D. Lyzenko pasakoja apie feminizmo rebusus

Lektorė Darja Lyzenko (Nikės Kiškytės, Rimanto Matulionio, Inesos Liucvaikytės nuotr.)

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorė Darja Lyzenko dar šią vasarą vienoje sostinės kavinių vedė paskaitą „FEMINISM 101“. Renginį organizavo Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) – veiklių ir iniciatyvių žmonių komanda, organizuojanti jaunimui aktualius renginius. Diskusija susidomėjo labai daug vilniečių, todėl visiems, nespėjusiems atvykti į šią paskaitą, siūlome paskaityti išsamų interviu su sociologe Darja Lyzenko.

-Ką būtina žinoti, norint suprasti feminizmo reikšmę?

-Aš sakyčiau, kad, visų pirma, reiktų pabandyti suvokti lyties reikšmę savo gyvenime. Mūsų sprendimams – tiek smulkesnius kasdienius, ką apsirengti ar ką valgyti, tiek kertinius, kada ir kokią profesiją pasirinkti – didelę  įtaką daro būtent mūsų lytis. Ir ta įtaka - ne tiek biologinė, kiek socialinė. Pavyzdžiui, su moterimi bus siejami vienoki lūkesčiai, kurie galiausiai ją spaus priimti vienokius ar kitokius sprendimus, su vyrais siejami - kitokie, kurie vėlgi atitinkamai veiks jų elgesį. Tad norint bent jau pradėti gilintis į feminizmą ir suprasti, kam jis išvis reikalingas, reikėtų pabandyti įžvelgti savo aplinkoje lyties poveikį skirtingiems asmenims ir tai, kaip dažnai mes nuo to lyties poveikio nukenčiame, kaip dažnai tai mus ne tik kad neįgalina, bet netgi apriboja. Dar vienas svarbus feminizmo aspektas yra tas, kad iš tikrųjų tai nėra kažkoks vientisas monolitinis darinys ar judėjimas. Egzistuoja labai įvairių feminizmo srovių, kurios skirtingai aiškina lyčių nelygybės kilmę ir pateikia skirtingus šios problemos sprendimo kelius. Pavyzdžiui, remiantis liberaliuoju feminizmu, užtenka tiesiog pokyčių teisinėje sistemoje. O, tarkime, pagal radikalųjį feminizmą, keisti derėtų apskritai visą sistemą iš esmės.

-Kada feminizmo judėjimas atsirado Europoje ir Lietuvoje?

-Feminizmo judėjimas atsirado jau XIX a. viduryje kartu su sufražizmu – judėjimu, reikalaujančiu suteikti moterims balsavimo teisę. Lietuvoje feminizmas ėmė ryškėti tik XX a. pradžioje. Moterims balsavimo teisė Lietuvoje suteikta 1922-ais metais.

-Kodėl feminizmas - vis dar mažumos judėjimas? Kaip manote, kodėl moterys vis dar nedrįsta prisipažinti, kad jų gyvenimo būdas - feministiškas?

-Aš manau, kad čia galima būtų išskirti bent dvi priežastis. Visų pirma, dėl medijų įtakos patys žodžiai feminizmas, feministė turi neigiamą šleifą. Tai tarsi kažkas svetimo, perteklinio, todėl nenuostabu, kad žmonės, ypač tie, kurie nėra susipažinę su feminizmu iš arčiau, kratosi tokio žodžio apie save. Kadangi esu dėstytoja, man dažnai tenka susidurti su studentėmis arba tiesiog pažįstamomis merginomis ir moterimis, kurios pradeda sakinį „aš nesu feministė, bet...“. Ir iš viso to, kas seka po to „bet“, aš suprantu, kad visgi jos yra feministės, tačiau dėl to, kad apie šią sąvoką žino dažniausiai tik iš neigiamų nuogirdų, nenori savęs su ja tapatinti. O kita priežastis, kodėl feminizmo judėjimas nėra pakankamai populiarus Lietuvoje, manyčiau, yra ta, kad žmonėms feminizmas dažniausiai siejasi su tuo, ko kažkada seniai reikėjo, bet dabar nebereikia. Kalbant tiksliau, vos prieš šimtą metų moterys dar neturėjo balsavimo teisės, negalėjo studijuoti universitetuose ir t.t. Kitaip tariant, neturėjo tokių pagrindinių teisių, be kurių šiandienos moteris net neįsivaizduojama. Ir kai feminizmo dėka moterys bent jau prieš įstatymą įgavo lygiavertę poziciją su vyrais, daugeliui žmonių ėmė atrodyti, kad čia feminizmo reikalingumas ir baigėsi. Vyrai ir moterys turi tas pačias teises, įstatymų spragos ištaisytos, ko dar gali reikėti? Tačiau įstatymo buvimas, galimybių turėjimas dar nereiškia, kad jomis bus pasinaudota. Feminizmas vis dar reikalingas dėl to, kad egzistuoja daugybė kultūrinių normų, įsitikinimų, stereotipų, kurie neleidžia moterims ir vyrams imtis tų veiklų, kurių apskritai imtis, atrodytų, niekas jiems nedraudžia. Tiesiog reikia daug vidinių jėgų ir sąmoningumo eiti prieš normą.

