J.Ivanauskaitei premijos laureatai negaili gerų žodžių

  Ši Lietuvė buvo rašytoja iš didžiosios raidės. Jurga Ivanauskaitė turėjo savitumą, savo temas, savo mintis ir savo būdą kurti aprašymus apie gyvenimą, kurį ji matė ir įsivaizdavo. Nuo pat jaunystės išgarsėjusi kaip laisva moteris, ji savo kūriniais pavergė įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių atstovus. Pripažinta ir pamilta visuomenės, legendinė rašytoja mirė nuo kovos su sunkia onkologine liga prieš dešimt metų, tačiau jos kūriniai vis dar verčia skaitytojus atrasti naujus patyrimus. Šių metinių proga publikuojamos J.Ivanauskaitės vardo premijos laureatų mintys apie tai, ką jiems reiškia ši autorė.

  Giedrė Kazlauskaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2015 metais už kūrinį „Meninos“):

  Su Jurgos Ivanauskaitės kūryba susidūriau keistu būdu – per populiariąją žiniasklaidą. Mama vis parodydavo kokį nors interviu „Lietuvos ryte“ ar „Stiliuje“. Dar ji buvo neoficialiai minima mokykloje – istorijos mokytojas palygino su ja vieną mano klasės draugę (gražią, mėgstančią rašyti). Būdama penkiolikos, pirmąkart perskaičiau „Mėnulio vaikus“ (tuo metu atrodė – atpažįstu nemažai Čiurlionkės kontekstų), vėliau „Pakalnučių metus“ ir „Kaip užsiauginti baimę“. Kartą paauglystėje važiavau autostopu, ir mane pavežusios trys moterys kalbėjosi apie Ivanauskaitės knygas; pagarbiai klausiausi. „Raganą ir lietų“ skaičiau jau studijų metais, bet atsimenu, kad tą knygą jos uždraudimo laikotarpiu (1993–1994) pardavinėjo Operos ir baleto teatre (būdavo toks knygų stendas prie programėlių kiosko). Nuo tada nuosekliai skaičiau naujai pasirodančius romanus – „Sapnų nublokšti“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“. Universitete apie ją kalbėta kaip apie vieną šiuolaikinės literatūros autorių; ką tik išėjusį „Placebą“ aptarėme kūrybinio rašymo seminare (abu kursus vedė Audinga Peluritytė-Tikuišienė). Atsimenu „Placebo“ (ar „Sapnų nublokšti“? nepamenu) pristatymą Rotušėje ir „Miegančių drugelių tvirtovės“ pristatymą Mažajame teatre – atėjo tiek daug žmonių, kad priešgaisrinės saugos sumetimais ne visus įleido į salę. Jurga Ivanauskaitė sėdėjo už širmos, nes bijojo „kalbėjimo apie ją“. Man tai pasirodė pretenzinga; tačiau kaip tik tokios ir panašios pozos charakterizavo ją kaip nuo tekstų ne itin lengvai atskiriamą autorę, pakankamai ekscentrišką, kad daug kam keltų susidomėjimą. Tibetiniu laikotarpiu buvo pareiškusi blizgiesiems žurnalams, kad neketina grįžti prie grožinės literatūros; kadangi buvau paauglė, patikėjau ir su liūdesiu apmąsčiau. Rodos, motyvavo tuo, kad grožinės literatūros rašymas atitraukia nuo dvasinio tobulėjimo. Tuo metu skirtumai tarp viešosios ir privačios erdvės dar nebuvo teoretizuojami, patys jų kaip reikiant nesupratome; radikalūs Ivanauskaitės pasisakymai virto savotišku ledlaužiu – ką viešai pareikšti gali rašytoja. Vėliau, jau suaugusi, apmąsčiau tą pareiškimą kritiškai, bet ligi šiol laikau tą judesį Ivanauskaitės naivumu. Beveik nusivyliau, kai išėjo „Sapnų nublokšti“ – autoritetas sulaužė pažadą, vadinasi, ir pastangą dvasiškai tobulėti. Ji konstravo moters rašytojos mitą: tai svarbu, nes tos kartos prozininkių beveik nebuvo, bent jau matomų visuomenėje. Geriausiu jos romanu laikau „Raganą ir lietų“; įtaigiai vizualų ir su atida transcendencijos temai. Kai kurie jo vaizdiniai parašyti taip, lyg būtų nupiešti. Šiuo metu nėra jokios kitos panašios romanistės (bruožai, pagal kuriuos lyginu: autorės, kaip asmenybės, sinergetika, introvertiška ekstroversija, avantiūrizmas, ekstravagancija; rašytojystės romantizavimas, mitologizavimas priimant biografinius sprendimus ir pasisakymuose). Norėčiau kada nors ką nors parašyti apie Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, bet abejoju, ar susidoročiau su tokia užduotimi. Tam reikia laiko distancijos. Labiausiai mane domintų du aspektai: psichoanalizė (ar pretenzijos į ją) ir kintantis religinis matmuo.

