Legenda apie Vilnių arba ką turi žinoti kiekvienas vilnietis

Legenda apie Vilniaus atsiradimą, ko gero, yra viena populiariausių ir visiem geriausiai žinomų istorijų apie mūsų kraštą. Pirmą kartą Lietuvos metraščiuose ji aprašyta XVI a. III dešimtmetyje, Žygimanto Augusto gyvenimo laikais.

Išlikusiame didžiajame metraščių rinkinyje Bychoveco kronikoje skaitome: „Vieną kartą didysis kunigaikštis Gediminas išvyko iš savo sostinės Kernavės medžioti už penkių mylių, už Neries, ir rado girioje gražų kalną, apsuptą ąžuolynų ir lygumų. Jam didžiai patiko, jis apsigyveno tenai, kur buvo Senieji Trakai, iš Kernavės perkėlė savo sostinę į Trakus. Neilgai trukus, išvyko didysis kunigaikštis Gediminas medžioti už keturių mylių nuo Trakų ir randa ties Vilnios upe gražų kalną, ant kurio užtinka didžiulį žvėrį, taurą, užmuša jį ant to kalno, kuris ir dabar tebevadinamas Taurakalniu. O kad buvo labai vėlu grįžti į Trakus, jis sustojo Šventaragio slėnyje, kur degindavo pirmuosius kunigaikščius, ir čia apsinakvojo. Tenai miegodamas, jis susapnavo, kad ant kalno, kuris buvo vadinamas Kreivuoju, o dabar Plikuoju, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Pabudo iš miego ir tarė savo žyniui, vardu Lizdeikai, kuris buvo rastas erelio lizde, – tasai Lizdeika buvo Gedimino žynys ir vyriausias pagonių kunigas: „Susapnavau keistą sapną.“ Ir nupasakojo viską, kas jam sapne buvo pasirodę. Tasai žynys Lizdeika tarė: „Didysis kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia: „Sostinė čia stovės, o staugimas jo viduje – tai jos garsas sklis po visą pasaulį.“ Ir didysis kunigaikštis Gediminas tuoj, rytojaus dieną, nebeišvykdamas, pasiuntė žmonių ir įkūrė vieną pilį Šventaragyje – Žemąją, o antrąją – Kreivajame kalne, kuris dabar vadinamas plikuoju, ir toms pilims davė Vilniaus vardą. Ir, įkurdinęs miestą, perkėlė savo sostinę į Vilnių.“

Manoma, jog senieji Lietuvos metraštininkai šią istoriją užrašė praėjus 200 metams po minimų įvykių. Lizdeika minimas Lietuvos metraščiuose (XVI a.). Apie Lizdeiką nuomonę išsako Motiejus Strijkovskis (1582 m.): „Anot legendos, Lizdeiką mažą erelio lizde radęs tariamasis Gedimino tėvas Vytenis ir išauginęs kaip savo sūnų. Lizdeika ir Gediminas turi bruožų, primenančių kitų indoeuropiečių tautų padavimų apie miesto įkūrimą herojus (pvz., Romos įkūrėjus Romulą ir Remą). LDK didikų Radvilų genelogijoje Lizdeika laikomas jų giminės pradininku. Lizdeika galėjo būti ir istorinis asmuo – didžiojo kunigaikščio Traidenio brolio Sirpučio palikuonis.“

Pačioje legendos pradžioje užrašyta frazė apie tai, kaip būsimos sostinės garsas pasklis po visą pasaulį, supanašėja netgi su eilutėmis iš Pradžios knygos, kuriose minimas nešlovingasis Babelio bokštas. Tačiau Lietuvių žemėse gyvenusių žmonių padavimai, lyginant su kitų Europos ir pasaulio tautų mitologija, nėra išskirtiniai ir unikalūs. Daugelis tautų, pradedant lenkais ir rusais, o baigiant danais ir estais, turi savo mitų ir legendų apie miesto įkurimą.

