Legenda apie Vilnių arba ką turi žinoti kiekvienas vilnietis

Legenda apie Vilniaus atsiradimą, ko gero, yra viena populiariausių ir visiem geriausiai žinomų istorijų apie mūsų kraštą. Pirmą kartą Lietuvos metraščiuose ji aprašyta XVI a. III dešimtmetyje, Žygimanto Augusto gyvenimo laikais.

Išlikusiame didžiajame metraščių rinkinyje Bychoveco kronikoje skaitome: „Vieną kartą didysis kunigaikštis Gediminas išvyko iš savo sostinės Kernavės medžioti už penkių mylių, už Neries, ir rado girioje gražų kalną, apsuptą ąžuolynų ir lygumų. Jam didžiai patiko, jis apsigyveno tenai, kur buvo Senieji Trakai, iš Kernavės perkėlė savo sostinę į Trakus. Neilgai trukus, išvyko didysis kunigaikštis Gediminas medžioti už keturių mylių nuo Trakų ir randa ties Vilnios upe gražų kalną, ant kurio užtinka didžiulį žvėrį, taurą, užmuša jį ant to kalno, kuris ir dabar tebevadinamas Taurakalniu. O kad buvo labai vėlu grįžti į Trakus, jis sustojo Šventaragio slėnyje, kur degindavo pirmuosius kunigaikščius, ir čia apsinakvojo. Tenai miegodamas, jis susapnavo, kad ant kalno, kuris buvo vadinamas Kreivuoju, o dabar Plikuoju, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Pabudo iš miego ir tarė savo žyniui, vardu Lizdeikai, kuris buvo rastas erelio lizde, – tasai Lizdeika buvo Gedimino žynys ir vyriausias pagonių kunigas: „Susapnavau keistą sapną.“ Ir nupasakojo viską, kas jam sapne buvo pasirodę. Tasai žynys Lizdeika tarė: „Didysis kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia: „Sostinė čia stovės, o staugimas jo viduje – tai jos garsas sklis po visą pasaulį.“ Ir didysis kunigaikštis Gediminas tuoj, rytojaus dieną, nebeišvykdamas, pasiuntė žmonių ir įkūrė vieną pilį Šventaragyje – Žemąją, o antrąją – Kreivajame kalne, kuris dabar vadinamas plikuoju, ir toms pilims davė Vilniaus vardą. Ir, įkurdinęs miestą, perkėlė savo sostinę į Vilnių.“

Manoma, jog senieji Lietuvos metraštininkai šią istoriją užrašė praėjus 200 metams po minimų įvykių. Lizdeika minimas Lietuvos metraščiuose (XVI a.). Apie Lizdeiką nuomonę išsako Motiejus Strijkovskis (1582 m.): „Anot legendos, Lizdeiką mažą erelio lizde radęs tariamasis Gedimino tėvas Vytenis ir išauginęs kaip savo sūnų. Lizdeika ir Gediminas turi bruožų, primenančių kitų indoeuropiečių tautų padavimų apie miesto įkūrimą herojus (pvz., Romos įkūrėjus Romulą ir Remą). LDK didikų Radvilų genelogijoje Lizdeika laikomas jų giminės pradininku. Lizdeika galėjo būti ir istorinis asmuo – didžiojo kunigaikščio Traidenio brolio Sirpučio palikuonis.“

Pačioje legendos pradžioje užrašyta frazė apie tai, kaip būsimos sostinės garsas pasklis po visą pasaulį, supanašėja netgi su eilutėmis iš Pradžios knygos, kuriose minimas nešlovingasis Babelio bokštas. Tačiau Lietuvių žemėse gyvenusių žmonių padavimai, lyginant su kitų Europos ir pasaulio tautų mitologija, nėra išskirtiniai ir unikalūs. Daugelis tautų, pradedant lenkais ir rusais, o baigiant danais ir estais, turi savo mitų ir legendų apie miesto įkurimą.

