Spalvotas pokalbis apie namus, kuriuose skraido drugeliai

Prieš trejus metus, 2014-ais metais gegužės 9-tą dieną, Vilniuje duris atvėrė unikalūs, išskirtiniai ir konkurentų neturintys, keliaujantys namai, kuriuose gyvena drugeliai. Apie tai, kaip gyvena tropiniai drugiai, nusprendėme pakalbinti vieną šios parodos organizatorių – Aistę Varanauskienę.

-Kaip kilo idėja įkurti Drugelių namus?

-Idėja įkurti Drugelių namus kilo UAB „Drugelio sparnas“ direktorei Jūratei Kančauskienei. Po pirmos puikiai pasisekusios parodos šį šeimos verslą nusprendėme tęsti ir keliauti po kitus miestus, tačiau bent kartą metuose būname ir sostinėje.

-Kokių rūšių drugelių buvo galima matyti šiais metais?

-Drugelių namuose galima pamatyti apie 15-20 skirtingų tropinių drugių rūšių iš tropinių kraštų. Per paskutiniąją parodą viso turėjome virš 60 skirtingų drugių rūšių, iš kurių net kelios ir mums patiems dar buvo nepažintos. Drugelių parodoje visuomet sutiksite Mėlynąsias morfas (lot. Morpho peleides), tai lankytojų labiausiai mylimi drugeliai. Šie ryškiaspalviai drugiai ne visada rodo savo sparnų grožį, drugiui suskleidus sparnus jis yra rudos spalvos, tačiau jam išsiskleidus, matome ryškiai mėlyną spalvą. Paskutinėje parodoje labai džiaugiamės, kai išsirito didžiausias pasaulyje naktinis drugys (lot. Attacus atlas ir Attacus caesar). Jį stebėdami sužinojome įdomų dalyką, kad pastarieji yra labai jautrūs dideliam triukšmui, mat esant didesniam lankytojų šurmuliui drugys vis išskrisdavo paskraidyt, kas naktiniams drugiams dienos metu yra visiškai nebūdinga. Mano pačios mėgstamiausi, nepaisant to, kad yra labai mažyčiai – geltonieji satyrai (lot. Precis almana). Dėl savo dydžio tokie drugiai - puikūs slapukai.

-Kokie žmonės domisi pramoga apsilankyti pas drugelius – vaikai, ar džiaugiasi ir suaugusieji? Kodėl?

-Pramogauti pas drugelius patinka visiems, nors dauguma suaugusiųjų ateidami galvoja, kad Drugelių namai skirti tik vaikams, tačiau mes orientuojamės į visus – tiek mažus, tiek didelius. Esame paruošę specialias edukacines programas tiek visai mažiems, tiek suaugusiems, todėl dažniausiai visi lieka maloniai nustebinti. Nemaža dalis žmonių tikisi, jog mūsų Drugelių namuose atėję galės pamatyti, kaip daug drugelių vienu metu skraido, tačiau tai nėra lengva užduotis. Kadangi drugiai yra iš tropinio klimato, tam, kad jie skraidytų, reikia labai šiltos ir šviesios patalpos, o mūsų keliaujančios parodos ne visuomet turi tokias galimybes. Bet dėl to neverta nusiminti, nes kai drugeliai ramūs galima - juos apžiūrėti atidžiau. Mūsų parodos tikslas yra edukacija, tad kiekvienam besidominčiam galime papasakoti daugybę įdomių ir negirdėtų faktų, leisti į drugelius pažiūrėti iš labai arti. Žinoma, jei lankytojai pageidauja, leidžiame drugelius palaikyti rankose arba mums prižiūrinti juos pamaitinti.

-Kokie didžiausi iššūkiai prižiūrint šiuos spalvotus ir judrius vabzdžius?

-Manau, didžiausias iššūkis visgi yra prižiūrėti lankytojus nuo drugių sužalojimo, nes visi nori juos paliesti, o drugiai yra labai trapūs. Neatsargiai palietus drugį gali plyšti tiek sparnai, tiek kojytės ar antenos. Dėl to išsaugoti juos mums yra didžiausias iššūkis.