  Rimvydas Stankevičius (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertintas 2011 metais už kūrinį „Patys paprasčiausi burtažodžiai“):

Ką man reiškia Jurga Ivanauskaitė?.. Na, tai vienintelė lietuvių rašytoja, dėl kurios knygos „Kaip užsiauginti baimę“ 1989-aisiais važinėjau po Lietuvą, jos ieškodamas po mažų miestelių knygynus, nes miestuose, taip pat ir Vilniuje, ji akimirksniu buvo išpirkta. Tai – rašytoja, kurios visas lig vienos knygas esu perskaitęs, ko gero, pirmoji lietuvių rašytoja, kurios herojai jau nebeatstovauja agrarinei pasaulėjautai, pirmoji – ėmusi rašyti ne apie jaunimą, o tarsi atstovaudama jam, taip pat pirmoji – magiškojo realizmo atstovė Lietuvoje... Nesu tas, kuris turi teisę samprotauti apie J. Ivanauskaitės kūrybinio indėlio vertę ar šios rašytojos vietą lietuvių literatūroje, todėl tik prisipažinsiu, kad asmeniškai labiausiai žaviuosi jos novelistika (knygos „Pakalnučių metai“, „Kaip užsiauginti baimę“). Būtent jos apsakymai turėjo didžiulės įtakos formuojantis mano pasaulėjautai, literatūriniam skoniui, akivaizdžių jos pėdsakų randu savo baigiamųjų klasių moksleiviškuose rašiniuose, prozos kūrybos bandymuose... Tačiau visų svarbiausia man – netgi ne J.Ivanauskaitės literatūrinis palikimas – itin svarbus man jos asmeninis dievoieškos kelias. Man ji yra ir liks puikiu, siektinu pavyzdžiu, kaip iš tiesų yra žengiama dvasiniu keliu – drąsiai, bekompromisiškai, nebijant būti pasmerktai, išjuoktai, suniekintai, nei sau, nei kitiems nemeluojant. Nebijant apsisukti ir grįžti. O juk, sutikite, tam reikia pasiutusios drąsos nūdienos visuomenėje, kurioje Dievo ieškoti nėra įprasta – kur kas įprasčiau – apsimesti, jog visi Jį esame radę ir juntame ryšį su Juo be jokių trukdžių. Jurga buvo asmenybė, kuriai svarbiausias šiame pasaulyje (kaip gyvenime, taip ir kūryboje) visada buvo Anas pasaulis. Esu įsitikinęs, kad būtent tiems dalykams, kuriems išeikvojo savąjį gyvenimą Jurga, turime stengtis išeikvoti ir mes – tiek rašytojai, tiek ne rašytojai.

Aušra Kaziliūnaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2016 metais už kūrinį „Mėnulis yra tabletė“):

  Dažnai kur kas mažiau talentingi vyrai menininkai yra geriau matomi nei įdomiau už juos kuriančios ar turinčios potencialą kurti moterys menininkės. Prie jų nepelnyto iškilimo prisideda kolegiška savipagalba. Vidutinybės moka daugybę galios žaidimų bei strategijų, kurias atkartoja veikiau intuityviai, nei sąmoningai. Galu gale taip įsitvirtina neleisdami nei sau, nei kitiems abejoti jų kultūriniame lauke užimame vieta. Moterys kūrėjos palyginus su vyrais dažnai marginalizuojamos, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur patriarchalinis mąstymas vis dar labai gajus. Iš inercijos jos ir pačios marginalizuoja save bei kitas moteris kūrėjas. Šiame kontekste Jurga Ivanauskaitė iškyla kaip analogų neturinti ir nepasidavusi minėtai schemai kultinė asmenybė. Laisva ir savo laisvę vertinanti kūrėja, drąsiai atsiverianti dvasiniams ir meniniams ieškojimams. Tai, pasaulyje, kuriame iš vadovėlių į mus žvelgia bemaž vien „barzdoti“ veidai, skatina jaunas merginas ieškoti, atrasti, patirti, išgyventi, rašyti ir siekti laisvės. Tai įkvepianti, stipri asmenybė, menininkė, kuri neabejotinai praplėtė to meto dažnai gana nuobodų lietuvių literatūros lauką. Didelė dalis kultūrinių snobų vis dar negali jai atleisti populiarumo. Manau tai kyla iš nepasitenkinimo tuo, kad atradusi savo skaitytojus rašytoja nežaidė pagal hierarchines vyrų-rašytojų pasaulio taisykles.