Kaip pavyzdį galime paminėti tai, jog Lietuvos metraštininkai iš Haličo-Voluinės metraščio perėmė tam tikrą mitologijos naratyvo klišę apie tai, kaip įkuriamas miestas kunigaikščių medžioklės metu. Šios lietuviško mito legendos, anot istoriko Mircea Eliadė, turi daug gilių sąsajų su pagonybe. Prisiminkite, jog lietuviai, o ypač žemaičiai, buvo patys paskutiniai pagonys Europoje, kuriems šimtmečius pavyko atsilaikyti nuo ordino puldinėjimo. Tai pasako apie mūsų tradicijos stiprybę ir norą ją išsaugoti. Galiausiai lietuvių pagonybė visgi buvo palaušta ir, nors dauguma gyvenimiškų ciklų ir ritualų vis dar atliekame remdamiesi protėvių sukurtais šablonais, bet į senovės gyvenimą pažvelgti pro pagoniško žmogaus suvokimo prizmę pažvelgti jau nebemokame, į tuos laikus šitaip pažvelgti nebemokėjo ir XVI a. krikščionys Lietuvos metraštininkai. Taigi aprašytame mite nesiima analizuoti jokių senovės žmonių tikėjimo aspektų. Nekalbama apie tikėjimą, kuris liečia žmogaus santykį su gamta (jo išoriniu pasauliu), šeima ir iš to kylančia kolektyvine tradicija, kultūra, menu, folkloru. Kaip žinoma, senojo europietiško tikėjimo žmonės turėjo daug stipresnį tikėjimą, nukreiptą į gamtoje vykstančius procesus, gyvūnų elgesį ir panašiai. Pavyzdžiui, senovės lietuviai turėjo paprotį tam tikromis progomis persekioti laukinį žvėrį ir toje vietoje, kur jis būdavo nukaunamas, jie pastatydavo šventovę. Arba į laisvę jie išleisdavo naminį gyvulį ir toje vietoje, kurioje jį po kelių dienų surasdavo, gyvulį papjaudavo ir paaukodavo dievybėms. Manoma, kad jie galėjo tikėti, jog paaukotas gyvūnas žino, kuri vieta yra pati sveikiausia, maistingiausia. Toje teritorijoje paskui pastatydavo aukurą, o aplink jį kaimą.

Lietuvos metraščiuose yra ir kitokia istorija apie Vilnių, tai pasakojimas apie suspnuotą sostinę. Anot jos, kadaise, kunigaikštis Gediminas nakvojo Šventaragio pievoje, šventoje vietoje, medituodamas ar norėdamas sužinoti atsakymą į jam svarbų klausimą ir galiausiai susapnavo Vilnių. Tokių pasakojimų senovės istorije aptinkama labai daug, įskaitant ir žymiuosius romėnų mitus. Anot epo „Eneidos“, karalius lotynas į šventąją vietą atsinešė šimtą avies kailių ir juos paaukojo. Vėliau atsigulęs leido naktį lauke, laukdamas dievaičio Fauno apsireiškimo ir pagalbos.

Šiuo atveju Vilniaus paminėjimo legenda sutampa su realybe, nes Vilnius Gedimino laiškuose, kurie buvo parašyti lotynų kalba ir siunčiami į Vakarų Europą, buvo paminėtas 1323 m. Dabartinė sostinė taip pat nurodoma kaip laiško parašymo vieta: „Mūsų karališkuoju miestu Vilniumi“. Naujosios sostinės pasirinkimas Vilniuje taip pat buvo strategiškai apgalvotas. Vilniaus teritorija buvo įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje, o Kernavė, kaip parodė ateities įvykiai, per XIV a. II pusės antpuolius neatsilaikė ir buvo sunaikinta. Vilniuje jau stovėjo pilis, buvo įtvirtinimai, tai buvo oficiali kunigaikščio rezidencija. Gedimino laiškuose pastebima, kad Gediminas visada siekė lygiuotis į Vakarų Europos monarchus, todėl Vilnius greitai ėmė plėstis padedant į šią vietovę plūstančių amatininkų. Kitaip tariant, Vilniuje jau Gedimino laikas buvo pradėta vykdyti palanki politika Lietuvių liaudžiai, kurios pagrindinis tikslas buvo sutvirtinti savo pozicijas šiose žemėsi bei pastatyti tvirtą ir stiprų miestą, kuris stovėtų dar daug amžių.

Lyginant lietuviškas legendas su kitomis legendomis, bene garsiausia legenda apie kurią yra girdėję daugelis Lietuvos mokinių yra Romos įkūrimo legenda pasakojanti apie Vilkę, prisijaukinusią ir auginusią du mažylius vaikus Romulą ir Remą. Žinoma, legendos lieka legendomis, tačiau net ir šiomis dienomis žinių portaluose retkarčiais pastebime pasakojimų apie vilkų, bedžionių ar šunų užaugintus vaikus. Tiesa tokios istorijos mus pasiekia iš mažai civilizuotų žemės kampelių.

Turint omenyje, jog senovėje civilizacijos apraiškos buvo daug mažesnės, o gamta, flora ir fauna mūsų dabartiniuose gyvenamuose regionuose buvo išsikerojusi daug plačiau, tokių atvejų, kuomet vaikai būdavo pamesti ir palikti gamtos ir gyvūnų prieglobstyje, pasitaikydavo daug dažniau. Į tai senovėje buvo žvelgiama su nežinomybe, sakralumu ir mistifikavimu. Tokie, netgi šiuolaikiniam žmogui sunkiai protu suvokiami reiškiniai, anais laikais galėjo būti mito pagrindu, kuris būdavo perduodamas iš lūpų į lūpas.