-Kokie yra moterų feminisčių privalumai?

-Žinoma, jeigu mes feminizmą apibrėžtume labai plačiai ir laisvai, kaip tiesiog nesivadovavimą stereotipais ir, visų pirma, savęs ir kitų matymą kaip asmenybių, o ne tam tikros lyties „atstovų“, tai feministiškai mąstančios moterys, sakyčiau, yra drąsios, savimi pasitikinčios, žinančios savo vertę. Jos nežemina kitų moterų ir į vyrus jos žiūri ne kaip į bankomatus, spermos donorus ar potencialius prievartautojus, bet kaip į partnerius, su kuriais kartu jos yra ne dėl kažkokios praktinės naudos, bet tiesiog dėl to, kad joms yra gera su jais būti. Tokios moterys nėra linkusios vadovautis lyčių vaidmenimis, o tai reiškia didesnę laisvę tiek asmeniniame gyvenime, tiek partnerystėje su kitu žmogumi.

-Kokie ryškiausi bruožai, išduodantys, kad moteris – feministė?

-Jeigu klausiate apie išvaizdą, nuliūdinsiu, nes moterį feministę vizualiai atpažinti yra gana sudėtinga. Tiesa, galioja stereotipai, kad jos neprisižiūri, yra negražios ir panašiai. Tačiau ir tarp tokių moterų bus daug nefeminisčių, kaip ir tarp moterų, kurias visuomenė matytų kaip seksualias ir patrauklias, yra daugybė feminisčių. Man asmeniškai ryškiausias bruožas, kad moteris yra feministė, net jei pati savęs taip neįvardija, yra iš jos sklindantis savarankiškumas, drąsa, atsakomybė, ryžtas, spinduliavimas energija.

-Ar galėtumėte įsivaizduoti feministišką vyrą? Kodėl?

-Man nereikia įsivaizduoti, nes aš esu gyvai mačiusi tokių vyrų. Iš tikrųjų yra gana daug vyrų feministų, kurie vėlgi galbūt nenori savęs taip įvardinti dėl neigiamų konotacijų, siejamų su šia sąvoka. Tokie vyrai neišaukština moterų tik dėl to, kad jos yra moterys. Tai vyrai, kurie nelinkę vadovautis stereotipais, kas pridera, ar nepridera kažkuriai lyčiai. Tai yra drąsūs vyrai, nes tik drąsus žmogus gali eiti prieš srovę.

-Kokių norėtumėte pokyčių visuomenės sistemoje, kalbant apie feminizmą?

-Norėčiau, kad moterys nebijotų rinktis vyriškų profesijų, o vyrai - moteriškų. Kitaip tariant, kad kiekvienas rinktųsi gyvenime užsiimti tuo, ką jaučiasi galintis daryti geriausiai, o ne tuo, ką jam liepia tėvai, draugai, giminės ar žiniasklaida. Kad drastiškai kristų smurto artimoje aplinkoje skaičiai, kai dažniausiai būtent vyras smurtauja prieš moterį arba prieš kitus vyrus. Taip pat norėtųsi, kad vyrai skirtų daugiau laiko namų ruošai ir nebijotų imtis tėvystės atostogų. Kad kiekvienas išmoktų nebijoti būti savimi.

-Ko palinkėtumėte feminizmu tikinčioms moterims?

