bruožai, pagal kuriuos lyginu: autorės, kaip asmenybės, sinergetika, introvertiška ekstroversija, avantiūrizmas, ekstravagancija; rašytojystės romantizavimas, mitologizavimas priimant biografinius sprendimus ir pasisakymuose). Norėčiau kada nors ką nors parašyti apie Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, bet abejoju, ar susidoročiau su tokia užduotimi. Tam reikia laiko distancijos. Labiausiai mane domintų du aspektai: psichoanalizė (ar pretenzijos į ją) ir kintantis religinis matmuo.

  Rimvydas Stankevičius (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertintas 2011 metais už kūrinį „Patys paprasčiausi burtažodžiai“):

Ką man reiškia Jurga Ivanauskaitė?.. Na, tai vienintelė lietuvių rašytoja, dėl kurios knygos „Kaip užsiauginti baimę“ 1989-aisiais važinėjau po Lietuvą, jos ieškodamas po mažų miestelių knygynus, nes miestuose, taip pat ir Vilniuje, ji akimirksniu buvo išpirkta. Tai – rašytoja, kurios visas lig vienos knygas esu perskaitęs, ko gero, pirmoji lietuvių rašytoja, kurios herojai jau nebeatstovauja agrarinei pasaulėjautai, pirmoji – ėmusi rašyti ne apie jaunimą, o tarsi atstovaudama jam, taip pat pirmoji – magiškojo realizmo atstovė Lietuvoje... Nesu tas, kuris turi teisę samprotauti apie J. Ivanauskaitės kūrybinio indėlio vertę ar šios rašytojos vietą lietuvių literatūroje, todėl tik prisipažinsiu, kad asmeniškai labiausiai žaviuosi jos novelistika (knygos „Pakalnučių metai“, „Kaip užsiauginti baimę“). Būtent jos apsakymai turėjo didžiulės įtakos formuojantis mano pasaulėjautai, literatūriniam skoniui, akivaizdžių jos pėdsakų randu savo baigiamųjų klasių moksleiviškuose rašiniuose, prozos kūrybos bandymuose... Tačiau visų svarbiausia man – netgi ne J.Ivanauskaitės literatūrinis palikimas – itin svarbus man jos asmeninis dievoieškos kelias. Man ji yra ir liks puikiu, siektinu pavyzdžiu, kaip iš tiesų yra žengiama dvasiniu keliu – drąsiai, bekompromisiškai, nebijant būti pasmerktai, išjuoktai, suniekintai, nei sau, nei kitiems nemeluojant. Nebijant apsisukti ir grįžti. O juk, sutikite, tam reikia pasiutusios drąsos nūdienos visuomenėje, kurioje Dievo ieškoti nėra įprasta – kur kas įprasčiau – apsimesti, jog visi Jį esame radę ir juntame ryšį su Juo be jokių trukdžių. Jurga buvo asmenybė, kuriai svarbiausias šiame pasaulyje (kaip gyvenime, taip ir kūryboje) visada buvo Anas pasaulis. Esu įsitikinęs, kad būtent tiems dalykams, kuriems išeikvojo savąjį gyvenimą Jurga, turime stengtis išeikvoti ir mes – tiek rašytojai, tiek ne rašytojai.

Aušra Kaziliūnaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2016 metais už kūrinį „Mėnulis yra tabletė“):

  Dažnai kur kas mažiau talentingi vyrai menininkai yra geriau matomi nei įdomiau už juos kuriančios ar turinčios potencialą kurti moterys menininkės. Prie jų nepelnyto iškilimo prisideda kolegiška savipagalba. Vidutinybės moka daugybę galios žaidimų bei strategijų, kurias atkartoja veikiau intuityviai, nei sąmoningai. Galu gale taip įsitvirtina neleisdami nei sau, nei kitiems abejoti jų kultūriniame lauke užimame vieta. Moterys kūrėjos palyginus su vyrais dažnai marginalizuojamos, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur patriarchalinis mąstymas vis dar labai gajus. Iš inercijos jos ir pačios marginalizuoja save bei kitas moteris kūrėjas. Šiame kontekste Jurga Ivanauskaitė iškyla kaip analogų neturinti ir nepasidavusi minėtai schemai kultinė asmenybė. Laisva ir savo laisvę vertinanti kūrėja, drąsiai atsiverianti dvasiniams ir meniniams ieškojimams. Tai, pasaulyje, kuriame iš vadovėlių į mus žvelgia bemaž vien „barzdoti“ veidai, skatina jaunas merginas ieškoti, atrasti, patirti, išgyventi, rašyti ir siekti laisvės. Tai įkvepianti, stipri asmenybė, menininkė, kuri neabejotinai praplėtė to meto dažnai gana nuobodų lietuvių literatūros lauką. Didelė dalis kultūrinių snobų vis dar negali jai atleisti populiarumo. Manau tai kyla iš nepasitenkinimo tuo, kad atradusi savo skaitytojus rašytoja nežaidė pagal hierarchines vyrų-rašytojų pasaulio taisykles.