-Ką mėgsta valgyti drugeliai?

-Tropiniai drugiai labiausiai mėgsta tropinius vaisius. Todėl dažniausiai juos maitiname apelsinais, tačiau kai kurios rūšys labiau mėgsta bananus, kivius ar arbūzus. Svarbiausia, kad vaisius turėtų daug sulčių ir būtų saldus. Keletas drugių rūšių yra labiau linkusios maitintis gėlių nektaru, tačiau šaltuoju metų laiku tenka jiems siūlyti gėlių pakaitalą – vandens ir medaus sirupą. Vasarą drugiams duodame pievų gėlių, nes dekoratyvinių iš parduotuvių jie nemėgsta. Lietuvoje augantys žydintys augalai tropiniam drugiam skaniausi – tai alyvos, pienės ir ramunės. Taip pat dažnai jiems užauginame serenčių.

-Kiek laiko gyvena drugelis?

-Drugių gyvenimo ciklas yra pakankamai ilgas ir susidaro iš keturių stadijų – kiaušinėlis, vikšras, lėliukė ir suaugęs drugys. Kiekvienoje šių stadijų skirtingos drugių rūšys gyvena skirtingą laiko trukmę. Dažniausiai mūsų turimi suaugę drugiai gyvena nuo savaitės iki 4-5 savaičių, tačiau turime ir tokių rūšių, kurios gyvena vos keletą dienų.

-Drugelių namuose siūlėte ne tik pasigrožėti spalvingais skraiduoliais, bet ir įsigyti auskarų su tikrų drugelių detalėmis, pavyzdžiui, sparneliais. Kaip ir kam kilo idėja sukurti tokius išskirtinius papuošalus?

-Drugelių namuose be gyvų drugelių, žinoma, turime ir jų suvenyrų. Kadangi drugiai – trumpai gyvenantys vabzdžiai, visus juos po jų gražaus gyvenimo stengiamės kuo geriau išsaugoti - išdžioviname juos specialiuose skleistuvuose. Pradėjome tai daryti dėl to, kad pasibaigus drugio gyvenimui - labai gaila juos išmesti. Kadangi drugiai dažnai baigia gyvenimą nusilaužę sparnus ir įrėminti nebėra tinkami, tad čia man ir kilo idėja kurti papuošalus su drugių sparnų fragmentais.

Tiesą sakant, kurti papuošalus - labai sudėtingas procesas, o geriausio būdo, kaip išsaugoti sparnus, ieškojome net keletą mėnesių. Ant drugio sparno esantys spalvoti žvynai nelimpa prie jokių klijų arba labai pakeičia spalvą. Tačiau atradus saugų ir gerą būdą, šį papuošalų gaminimo procesą pavyko įgyvendinti puikiai ir dabar galima mėgautis įvairiais papuošalais su drugių sparnais. Turime auskarų, pakabukų, segių, apyrankių. Vyrams siūlome sąsagas, vasaros metu taip pat turėsime ir segių į plaukus bei žiedų.

Šią vasarą taip pat ketiname atidaryti savo e-parduotuvę, kur papuošalus bei Drugelių namų suvenyrus bus galima įsigyti neišėjus iš namų.

kultūra drugeliai interviu paroda Vilnius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
1 žmogus rekomenduoja