15min.lt
Jurga Ivanauskaitė Literatūra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Spalio 19 d. apie 15 val. Vilniuje, Tauro g., parkelyje, keturi vaikinai sumušė penkiolikmetį (gimusį 2003 m.) ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną, pūkinę striukę, sportinius batelius, raktus. Nuostolis – 365 eurai. Spalio 19 d. 9 val. 10 min. Vilniuje, Barsukynės g., neblaivus (2,27 prom.) vyras (gimęs 1959 m.) vairavo automobilį „Kia Sportage“.  Spalio 19 d. apie 11 val. 22 min. Vilniuje, Verkių g., neblaivaus (1,66 prom.) vyro (gimusio 1979 m.) vairuojama...
Kultūra
MO muziejaus atidarymo festivalyje startavo emocinio intelekto lavinimo užsiėmimai ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams. Kalbėti apie įvairius jausmus ir juos tinkamai reikšti, vaikai muziejuje bus mokomi nuolat.Paramos vaikams centro psichologė Ieva Dulinskaitė, kartu su MO muziejaus edukatoriais rengusi emocinių gebėjimų lavinimo programą ir vedusi pirmuosius užsiėmimus, pabrėžia, kad paveikslai gali tapti puikia priemone, padedančia geriau pažin...
Įvykiai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai atkreipia pėsčiųjų ir dviratininkų dėmesį į tamsiuoju paros laikotarpiu padidėjusius pavojus, eismui nepalankias oro sąlygas (rūkas, lietus), būtinybę pėstiesiems teisingai, kitiems eismo dalyviams matomose vietose segėti atšvaitus, dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jie reikalingi tam, kad užtikrintume savo saugumą. Pėstie...
Įvykiai
Šį savaitgalį, spalio 19–21 dienomis, įvyko Vilniaus miestui skirtas hakatonas Hack4Vilnius. Inovacijas sostinėje skatinantis trijų dienų renginys buvo organizuojamas siekiant ieškoti idėjų ir spręsti, kaip paversti Vilnių sveikesniu, švaresniu, sumanesniu ir judresniu miestu. Saulėtekio slėnyje, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), susibūrė daugiau nei 100 dalyvių – programuotojų, dizainerių, verslo vystytojų, įvairių krypčių studentų, kuriems...
Įvykiai
Savivaldybė vykdys Aukščiausiojo teismo nutartį byloje pagal UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ skundą dėl Daugiafunkcio komplekso koncesijos dalyvio, spaudos konferencijoje šiandien paskelbė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Teismo nutartis suteikia daugiau konkurencijos konkurse, kuris jau buvo finalinėje stadijoje, tačiau sutarties pasirašymas dėl praėjusį penktadienį paskelbtos teismo nutarties nusikelia mažiausiai...
Įvykiai
Viršuliškių miško parkas (Laisvės pr. 57) pradėtas pildyti trijų metrų betoninėmis skulptūromis. Jų autorius Mykolas Sauka sako, kad nuošalų ir tik vietos gyventojų lankomą pušyną tarp sovietinių daugiabučių pasirinko specialiai tam, kad toliau nuo miesto centro susikurtų traukos taškas, kurį verta pamatyti.  „Naujoji meno projektų rėmimo programa „Kuriu Vilnių“ skirta pagyvinti, o kai kuriais atvejais ir atgaivinti vietas, kurios svarbios tik vietos gyven...
Laisvalaikis
Lapkritis avinams nusimato gana dinamiškas, todėl kuo daugiau ilsėkitės. Dabar palankus metas keliauti, ypač ilgesniam laikui. Atostogos padės atgauti jėgas. Jeigu neturite galimybės išvykti ilgesniam laikui, išnaudokite savaitgalius. Dabar palankus metas finansų ir asmeninio gyvenimo srityse. Suklydę nepasiduokite. Saulė, kuri įprastai Avinams pridaro problemų, lapkritį stengsis sugriauti jūsų planus, tad stenkitės būti pakankamai atidus ir atsargiai rink...
Sportas
Didelį dėmesį Vilniaus krepšinio ugdymui skiriantis „Ryto“ klubas pasirašė sutartį su didžiausia Lietuvoje Sostinės krepšinio mokykla (SKM). Jaunieji talentai bus auginami ir ruošiami pagrindinei Vilniaus komandai. Vilniaus „Ryto“ klubas su Sostinės krepšinio mokykla bendradarbiauja jau ne vienerius metus, tačiau šį sezoną šį ryšį norėta tik dar labiau sustiprinti. „Mums jaunimo ugdymas yra labai svarbus, todėl nuolat bendradarbiaujame su krepšinio mokyklo...
Įvykiai
Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo kitų metų pradžios vaiko pinigus už kiekvieną vaiką didinti nuo 30 iki 50 eurų. Teikiamos pataisomis taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tokiu atveju nepa...