Legenda apie Vilnių arba ką turi žinoti kiekvienas vilnietis

Legenda apie Vilniaus atsiradimą, ko gero, yra viena populiariausių ir visiem geriausiai žinomų istorijų apie mūsų kraštą. Pirmą kartą Lietuvos metraščiuose ji aprašyta XVI a. III dešimtmetyje, Žygimanto Augusto gyvenimo laikais.

Išlikusiame didžiajame metraščių rinkinyje Bychoveco kronikoje skaitome: „Vieną kartą didysis kunigaikštis Gediminas išvyko iš savo sostinės Kernavės medžioti už penkių mylių, už Neries, ir rado girioje gražų kalną, apsuptą ąžuolynų ir lygumų. Jam didžiai patiko, jis apsigyveno tenai, kur buvo Senieji Trakai, iš Kernavės perkėlė savo sostinę į Trakus. Neilgai trukus, išvyko didysis kunigaikštis Gediminas medžioti už keturių mylių nuo Trakų ir randa ties Vilnios upe gražų kalną, ant kurio užtinka didžiulį žvėrį, taurą, užmuša jį ant to kalno, kuris ir dabar tebevadinamas Taurakalniu. O kad buvo labai vėlu grįžti į Trakus, jis sustojo Šventaragio slėnyje, kur degindavo pirmuosius kunigaikščius, ir čia apsinakvojo. Tenai miegodamas, jis susapnavo, kad ant kalno, kuris buvo vadinamas Kreivuoju, o dabar Plikuoju, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Pabudo iš miego ir tarė savo žyniui, vardu Lizdeikai, kuris buvo rastas erelio lizde, – tasai Lizdeika buvo Gedimino žynys ir vyriausias pagonių kunigas: „Susapnavau keistą sapną.“ Ir nupasakojo viską, kas jam sapne buvo pasirodę. Tasai žynys Lizdeika tarė: „Didysis kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia: „Sostinė čia stovės, o staugimas jo viduje – tai jos garsas sklis po visą pasaulį.“ Ir didysis kunigaikštis Gediminas tuoj, rytojaus dieną, nebeišvykdamas, pasiuntė žmonių ir įkūrė vieną pilį Šventaragyje – Žemąją, o antrąją – Kreivajame kalne, kuris dabar vadinamas plikuoju, ir toms pilims davė Vilniaus vardą. Ir, įkurdinęs miestą, perkėlė savo sostinę į Vilnių.“

Manoma, jog senieji Lietuvos metraštininkai šią istoriją užrašė praėjus 200 metams po minimų įvykių. Lizdeika minimas Lietuvos metraščiuose (XVI a.). Apie Lizdeiką nuomonę išsako Motiejus Strijkovskis (1582 m.): „Anot legendos, Lizdeiką mažą erelio lizde radęs tariamasis Gedimino tėvas Vytenis ir išauginęs kaip savo sūnų. Lizdeika ir Gediminas turi bruožų, primenančių kitų indoeuropiečių tautų padavimų apie miesto įkūrimą herojus (pvz., Romos įkūrėjus Romulą ir Remą). LDK didikų Radvilų genelogijoje Lizdeika laikomas jų giminės pradininku. Lizdeika galėjo būti ir istorinis asmuo – didžiojo kunigaikščio Traidenio brolio Sirpučio palikuonis.“

Pačioje legendos pradžioje užrašyta frazė apie tai, kaip būsimos sostinės garsas pasklis po visą pasaulį, supanašėja netgi su eilutėmis iš Pradžios knygos, kuriose minimas nešlovingasis Babelio bokštas. Tačiau Lietuvių žemėse gyvenusių žmonių padavimai, lyginant su kitų Europos ir pasaulio tautų mitologija, nėra išskirtiniai ir unikalūs. Daugelis tautų, pradedant lenkais ir rusais, o baigiant danais ir estais, turi savo mitų ir legendų apie miesto įkurimą.

