J.Ivanauskaitei premijos laureatai negaili gerų žodžių

  Ši Lietuvė buvo rašytoja iš didžiosios raidės. Jurga Ivanauskaitė turėjo savitumą, savo temas, savo mintis ir savo būdą kurti aprašymus apie gyvenimą, kurį ji matė ir įsivaizdavo. Nuo pat jaunystės išgarsėjusi kaip laisva moteris, ji savo kūriniais pavergė įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių atstovus. Pripažinta ir pamilta visuomenės, legendinė rašytoja mirė nuo kovos su sunkia onkologine liga prieš dešimt metų, tačiau jos kūriniai vis dar verčia skaitytojus atrasti naujus patyrimus. Šių metinių proga publikuojamos J.Ivanauskaitės vardo premijos laureatų mintys apie tai, ką jiems reiškia ši autorė.

  Giedrė Kazlauskaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2015 metais už kūrinį „Meninos“):

  Su Jurgos Ivanauskaitės kūryba susidūriau keistu būdu – per populiariąją žiniasklaidą. Mama vis parodydavo kokį nors interviu „Lietuvos ryte“ ar „Stiliuje“. Dar ji buvo neoficialiai minima mokykloje – istorijos mokytojas palygino su ja vieną mano klasės draugę (gražią, mėgstančią rašyti). Būdama penkiolikos, pirmąkart perskaičiau „Mėnulio vaikus“ (tuo metu atrodė – atpažįstu nemažai Čiurlionkės kontekstų), vėliau „Pakalnučių metus“ ir „Kaip užsiauginti baimę“. Kartą paauglystėje važiavau autostopu, ir mane pavežusios trys moterys kalbėjosi apie Ivanauskaitės knygas; pagarbiai klausiausi. „Raganą ir lietų“ skaičiau jau studijų metais, bet atsimenu, kad tą knygą jos uždraudimo laikotarpiu (1993–1994) pardavinėjo Operos ir baleto teatre (būdavo toks knygų stendas prie programėlių kiosko). Nuo tada nuosekliai skaičiau naujai pasirodančius romanus – „Sapnų nublokšti“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“. Universitete apie ją kalbėta kaip apie vieną šiuolaikinės literatūros autorių; ką tik išėjusį „Placebą“ aptarėme kūrybinio rašymo seminare (abu kursus vedė Audinga Peluritytė-Tikuišienė). Atsimenu „Placebo“ (ar „Sapnų nublokšti“? nepamenu) pristatymą Rotušėje ir „Miegančių drugelių tvirtovės“ pristatymą Mažajame teatre – atėjo tiek daug žmonių, kad priešgaisrinės saugos sumetimais ne visus įleido į salę. Jurga Ivanauskaitė sėdėjo už širmos, nes bijojo „kalbėjimo apie ją“. Man tai pasirodė pretenzinga; tačiau kaip tik tokios ir panašios pozos charakterizavo ją kaip nuo tekstų ne itin lengvai atskiriamą autorę, pakankamai ekscentrišką, kad daug kam keltų susidomėjimą. Tibetiniu laikotarpiu buvo pareiškusi blizgiesiems žurnalams, kad neketina grįžti prie grožinės literatūros; kadangi buvau paauglė, patikėjau ir su liūdesiu apmąsčiau. Rodos, motyvavo tuo, kad grožinės literatūros rašymas atitraukia nuo dvasinio tobulėjimo. Tuo metu skirtumai tarp viešosios ir privačios erdvės dar nebuvo teoretizuojami, patys jų kaip reikiant nesupratome; radikalūs Ivanauskaitės pasisakymai virto savotišku ledlaužiu – ką viešai pareikšti gali rašytoja. Vėliau, jau suaugusi, apmąsčiau tą pareiškimą kritiškai, bet ligi šiol laikau tą judesį Ivanauskaitės naivumu. Beveik nusivyliau, kai išėjo „Sapnų nublokšti“ – autoritetas sulaužė pažadą, vadinasi, ir pastangą dvasiškai tobulėti. Ji konstravo moters rašytojos mitą: tai svarbu, nes tos kartos prozininkių beveik nebuvo, bent jau matomų visuomenėje. Geriausiu jos romanu laikau „Raganą ir lietų“; įtaigiai vizualų ir su atida transcendencijos temai. Kai kurie jo vaizdiniai parašyti taip, lyg būtų nupiešti. Šiuo metu nėra jokios kitos panašios romanistės (bruožai, pagal kuriuos lyginu: autorės, kaip asmenybės, sinergetika, introvertiška ekstroversija, avantiūrizmas, ekstravagancija; rašytojystės romantizavimas, mitologizavimas priimant biografinius sprendimus ir pasisakymuose). Norėčiau kada nors ką nors parašyti apie Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, bet abejoju, ar susidoročiau su tokia užduotimi. Tam reikia laiko distancijos. Labiausiai mane domintų du aspektai: psichoanalizė (ar pretenzijos į ją) ir kintantis religinis matmuo.