Vilniausistorija KunigaikštisGediminas LDKmitai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Savivalda
Gegužės 22 dieną Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius lankėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmuose ir susitiko su VGTU rektoriumi  Alfonsu Daniūnu, VGTU Kūrybinių industrijų ir Architektūros fakultetų atstovais. Susitikimo metu Vilniaus meras padėkojo VGTU ir Architektūros fakulteto studentams bei dėstytojams, dalyvaujantiems miesto puoselėjime. Urbanistikos katedros studentams ir dėstytojams jis įteikė padėkas ir atminim...
Įvykiai
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad savo artimųjų kapus Rokantiškėse ir Karveliškėse lankančių vilniečių patogumui du artimiausius savaitgalius iš eilės 37-ojo ir 63-iojo maršrutų autobusai važiuos dažniau ir bus didesnės talpos – juose kursuos triašiai autobusai. Gegužės 25–26 d. ir birželio 1–2 d. 37-ojo maršruto autobusai važiuos kas 29 minutes, o 63-iojo maršruto autobusai – kas 25–29 min. Atnaujinti šių maršrutų autobusų eismo tvar...
Kultūra
Jubiliejinio sezono pristatymo spaudos konferencija buvo surengta neįprastoje vietoje – „Impuls“ sporto klube. Tuo LNOBT stengėsi pabrėžti, jog yra kupinas geros energijos ir 100-ąjį sezoną, kuriame numatytos net 5 premjeros, ketina pasitikti būdamas puikios formos. Teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas džiaugėsi, kad sulaukęs garbaus amžiaus – 100-ojo sezono LNOBT nepraranda puikios formos nei meniniu, nei fiziniu atžvilgiu: sporto klube „Impul...
Įvykiai
Latvijos oro linijos „airBaltic“ pristato naują išankstinio užsakymo meniu. Keleiviai gali rinktis iš 18 skirtingų ir šviežio maisto patiekalų, o jį užsisakyti – likus 24 valandoms iki skrydžio. „Baltijos šalių virtuvės šefai kruopščiai atrinko ir paruošė 7 naujus patiekalus, o 11 populiariausių –atnaujino. Pristatydami naująjį meniu ir siūlydami platų maisto asortimentą, taip pat ir specialius patiekalus, tinkančius vegetarams, glitimo netoleruojantiems,...
Kultūra
Į Lietuvos sostinę sugrįžus beigeliams, o tradicinėms žydų šventėms vėl tapus miesto gyvenimo dalimi, žydų kultūra Vilniuje išgyvena atgimimą. Nuo šiol atsiras dar viena galimybė sužinoti, kodėl Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Vilniuje gyvenusių ir kūrusių žydų istorijas padės sužinoti nemokamas turistinis maršrutas „Atraskite žydų paveldą Vilniuje“. Sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ šį gidą sukūrė kaip priemonę susipažinti...
Įvykiai
„Cirque du Soleil“ šou „Toruk – The First Flight“ trupė į Vilnių atvyko dar pirmadienį ir iš karto sostinės „Siemens“ areną savaitei pavertė laikinais savo namais. Didžiojoje arenos erdvėje buvo pastatyta visą salę užimanti scena, o nuo pašalinių akių kruopščiai slepiamuose koridoriuose įrengtos treniruočių ir laisvalaikio erdvės. Į Lietuvą atvyko beveik 120 žmonių tarptautinė komanda, kurios nemenką dalį sudaro artistai, publikai jau šįvakar demonstruosia...
Kriminalai
Šiandien 00.40 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniaus raj., Avižienių sen., Bukiškio k., dega autotralas su automobiliais. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos lyderių akistata antrojo rato 12-ajame ture nepaliko abejingų. Vilniaus „Žalgiris“ antrajame kėlinyje nerealizavo dviejų 11 metrų baudinių, o už tai „Sūduva“ skaudžiai nubaudė ir iškovojo pergalę rezultatu 1:0. Pirmasis kėlinys aštriais epizodais neišsiskyrė: geriausia proga priklausė 19-mečiui „Sūduvos“ saugui Pauliui Golubickui, kuris 23-iąją minutę galva smūgiavo šalia vartų. Vis dėlto Marijampolės klubo strategui Vladimirui Čeb...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ nuo pat pirmųjų rungtynių minučių demonstravo pavyzdinę gynybą, kontroliavo situaciją ir iškovojo triuškinamą pergalę pusfinalio starte. Rezultatu 46:75 (10:17, 17:19, 12:20, 7:19) Vilniaus krepšininkai nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“ bei pusfinalio serijoje iki 2 pergalių perėmė namų aikštės pranašumą. Dabartinis serijos rezultatas – 1:0, „Ryto“ naudai. Puikiai gynyboje rungtynių pradžioje žaidęs „Rytas“ po pirmojo ketvirčio pirmavo 17:10, o...