15min.lt
Jurga Ivanauskaitė Literatūra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti numatomo kultūros ir verslo centro A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankirtoje, plačiau žinomo kaip „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ funkcinę paskirtį, ar ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.  Sprendimas priimtas po to, kai VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašy...
Savivalda
Kultūra, scenos menas kuria Vilniui būdingą aktyvaus, gyvybe alsuojančio miesto atmosferą, o profesionaliojo scenos meno kūrybinė veikla garsina Vilniaus vardą visame pasaulyje.  Sostinės savivaldybė kultūros projektams remti skiria vis daugiau dėmesio ir didina finansavimą – šiemet pirmąkart skelbia konkursą Vilniaus miesto profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinės veiklos programoms finansuoti.  Tikimasi sustiprinti ir aktyvinti tarptautinę tokių įst...
Įvykiai
„Wizz Air“, sparčiausiai auganti aviakompanija Europoje ir pirmaujanti žemų sąnaudų oro bendrovė centrinėje ir Rytų Europoje, pervežė 7 milijonus keleivių Lietuvos žemų sąnaudų maršrutais. Laimingoji 7-milijoninė keleivė atvyko į Vilniaus oro uostą iš Eindhoveno ir jai buvo įteiktas bendrovės kelionės čekis.   „Džiaugiamės šiuo itin svarbiu visai bendrovei pasiekimu Lietuvoje. Nuo pat pirmojo mūsų skrydžio prieš septynerius metus iš Vilniaus 2011 m. baland...
Savivalda
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus merus - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius Pirmadienio vakarą Liberalų sąjūdžio Sostinės skyriaus Taryba rinkosi į neeilinį posėdį - tvirtinti visuotinio el. balsavimo rezultatus: kandidatą į merus ir išreitinguotą kandidatų sąrašą Vilniaus m. savivaldos rinkimuose. Kovą dėl kandidato į merus užtikrintai laimėjo Martynas Nagevičius surinkęs 96 balsus, savo val...
Miesto plėtra
,,Panevėžio statybos trestas“ (PST) su „Vičiūnų grupe“ pasirašė statybos darbų rangos sutartį dėl viešbučio „DoubleTree by Hilton“ bei Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijų salės Vilniuje. PST darbus jau pradėjo ir planuoja užbaigti maždaug per dvejus metus.  „Projektą vykdome gerai suvokdami, kad tai svarbus įsipareigojimas ne tik užsakovui, bet ir visam Vilniaus miestui. PST turi bene daugiausiai patirties dirbant istoriškai bei estetiškai įpare...
Įvykiai
Visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijungti prie šventinės iniciatyvos  ̶ kalėdinių vainikų paieškos, kuri vyks gruodžio 11-16 dienomis. Šventiniai, įspūdingi kalėdiniai vainikai bus paslėpti įvairiose žymiose Vilniaus miesto erdvėse. Užuominas apie vainikų slaptavietes bus galima rasti socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje @atraskMRUkalėdas. „Suraskite kalėdinį vainiką ir pasipuoškite juo savo namus!“  ̶  tokiu šūkiu vadovaujasi iniciatyvos ...
Įvykiai
Vilniaus universiteto planetariume gruodžio 13 d. bus neeilinė, kadangi į šią magišką vietą sugrįžta rašytojas, poetas, režisierius, dainų autorius, bardas Vytautas V.Landsbergis su programa „Žiauriai gražūs romansai“. Visi, kas girdėjo, išėjo sužavėti paprastų melodijų, pribloškiančių tekstų ir nuoširdaus atlikėjo bendravimo. Tie, kam neteko viso to regėti, kviečiami apsilankyti šiame koncerte.  Žiauriai gražūs romansai tai toks specifinis dainuojamosios...
Įvykiai
Šventiniu žiemos laikotarpiu didžiųjų šalies miestų aikštėse sužimba viena kitą pranokstančios žaliaskarės. Praėjusį sekmadienį bene pirmą kartą sostinės mikrorajone įžiebta eglutė, kurios grožiu ir didybe susirinko pasigrožėti naujai besikuriančio Lazdynėlių vingio rajono bendruomenės nariai. Stilisto Manto Petruškevičiaus dekoruotos specialiai iš Danijos atplukdytos 7 metrų eglės įžiebimo šventė suartino ir sušildė dar tik baigiamo statyti rajono kaimynu...
Sportas
Vilniaus „Ryto“ ekipa pirmadienį ryte išskrido į Italiją, kur jau antradienį išbandys jėgas su reguliariojo sezono metu pasikeitusiu Turino „Fiat“ klubu. Prieš devintąjį Europos taurės turą išvykoje Dainius Adomaitis papasakojo apie pagrindines būsimas užduotis, varžovų pokyčius ir svarbiausius akcentus rungtynėse. Turino klubas Europos taurėje vis dar žengia be pergalių (0-8), o Vilniuje turėjo pripažinti šeimininkų pranašumą 86:79. Tiesa, nuo to laiko It...