  Rimvydas Stankevičius (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertintas 2011 metais už kūrinį „Patys paprasčiausi burtažodžiai“):

Ką man reiškia Jurga Ivanauskaitė?.. Na, tai vienintelė lietuvių rašytoja, dėl kurios knygos „Kaip užsiauginti baimę“ 1989-aisiais važinėjau po Lietuvą, jos ieškodamas po mažų miestelių knygynus, nes miestuose, taip pat ir Vilniuje, ji akimirksniu buvo išpirkta. Tai – rašytoja, kurios visas lig vienos knygas esu perskaitęs, ko gero, pirmoji lietuvių rašytoja, kurios herojai jau nebeatstovauja agrarinei pasaulėjautai, pirmoji – ėmusi rašyti ne apie jaunimą, o tarsi atstovaudama jam, taip pat pirmoji – magiškojo realizmo atstovė Lietuvoje... Nesu tas, kuris turi teisę samprotauti apie J. Ivanauskaitės kūrybinio indėlio vertę ar šios rašytojos vietą lietuvių literatūroje, todėl tik prisipažinsiu, kad asmeniškai labiausiai žaviuosi jos novelistika (knygos „Pakalnučių metai“, „Kaip užsiauginti baimę“). Būtent jos apsakymai turėjo didžiulės įtakos formuojantis mano pasaulėjautai, literatūriniam skoniui, akivaizdžių jos pėdsakų randu savo baigiamųjų klasių moksleiviškuose rašiniuose, prozos kūrybos bandymuose... Tačiau visų svarbiausia man – netgi ne J.Ivanauskaitės literatūrinis palikimas – itin svarbus man jos asmeninis dievoieškos kelias. Man ji yra ir liks puikiu, siektinu pavyzdžiu, kaip iš tiesų yra žengiama dvasiniu keliu – drąsiai, bekompromisiškai, nebijant būti pasmerktai, išjuoktai, suniekintai, nei sau, nei kitiems nemeluojant. Nebijant apsisukti ir grįžti. O juk, sutikite, tam reikia pasiutusios drąsos nūdienos visuomenėje, kurioje Dievo ieškoti nėra įprasta – kur kas įprasčiau – apsimesti, jog visi Jį esame radę ir juntame ryšį su Juo be jokių trukdžių. Jurga buvo asmenybė, kuriai svarbiausias šiame pasaulyje (kaip gyvenime, taip ir kūryboje) visada buvo Anas pasaulis. Esu įsitikinęs, kad būtent tiems dalykams, kuriems išeikvojo savąjį gyvenimą Jurga, turime stengtis išeikvoti ir mes – tiek rašytojai, tiek ne rašytojai.

Aušra Kaziliūnaitė (J.Ivanauskaitės vardo premija įvertinta 2016 metais už kūrinį „Mėnulis yra tabletė“):

  Dažnai kur kas mažiau talentingi vyrai menininkai yra geriau matomi nei įdomiau už juos kuriančios ar turinčios potencialą kurti moterys menininkės. Prie jų nepelnyto iškilimo prisideda kolegiška savipagalba. Vidutinybės moka daugybę galios žaidimų bei strategijų, kurias atkartoja veikiau intuityviai, nei sąmoningai. Galu gale taip įsitvirtina neleisdami nei sau, nei kitiems abejoti jų kultūriniame lauke užimame vieta. Moterys kūrėjos palyginus su vyrais dažnai marginalizuojamos, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur patriarchalinis mąstymas vis dar labai gajus. Iš inercijos jos ir pačios marginalizuoja save bei kitas moteris kūrėjas. Šiame kontekste Jurga Ivanauskaitė iškyla kaip analogų neturinti ir nepasidavusi minėtai schemai kultinė asmenybė. Laisva ir savo laisvę vertinanti kūrėja, drąsiai atsiverianti dvasiniams ir meniniams ieškojimams. Tai, pasaulyje, kuriame iš vadovėlių į mus žvelgia bemaž vien „barzdoti“ veidai, skatina jaunas merginas ieškoti, atrasti, patirti, išgyventi, rašyti ir siekti laisvės. Tai įkvepianti, stipri asmenybė, menininkė, kuri neabejotinai praplėtė to meto dažnai gana nuobodų lietuvių literatūros lauką. Didelė dalis kultūrinių snobų vis dar negali jai atleisti populiarumo. Manau tai kyla iš nepasitenkinimo tuo, kad atradusi savo skaitytojus rašytoja nežaidė pagal hierarchines vyrų-rašytojų pasaulio taisykles.