Kaip pavyzdį galime paminėti tai, jog Lietuvos metraštininkai iš Haličo-Voluinės metraščio perėmė tam tikrą mitologijos naratyvo klišę apie tai, kaip įkuriamas miestas kunigaikščių medžioklės metu. Šios lietuviško mito legendos, anot istoriko Mircea Eliadė, turi daug gilių sąsajų su pagonybe. Prisiminkite, jog lietuviai, o ypač žemaičiai, buvo patys paskutiniai pagonys Europoje, kuriems šimtmečius pavyko atsilaikyti nuo ordino puldinėjimo. Tai pasako apie mūsų tradicijos stiprybę ir norą ją išsaugoti. Galiausiai lietuvių pagonybė visgi buvo palaušta ir, nors dauguma gyvenimiškų ciklų ir ritualų vis dar atliekame remdamiesi protėvių sukurtais šablonais, bet į senovės gyvenimą pažvelgti pro pagoniško žmogaus suvokimo prizmę pažvelgti jau nebemokame, į tuos laikus šitaip pažvelgti nebemokėjo ir XVI a. krikščionys Lietuvos metraštininkai. Taigi aprašytame mite nesiima analizuoti jokių senovės žmonių tikėjimo aspektų. Nekalbama apie tikėjimą, kuris liečia žmogaus santykį su gamta (jo išoriniu pasauliu), šeima ir iš to kylančia kolektyvine tradicija, kultūra, menu, folkloru. Kaip žinoma, senojo europietiško tikėjimo žmonės turėjo daug stipresnį tikėjimą, nukreiptą į gamtoje vykstančius procesus, gyvūnų elgesį ir panašiai. Pavyzdžiui, senovės lietuviai turėjo paprotį tam tikromis progomis persekioti laukinį žvėrį ir toje vietoje, kur jis būdavo nukaunamas, jie pastatydavo šventovę. Arba į laisvę jie išleisdavo naminį gyvulį ir toje vietoje, kurioje jį po kelių dienų surasdavo, gyvulį papjaudavo ir paaukodavo dievybėms. Manoma, kad jie galėjo tikėti, jog paaukotas gyvūnas žino, kuri vieta yra pati sveikiausia, maistingiausia. Toje teritorijoje paskui pastatydavo aukurą, o aplink jį kaimą.

Lietuvos metraščiuose yra ir kitokia istorija apie Vilnių, tai pasakojimas apie suspnuotą sostinę. Anot jos, kadaise, kunigaikštis Gediminas nakvojo Šventaragio pievoje, šventoje vietoje, medituodamas ar norėdamas sužinoti atsakymą į jam svarbų klausimą ir galiausiai susapnavo Vilnių. Tokių pasakojimų senovės istorije aptinkama labai daug, įskaitant ir žymiuosius romėnų mitus. Anot epo „Eneidos“, karalius lotynas į šventąją vietą atsinešė šimtą avies kailių ir juos paaukojo. Vėliau atsigulęs leido naktį lauke, laukdamas dievaičio Fauno apsireiškimo ir pagalbos.

Šiuo atveju Vilniaus paminėjimo legenda sutampa su realybe, nes Vilnius Gedimino laiškuose, kurie buvo parašyti lotynų kalba ir siunčiami į Vakarų Europą, buvo paminėtas 1323 m. Dabartinė sostinė taip pat nurodoma kaip laiško parašymo vieta: „Mūsų karališkuoju miestu Vilniumi“. Naujosios sostinės pasirinkimas Vilniuje taip pat buvo strategiškai apgalvotas. Vilniaus teritorija buvo įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje, o Kernavė, kaip parodė ateities įvykiai, per XIV a. II pusės antpuolius neatsilaikė ir buvo sunaikinta. Vilniuje jau stovėjo pilis, buvo įtvirtinimai, tai buvo oficiali kunigaikščio rezidencija. Gedimino laiškuose pastebima, kad Gediminas visada siekė lygiuotis į Vakarų Europos monarchus, todėl Vilnius greitai ėmė plėstis padedant į šią vietovę plūstančių amatininkų. Kitaip tariant, Vilniuje jau Gedimino laikas buvo pradėta vykdyti palanki politika Lietuvių liaudžiai, kurios pagrindinis tikslas buvo sutvirtinti savo pozicijas šiose žemėsi bei pastatyti tvirtą ir stiprų miestą, kuris stovėtų dar daug amžių.

Lyginant lietuviškas legendas su kitomis legendomis, bene garsiausia legenda apie kurią yra girdėję daugelis Lietuvos mokinių yra Romos įkūrimo legenda pasakojanti apie Vilkę, prisijaukinusią ir auginusią du mažylius vaikus Romulą ir Remą. Žinoma, legendos lieka legendomis, tačiau net ir šiomis dienomis žinių portaluose retkarčiais pastebime pasakojimų apie vilkų, bedžionių ar šunų užaugintus vaikus. Tiesa tokios istorijos mus pasiekia iš mažai civilizuotų žemės kampelių.

Turint omenyje, jog senovėje civilizacijos apraiškos buvo daug mažesnės, o gamta, flora ir fauna mūsų dabartiniuose gyvenamuose regionuose buvo išsikerojusi daug plačiau, tokių atvejų, kuomet vaikai būdavo pamesti ir palikti gamtos ir gyvūnų prieglobstyje, pasitaikydavo daug dažniau. Į tai senovėje buvo žvelgiama su nežinomybe, sakralumu ir mistifikavimu. Tokie, netgi šiuolaikiniam žmogui sunkiai protu suvokiami reiškiniai, anais laikais galėjo būti mito pagrindu, kuris būdavo perduodamas iš lūpų į lūpas.