Kaip pavyzdį galime paminėti tai, jog Lietuvos metraštininkai iš Haličo-Voluinės metraščio perėmė tam tikrą mitologijos naratyvo klišę apie tai, kaip įkuriamas miestas kunigaikščių medžioklės metu. Šios lietuviško mito legendos, anot istoriko Mircea Eliadė, turi daug gilių sąsajų su pagonybe. Prisiminkite, jog lietuviai, o ypač žemaičiai, buvo patys paskutiniai pagonys Europoje, kuriems šimtmečius pavyko atsilaikyti nuo ordino puldinėjimo. Tai pasako apie mūsų tradicijos stiprybę ir norą ją išsaugoti. Galiausiai lietuvių pagonybė visgi buvo palaušta ir, nors dauguma gyvenimiškų ciklų ir ritualų vis dar atliekame remdamiesi protėvių sukurtais šablonais, bet į senovės gyvenimą pažvelgti pro pagoniško žmogaus suvokimo prizmę pažvelgti jau nebemokame, į tuos laikus šitaip pažvelgti nebemokėjo ir XVI a. krikščionys Lietuvos metraštininkai. Taigi aprašytame mite nesiima analizuoti jokių senovės žmonių tikėjimo aspektų. Nekalbama apie tikėjimą, kuris liečia žmogaus santykį su gamta (jo išoriniu pasauliu), šeima ir iš to kylančia kolektyvine tradicija, kultūra, menu, folkloru. Kaip žinoma, senojo europietiško tikėjimo žmonės turėjo daug stipresnį tikėjimą, nukreiptą į gamtoje vykstančius procesus, gyvūnų elgesį ir panašiai. Pavyzdžiui, senovės lietuviai turėjo paprotį tam tikromis progomis persekioti laukinį žvėrį ir toje vietoje, kur jis būdavo nukaunamas, jie pastatydavo šventovę. Arba į laisvę jie išleisdavo naminį gyvulį ir toje vietoje, kurioje jį po kelių dienų surasdavo, gyvulį papjaudavo ir paaukodavo dievybėms. Manoma, kad jie galėjo tikėti, jog paaukotas gyvūnas žino, kuri vieta yra pati sveikiausia, maistingiausia. Toje teritorijoje paskui pastatydavo aukurą, o aplink jį kaimą.

Lietuvos metraščiuose yra ir kitokia istorija apie Vilnių, tai pasakojimas apie suspnuotą sostinę. Anot jos, kadaise, kunigaikštis Gediminas nakvojo Šventaragio pievoje, šventoje vietoje, medituodamas ar norėdamas sužinoti atsakymą į jam svarbų klausimą ir galiausiai susapnavo Vilnių. Tokių pasakojimų senovės istorije aptinkama labai daug, įskaitant ir žymiuosius romėnų mitus. Anot epo „Eneidos“, karalius lotynas į šventąją vietą atsinešė šimtą avies kailių ir juos paaukojo. Vėliau atsigulęs leido naktį lauke, laukdamas dievaičio Fauno apsireiškimo ir pagalbos.

Šiuo atveju Vilniaus paminėjimo legenda sutampa su realybe, nes Vilnius Gedimino laiškuose, kurie buvo parašyti lotynų kalba ir siunčiami į Vakarų Europą, buvo paminėtas 1323 m. Dabartinė sostinė taip pat nurodoma kaip laiško parašymo vieta: „Mūsų karališkuoju miestu Vilniumi“. Naujosios sostinės pasirinkimas Vilniuje taip pat buvo strategiškai apgalvotas. Vilniaus teritorija buvo įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje, o Kernavė, kaip parodė ateities įvykiai, per XIV a. II pusės antpuolius neatsilaikė ir buvo sunaikinta. Vilniuje jau stovėjo pilis, buvo įtvirtinimai, tai buvo oficiali kunigaikščio rezidencija. Gedimino laiškuose pastebima, kad Gediminas visada siekė lygiuotis į Vakarų Europos monarchus, todėl Vilnius greitai ėmė plėstis padedant į šią vietovę plūstančių amatininkų. Kitaip tariant, Vilniuje jau Gedimino laikas buvo pradėta vykdyti palanki politika Lietuvių liaudžiai, kurios pagrindinis tikslas buvo sutvirtinti savo pozicijas šiose žemėsi bei pastatyti tvirtą ir stiprų miestą, kuris stovėtų dar daug amžių.

Lyginant lietuviškas legendas su kitomis legendomis, bene garsiausia legenda apie kurią yra girdėję daugelis Lietuvos mokinių yra Romos įkūrimo legenda pasakojanti apie Vilkę, prisijaukinusią ir auginusią du mažylius vaikus Romulą ir Remą. Žinoma, legendos lieka legendomis, tačiau net ir šiomis dienomis žinių portaluose retkarčiais pastebime pasakojimų apie vilkų, bedžionių ar šunų užaugintus vaikus. Tiesa tokios istorijos mus pasiekia iš mažai civilizuotų žemės kampelių.

Turint omenyje, jog senovėje civilizacijos apraiškos buvo daug mažesnės, o gamta, flora ir fauna mūsų dabartiniuose gyvenamuose regionuose buvo išsikerojusi daug plačiau, tokių atvejų, kuomet vaikai būdavo pamesti ir palikti gamtos ir gyvūnų prieglobstyje, pasitaikydavo daug dažniau. Į tai senovėje buvo žvelgiama su nežinomybe, sakralumu ir mistifikavimu. Tokie, netgi šiuolaikiniam žmogui sunkiai protu suvokiami reiškiniai, anais laikais galėjo būti mito pagrindu, kuris būdavo perduodamas iš lūpų į lūpas.