15min.lt
Jurga Ivanauskaitė Literatūra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Įvykiai
Prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Vilniuje ketvirtadienį vėl buvo pakabinta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Kontroversiškai dėl veiksmų Antrojo pasaulinio karo metais vertinamo J. Noreikos atminimo lentą praėjusią savaitę kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Prie Vrublevskių bibliotekos ketvirtadienio popietę būriavosi keliolika žmonių, apžiūrėję krovininiame aut...
Transportas
Nuo šiol Vilniuje kursuos autobusai, pavadinti Pagauk mane, Vytis, Ponas Autobusas, Armonika, Serbentas vardais, ir troleibusai, kuriems suteikti Erdvėlaivis, Ilgaūsis, Žaibas, Dūzgius, Karavanas vardai. Taip SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darkart primena apie rekordinį viešojo transporto atnaujinimą sostinėje, o jo dar neišbandžiusius kviečia gaudyti „pakrikštytus“ ir visus kitus naujuosius autobusus bei troleibusus, kur...
Įvykiai
Ketvirtadienio popietę Vilniaus oro uoste oficialiai atidarytas atsinaujinęs verslo klubas, kuris, pasirinkus partnerius, dabar turi ir naują vardą – tai „Narbutas“ verslo klubas. Lietuviškų baldų gamintojo vardu pavadinta erdvė keleivius nuo šiol pasitiks ne tik modernesnė, patogesnio išplanavimo, bet ir didesnė – vasarą verslo klube ruošiamasi klientų antplūdžiui. „Vilniaus oro uostas kasmet aptarnauja vis daugiau keleivių, didėja tiek skrydžių, tiek kry...
Įvykiai
Trečiadienį Santariškių medicinos miestelyje įvyko akcija „Nebūk trombas“, kuria buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į automobilių parkavimo ir viešojo transporto aktualijas šioje visai Lietuvai svarbioje vietoje. Prie akcijos prisijungė laikinai Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės funkcijas vykdanti Odeta Vitkūnienė, VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė,...
Kriminalai
Ketvirtadienį po vidurdienio Vilniuje aptiktas galimai jau antras šią dieną sprogmuo. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, Saulėtekio al. 25A, prie garažų, atliekant kasimo darbus rastas pailgos formos daiktas, panašus į karo laikų sprogmenį. 13.15 val. pradėtas planas „Skydas“. Vilniuje aptiktą minosvaidžio miną be sprogstamojo užtaiso išsivežė kariuomenės inžinerinio dalinio specialistai. Planas „Skydas“ atšauktas. Kaip...
Sportas
Vilniaus „Ryto“ (23-8) krepšininkai savo aikštelėje netikėtai nusileido svečiams iš Kėdainių. Permainingose „Betsafe-LKL“ rungtynėse sostinės krepšininkams nepavyko surengti rezultatyvios lemiamos atakos bei teko pripažinti „Nevėžio“ (5-26) komandos pranašumą – 68:70 (18:13, 10:21, 23:15, 17:21). Pirmasis kėlinys prasidėjo kiek nervingai, tačiau po 4 minučių žaidimo Gintautas Matulis dviem prasiveržimais Kėdainių ekipai sukūrė pirmą apčiuopiamą persvarą –...
Miesto plėtra
Sėkmingai auganti transporto ir logistikos įmonė „Girteka Logistics" šalia ambicingos vizijos valdyti didžiausią Europoje nuosavų vilkikų parką, ėmėsi dar vieno rimto iššūkio - 2021-aisiais metais Liepkalnyje duris atvers moderni kompanijos centrinė būstinė, pavadinta „Girteka Campus". Planuojama, kad 16 hektarų ploto teritorijoje iškils administracijos pastatų miestelis, vilkikų aptarnavimo centras bei prekybos ir paslaugų centras. Į projekto įgyvendinimą...