Vilniausistorija KunigaikštisGediminas LDKmitai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
387 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Ir mokėsi, ir greičiau sveiko. Vilniaus Santariškių ligoninė beveik visus metus buvo virtusi senųjų amatų mini dirbtuvėlėmis, kurios praskaidrino ligoninės kasdienybę. Ligoninėje vyko įvairiausi edukaciniai užsiėmimai, kurių metu mažieji pacientai bei juos slaugantys tėveliai įgijo žinių apie senuosius amatus, išbandė senąsias technologijas, lavino vaizduotę bei kūrybiškumą. Šioje gydymo įstaigoje neseniai baigėsi unikalus VšĮ „Amatų gildija“ sumanytas ir...
Kalėdos
Jau trečius metus iš eilės Kalėdos sostinėje neįsivaizduojamos be Dizaino skvero – nuo rytdienos Vinco Kudirkos aikštėje  susiburs daugiau kaip 100 perspektyviausių dizainerių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Kasmet augantis mados ir dizaino renginys šiais metais žada vėl nustebinti unikaliais kūriniais ir šimtais originalių dovanų idėjų. Kalėdiniame Dizaino skvere šiais metais dalyvaus ypač daug naujosios kartos kūrėjų.  „Naujosios kartos dizainerius vien...
Įvykiai
„Lietuvos geležinkelių" įmonių grupei priklausanti bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas" Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtame „Lietuvos metų gaminys 2018" konkurse pelnė aukso medalį. Taip komisija įvertino bendrovėje šiais metais modernizuotą TGM4-2970 lokomotyvą. Apdovanojimą bendrovės vadovui Albertui Bajorinui įteikė Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir LPK prezidentas Robertas Dargis. Taip pat, bendrovei įtei...
Gamta
Pirmadienį Vilniuje bus debesuota, snigs. Vėjas pūs iš pietryčių, 4–7 m/s. Temperatūra nuo 2 iki 4 laipsnių šalčio. Antradienio naktį pasnigs, sniego intensyvumas mažės. Temperatūra sieks 3–4 laipsnius šalčio. Dieną ciklonas trauksis: snigs mažiau.  Trečiadienio naktį prognozuojami 3-5 laipsniai šalčio, ketvirtadienio – 8–10 laipsniai šalčio. Tačiau savaitgalį šaltesnio oro banga atslūgs, vėl sulauksime naujos sniego bangos.
Įvykiai
Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ baigė sostinėje, šalia buvusio Žalgirio stadiono, esančios Rinktinės gatvės atkarpos rekonstrukciją. Visi darbai atlikti tik iš privačių lėšų, o investicijų į projektą apimtis – daugiau nei 1 milijonas eurų. Vasaros pabaigoje pradėtų Rinktinės gatvės rekonstrukcijos darbų pagrindinis tikslas buvo optimizuoti ir pagerinti eismo srautus, užtikrinti saugumą miestiečiams, šalia šios gatvės besikuriančių...
Įvykiai
Švenčių šurmuliui įsibėgėjant sostinės viešojo transporto keleivius savaitgalį pasitiko maloni staigmena - naujuose autobusuose ir troleibusuose įsikūrė „Ratuota muzikos diena", kurios metu vyko skirtingų atlikėjų gyvos muzikos pasirodymai. Taip SĮ „Susisiekimo paslaugos" ir UAB „Vilniaus viešasis transportas" artėjančių švenčių proga pasveikino savo keleivius ir padovanojo jiems netikėtų įspūdžių.  „Šiemet švenčių laikotarpis mums ypatingas - sostinės vie...
Savivalda
Viešajai savivaldybės įstaigai „Vilniaus rotušė“ nuo sausio 2 d. vadovaus Oksana Treščenko. Atvirame viešame konkurse O. Treščenko atrinkta iš 6 stiprių kandidatų ir vadovaus 12 darbuotojų komandai, reprezentuojančiai sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Vilniaus rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių. Naujoji Rotušės vadovė yra sukaupusi daug vertingos patirties – dvylika metų  vadovavo VšĮ „Naujosios Vilni...
Laisvalaikis
Vilniaus Choralinė sinagoga arba Taharat ha‘Kodeš sinagoga – vienintelė išlikusi iš 110 Vilniaus sinagogų ir judėjų maldos namų.18 a. Vilniuje paplito Haskala judėjimas – žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis. 1820-1830 m. pasirodė pirmieji pasaulietiniai leidiniai – istorijos knygos, išverstos pirmojo žymaus Haskalos laikotarpio rašytojo Mordechajaus Ginzburgo (1795-1846), Abraomo Dovo Lebensono (1794-1876) eilėraščiai. Vilniaus gimnazijose atsirado moksle...
Įvykiai
Vienas ilgiausias tradicijas Lietuvoje turintis „Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“ šiemet sulaukė rekordinio kiekio dalyvių. Bėgti 43-iąjį kartą organizuojamoje šventėje užsiregistravo per 3500 Kalėdų senelių, snieguolių, nykštukų ar kitų įspūdingais kostiumais pasipuošusių personažų. Jie šiandien įveikė 12 km, 6 km ar 3 km distancijas. Vaikai bėga 200m „Nykštukų bėgime“. „Šiais metais pasiekėme dalyvių skaičiaus rekordą, malonu, kad susidomėjimas žieminiu...