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Kovą dėl Lietuvos čempionų titulo tęsiantis Vilniaus „Žalgiris“ pasirašė sutartį su 22-ejų saugu iš Brazilijos Higoru Vidaliu. Atakuojantis saugas į Lietuvą atvyksta iš Graikijos. Čia jis pradėjo profesionalo karjerą ir nuo 2016 m. vilkėjo „PAS Giannina“ marškinėlius.   Graikijos Superlygoje futbolininkas sužaidė 48 rungtynes per kurias įmušė tris įvarčius ir atliko du rezultatyvius perdavimus. Dar 13 kartų jis į aikštę žengė Graikijos taurės turnyre, kuri...
Įvykiai
Gera mokykla šalia namų, naujai besiformuojančiame mikrorajone Vilniuje – retas ir iš tiesų išskirtinis reiškinys. Per visą nepriklausomybės laikotarpį sostinėje iki šiol yra pastatyta tik viena nauja mokykla, nors miestas intensyviai augo ir tebeauga. Individualių namų projekto „Sklypai Kalnėnuose“ plėtotojai, kompanija REWO, savo teritorijoje, viename iš sklypų pagal miesto bendrąjį planą privalėję pastatyti visuomeninės paskirties objektą, pasitelkė par...
Įvykiai
Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypa...
Būstas
Paskutinis vasaros mėnuo – laikas, kuomet į didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausia sostinę, po vasaros atostogų sugrįžta studentai. Dažnas jų padedant tėvams ieško būsto, kuriam kelia tokius esminius kriterijus: vienam ar dviem jaunuoliams tinkamas buto dydis ir suplanavimas, protingo dydžio jo išlaikymo išlaidos, galimybė iš namų patogiai pasiekti universitetą ar kolegiją. Jaunuolių poreikius nagrinėjantys nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai besid...
Įvykiai
Praėjus trisdešimčiai metų po Baltijos kelio Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia sugrįžti ten, kur viskas prasidėjo: Gedimino pilies bokštas buvo ta vieta, kur žmonės ėmė jungtis į gyvą grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Rugpjūčio 23 d. kviečiame prisiminti ir patirti šio įvykio istoriją interaktyvioje instaliacijoje ir gauti unikalų to meto suvenyrą – autentišką prieš 30 metų pagamintą ženkliuką, kurį segėjo ir Baltijos kelio dalyviai. In...
Įvykiai
Sostinės širdyje Katedros aikštėje pirmadienį įsikūrė LRT studija: iki ketvirtadienio čia bus kuriama rekordinė 20 m ilgio ir 17 m aukščio radijo imtuvų instaliacija, vyks tiesioginės radijo ir televizijos transliacijos, bus pristatomas naujasis LRT sezonas, o penktadienį, kai bus minimas Baltijos kelio 30-metis, renginių savaitę pabaigs šventinis koncertas ir unikalios radijo imtuvų instaliacijos kūrinys. Visą šią savaitę Katedros aikštėje žmonės galės st...
Verslas
Maisto halės (angl. „Food halls“) – palyginti nauja koncepcija Lietuvoje. Tačiau jų skaičius sparčiai auga. Šiandien vien Vilniuje yra šešios tokios erdvės, Kaune – viena, netrukus dar vienos galima tikėtis ir Šiauliuose. Tai sparčiai auganti niša, kurioje savo vietą atrado smulkusis verslas, o – gyventojai turi vietą naujoms kulinarinėms patirtims. „Tokių vietų sparčiai daugėja ir jų poreikis auga. Lietuva šią koncepciją perėmė iš Vakarų Europos ir, neslė...
Būstas
Pagrindinis kriterijus renkantis naujos statybos butą ir toliau išlieka vieta mieste, rodo atlikta naujakurių apklausa. Tarp kitų svarbių aspektų minimi uždari, saugūs kiemai, lanksčios įsigijimo sąlygos, geras buto planas. Absoliuti dauguma gyventojų, įsigijusių naujus butus kvartaluose sostinės centre ir Naujamiestyje, svarbiausiu privalumu, kuris lėmė apsisprendimą pirkti būstą, įvardija gerą lokaciją bei infrastruktūrą aplink projektą. Tai rodo UAB „Ha...
Savivalda
Sostinėje baigta tvarkyti daugiau kaip pusės kilometro ilgio Noragiškių gatvė. Gatvės atkarpoje, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Visorių Sodų, paklota nauja asfalto danga, atnaujinti gatvės bortai, paklotas naujas šaligatvis. Verkių seniūnijoje esančioje Noragiškių gatvės atnaujinimui sostinės savivaldybė skyrė daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Džiaugiamės, kad sutvarkius šią gatvę, didžiausią naudą ir patogumą iškart pajus daugiau kaip dešimties Vilniaus rajon...