Vilniausistorija KunigaikštisGediminas LDKmitai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Rytas“ „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalio dvikovoje sutriuškino Klaipėdos „Neptūną“ 86:72 (33:23, 24:10, 20:16, 9:23). Ši pergalė atvėrė vilniečiams kelią į turnyro finalą, kuriame Dainiaus Adomaičio auklėtiniai ginklus surems su principiniu varžovu – Kauno „Žalgiriu“. Rungtynes geriau pradėjo klaipėdiečiai, kurie po Lorenzo Williamso taiklaus tritaškio pirmavo (4:10). Tačiau tada prabilo sostinės klubo toliašaudė artilerija. Arnas...
Įvykiai
Vilniaus Gedimino prospekte liepsnoja 70 Laisvės laužų ir tvyro ypatingai pakili nuotaika – būtent šiandien sukanka 70 metų, kai Vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. Tokie partizanai kaip Adolfas Ramanauskas – Vanagas, besislapstydami, keliavo kelis šimtus kilometrų į Šiaurės Žemaitiją, kad ją pasirašytų. „Prieš 70 metų partizanų pasirašyta deklaracija – ypatingas ženklas mums – kokią viziją turim turėti ir kur eiti. N...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Laisvalaikis
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas 2016 m. pristatė savo režisuotą spektaklį pagal Ingmaro Bergmano pjesę „Intymūs pokalbiai“. Spektaklis sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Kovo 14 d. režisierius pakvies į antrą spektaklį pagal to paties autoriaus pjesę – „Scenos iš vedybinio gyvenimo“. Tai lyg šeimyninės temos pratęsimas. Nors žiūrovai išvys kitą Ingmaro Bergmano pjesę, tačiau Vytautas Rumšas, kuris yra ir insce...
Laisvalaikis
2019 m. Vasario 20-23d., Vilniuje vyks jau „III-asis tarptautinis Sigito Šilinsko klasikinės gitaros konkursas“. Tai bus reikšmingas įvykis Lietuvos gitaros gerbėjams, pedagogams ir moksleiviams. Pastarųjų skaičius kiekvienais metais auga ir jaunieji mūsų šalies gitaristai pelno vis daugiau apdovanojimų užsienyje vykstančiuose tarptautiniuose konkursuose. Kaip informuoja konkurso sumanytojas ir meno vadovas, žymus Lietuvos gitaros atlikėjas ir pedagogas Al...
Įvykiai
Vasario 16-ąją jaunimas iš visos Lietuvos ir Vilniaus tradiciškai susirenka Šventaragio slėnyje į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Vien tik iš Vilniaus eisenoje šiandien dalyvauja 4,5 tūkstančio moksleivių! „Kad mes ateitume į šią Vasario 16-ąją, daug žmonių nuėjo didelį kelią. Šiandien mūsų kelias bus trumpesnis, bet skirtas atminti šiems žmonėms. Tai kelias, jungiantis mus su Valstybe ir jos kūrėjais. Kai ateisime prie J. Basanavičiaus kapo, neužmirški...
Laisvalaikis
Kristijono Donelaitis vienas ryškiausių lietuvių poetų, turbūt dėl to Kristijono Donelaičio skulptūrai skirta tokia garbinga vieta Vilniaus universiteto ansamblyje. Skulptūra vaizduoja patį K. Donelaitį ir puikuojasi Vilniaus universiteto pagrindinių rūmų fasade. Kristijonas Donelaitis gimė 1714 01 01, mirė 1780 02 18. Kristijonas Donelaitis buvo vienas savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasikas, liuteronų kunigas. Gimė Lazdynėlių ka...
Įvykiai
Vasario 16-ąją vilniečiai ir miesto svečiai švęs įsimintinai – miesto centre laukia daugybė renginių, koncertas, fejerverkai bei 70 šventinių laužų. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną viešasis transportas Vilniuje bus nemokamas, todėl visi kviečiami automobilius palikti namuose ir keliauti rekordiškai atsinaujinusiais sostinės autobusais ir troleibusais. Ruošiantis miesto renginiams bei jų metu sostinėje numatomi laikini eismo ribojimai, o 10, 11, 33 ir 89...
Įvykiai
Ši žiema nustebino kaip niekad gausiu sniego kiekiu ir ekstremaliomis oro sąlygomis, kelininkai ir aplinkos prižiūrėtojai plušo nesustodami, o prasčiausia situacija dėl suplūkto sniego ir provėžų susidarė daugiabučių kiemuose. Tačiau už aplinkos tvarkymą devyniose iš 21 seniūnijos Vilniuje atsakingas „Dolmans Landscaping Group“ ir „VSA“ konsorciumas gyventojams turi gerų žinių – visą žiemą ramybės nedavęs sniegas ir ledas pagaliau nuvalytas. Bendrovės „VSA...