vilniuje.info

Būsima pilotė L.Jončaitė: „Savęs dažnai klausiu, iš kur atsirado tas noras kilti į dangų''

Lauryna yra eilinė vilnietė. Ji turi potraukį skraidymui ir tuo užsiima. Kaip ir kiekviena/-as ji panyra į rutiną ją supančių darbų, kurie jai pačiai dažniausiai atrodo smagūs ar bent jau įdomūs. Taigi, neieškant didelių introdukcijų susipažinkite su žmogumi, kuris panašus į daugelį Jūsų ir yra nusitiekęs pasidalinti dalele savo patirčių.

- Lauryna, kas tave paskatino stoti į šią specialybę? Kaip jautiesi būdama vienintelė mergina šiame kurse?

- Ir savęs dar dažnai klausiu, iš kur atsirado tas noras kilti į dangų. Galbūt man per mažai vietos ant žemės, o galbūt giminaičio Girėno meilė aviacijai pagaliau persidavė tolimoms kartoms. Nebuvo tai vaikystės svajonė, bet apsisprendus rinktis inžinerinius mokslus (turbūt turėtos nuostabios fizikos ir matematikos mokytojos padarė didelę įtaką pasirinkimui), ieškojau, kas atitiktų pačios užsispyrusį charakterį. Suradus studijas aviacijos institute pagalvojau, kodėl gi aš negalėčiau valdyti lėktuvo? Tada, prisikrovusi didelį motyvacijos maišą, nukeliavau į atrankinius testus ir dabar esu IV-ame orlaivių pilotavimo studijų kurse.

Nors kurse ir esu vienintelė mergina, bet nuoširdžiai paieškojus merginų institute tikrai galima surasti. Į pačią specialybę per metus renkamas nedidelis skaičius studentų, todėl normalu, kad merginų procentas mažas, juk ir retas vyras renkasi tokią specialybę. Čia visi susirinkę dėl vieno tikslo - skristi, tad jokio skirstymo nėra. Žinoma, be juokų ir draugiškų pašaipų neapsieinama, bet kaip kitaip vaikinai dėmesį parodys savo vienintelei grupiokei.

- Iš kur atsirado susižavėjimas lėktuvais?

- Dauguma išgirdę lėktuvą pakelia akis į dangų. Vieniems užtenka pasigrožėti, kitiems - iškyla klausimas, kaip jis išvis skrenda. O mane sužavėjo jo didybė ir tai, kad toks mažas žmogus gali lėktuvą valdyti. Ir aš norėjau būti ta, kurios rankose bus ši galimybė. Žinoma, tai yra didelė atsakomybė, o tai dar vienas dalykas, dėl kurio susižavėjau aviacija.

- Su kokiais lėktuvais jau esi skridusi ir kaip apibūdintum potyrius?

- Skrydžių praktikas atliekame su vienmotoriais Cessna 152 ir 172 bei dvimotoriu Piper lėktuvais. Kol kas esu bebaigianti draugystę su C-152 lėktuvu. Puiki priemonė pirmiems mokomiesiems skrydžiams.

Turbūt labiausiai įsimintinas yra pirmasis savarankiškas skrydis, kai instruktorius palieka lėktuvą, o pilotas turi apskristi vienas keletą ratų aplink aerodromą. Atsistoji į pakilimo poziciją, nusivalai prakaito lašelius, įkvėpi, sustumi gazus ir leki. Net dabar širdis suspurda. Žinai, kad esi tik tu ir lėktuvas. Žinai, kad instruktorius pasitikėjo ir žino, kad sugebėsi. Nusileidus atplėši rankas nuo vairalazdės ir iškvėpi tą sulaikytą oro gurkšnį, tada visi sveikina ir gauni draugišką spyrį į užpakalį, simboliškai linkint minkštų tūpimų. Turbūt visiems aviatoriams pirmas skrydis lieka viena laimingiausių akimirkų gyvenime.

Dabar skrendant įdomiausia yra draugystė su gamta. Ji mėgsta išdykauti, o lėktuvas yra jai labai pavaldus. Reikia susikaupimo ir koncentracijos, kad neišsigąstum, kai tave gerai papurto turbulencija ar užklumpa vėjo gūsis. Tai ir yra įdomiausia, kad nežinai, kas gali nutikti, bet tu privalai būti viskam pasiruošęs.

- Dirbi Small Planet Airlines kompanijoje ir užimi įgulų dispečerės pareigas. Papasakok apie savo darbo specifiką ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti.

- Mūsų ofiso kambarėlyje veiksmas verda visą parą. Kartu budi trijų sričių darbuotojai: įgulų dispečeriai, skrydžių dispečeriai ir techninės priežiūros operatoriai. Esame atsakingi už tai, kas keičiasi nuo dabar iki trijų ateinančių dienų. Kadangi aviacijoje yra daug aspektų, kurių nesuplanuosi (suprastėjusios oro sąlygos, lėktuvų gedimai, streikai), dėl to mes turime pasirūpinti, kad suplanuotiems skrydžiams tai darytų kuo mažiau įtakos. Šiose pareigose dirbu su viskuo, kas susiję su įgulos nariais. Esant nukrypimams nuo tvarkaraščio, rūpinamės narių apgyvendinimu bei transportavimu, jiems susirgus - ieškome naujų, o vėluojant lėktuvui - skaičiuojame jų darbo valandas, nes tai labai limituota ir griežta.

Šiame darbe sunkiausia yra tai, kad niekada bėda nevaikšto viena ir viskas keičiasi labai greitai. Jeigu sugedo vienas lėktuvas Europoje, kur nors Azijoje bus prastos oro sąlygos ir lėktuvas negalės pakilti. Trečiame lėktuve koks nors keleivis pasijuto blogai ir kapitonas nukreipė skrydį į kitą miestą ar net šalį. Tada prasideda visų bendras darbas. Su skrydžių dispečeriais diskutuojame, kurį lėktuvą iš kur galėtume pergabenti, kad turėtume įgulų, o jis būtų techniškai tvarkingas. Šiuo klausimu gelbėja ir techninės priežiūros operatoriai, tuo pačiu metu ieškodami dalių sugedusiam lėktuvui. Mes, įgulų dispečeriai, skaičiuojame laikus, kiek galime ilgiausiai laukti geresnio oro, ar nereikės rinkti naujos įgulos, taip pat galvojame, kur apgyvendinti į kitą vietą nusileidusio lėktuvo narius.

Žiemos metu pamainos - ramesnės, bet vasarą beveik kiekviena diena yra tokia - su beprotiškai dideliu tempu ir vis naujais nuotykiais.

- Kokie tavo tikslai?

- Kol kas labai žemiški ir netolimi. Kitąmet laukia magistrinio darbo rašymas ir 14 egzaminų licencijai gauti, tad pagrindinis tikslas - nepaleisti laiko greičiau bėgti už mane ir jau tada ieškot, kur kilti.

- Tradicinis klausimas: kodėl Vilnius yra geras miestas gyventi?

- Nes, kai šilta, rasi žalią lopinėlį prisėsti, kai lyja - visada rasi kur prisiglausti tarp milžiniško pasirinkimo kavų ir spurgų, o kai liūdna, visada sutiksi kokį pažįstamą.

Atsiliepimai ir komentarai

Parašyti atsiliepimą
Parašyti komentarą

Prašome rašyti konstruktyvų, pagrįstą ir informatyvų tekstą tik iš savo patirties.

Neleidžiama: necenzūrinių žodžių, grasinimų ar įžeidimų naudojimas; tiesioginis palyginimas su kitomis konkuruojančiomis bendrovėmis; nuorodų į trečiųjų šalių interneto šaltinius; reklama ir savireklama, bendrovės veiklos ataskaitos.

Įveskite el. paštą:
Jūsų paštas nebus matomas svetainėje
arba Užsiregistruokite , kad parašytumėte atsiliepimą
Atsiliepimas:
Įkelti nuotrauką:
Pasirinkti