-Prisimenu vieną neseniai įvykusį nutikimą. Tą dieną dirbau iš namų. Langas buvo pravertas, todėl veiksmas, kuris vyko kieme, puikiai girdėjosi. Iš čia pat sklindančių garsų supratau, kad netoliese eina motina su savo verkiančiu mažamečiu vaiku. Tas vaikas, matyt, pakankamai stipriai sunervino motiną, kad ši išrėžė jam taip garsiai, jog net aš išgirdau: „baik kaprizintis ir nustok verkti, nebūk boba“. Ši moteris net nesusimąstė, kad savo lytį panaudojo kaip įžeidimą. Tad visoms moterims, nesvarbu, ar jos tiki ar netiki feminizmu, norėčiau palinkėti niekada savęs nežeminti ir nenuvertinti, ir niekada nepamiršti, kad visų pirma jūs esate asmenybė. Jūs esate žmogus.

Pašnekovės Darjos Lyzenko nuotraukų autoriai: Inesa Liucvaikytė, Nikė Kiškytė, Rimantas Matulionis. 

kultūra visuomenė feminizmas nuomonė interviu DarjaLyzenko
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Rytas“ „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalio dvikovoje sutriuškino Klaipėdos „Neptūną“ 86:72 (33:23, 24:10, 20:16, 9:23). Ši pergalė atvėrė vilniečiams kelią į turnyro finalą, kuriame Dainiaus Adomaičio auklėtiniai ginklus surems su principiniu varžovu – Kauno „Žalgiriu“. Rungtynes geriau pradėjo klaipėdiečiai, kurie po Lorenzo Williamso taiklaus tritaškio pirmavo (4:10). Tačiau tada prabilo sostinės klubo toliašaudė artilerija. Arnas...
Įvykiai
Vilniaus Gedimino prospekte liepsnoja 70 Laisvės laužų ir tvyro ypatingai pakili nuotaika – būtent šiandien sukanka 70 metų, kai Vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. Tokie partizanai kaip Adolfas Ramanauskas – Vanagas, besislapstydami, keliavo kelis šimtus kilometrų į Šiaurės Žemaitiją, kad ją pasirašytų. „Prieš 70 metų partizanų pasirašyta deklaracija – ypatingas ženklas mums – kokią viziją turim turėti ir kur eiti. N...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Laisvalaikis
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas 2016 m. pristatė savo režisuotą spektaklį pagal Ingmaro Bergmano pjesę „Intymūs pokalbiai“. Spektaklis sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Kovo 14 d. režisierius pakvies į antrą spektaklį pagal to paties autoriaus pjesę – „Scenos iš vedybinio gyvenimo“. Tai lyg šeimyninės temos pratęsimas. Nors žiūrovai išvys kitą Ingmaro Bergmano pjesę, tačiau Vytautas Rumšas, kuris yra ir insce...
Laisvalaikis
2019 m. Vasario 20-23d., Vilniuje vyks jau „III-asis tarptautinis Sigito Šilinsko klasikinės gitaros konkursas“. Tai bus reikšmingas įvykis Lietuvos gitaros gerbėjams, pedagogams ir moksleiviams. Pastarųjų skaičius kiekvienais metais auga ir jaunieji mūsų šalies gitaristai pelno vis daugiau apdovanojimų užsienyje vykstančiuose tarptautiniuose konkursuose. Kaip informuoja konkurso sumanytojas ir meno vadovas, žymus Lietuvos gitaros atlikėjas ir pedagogas Al...
Įvykiai
Vasario 16-ąją jaunimas iš visos Lietuvos ir Vilniaus tradiciškai susirenka Šventaragio slėnyje į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Vien tik iš Vilniaus eisenoje šiandien dalyvauja 4,5 tūkstančio moksleivių! „Kad mes ateitume į šią Vasario 16-ąją, daug žmonių nuėjo didelį kelią. Šiandien mūsų kelias bus trumpesnis, bet skirtas atminti šiems žmonėms. Tai kelias, jungiantis mus su Valstybe ir jos kūrėjais. Kai ateisime prie J. Basanavičiaus kapo, neužmirški...
Laisvalaikis
Kristijono Donelaitis vienas ryškiausių lietuvių poetų, turbūt dėl to Kristijono Donelaičio skulptūrai skirta tokia garbinga vieta Vilniaus universiteto ansamblyje. Skulptūra vaizduoja patį K. Donelaitį ir puikuojasi Vilniaus universiteto pagrindinių rūmų fasade. Kristijonas Donelaitis gimė 1714 01 01, mirė 1780 02 18. Kristijonas Donelaitis buvo vienas savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasikas, liuteronų kunigas. Gimė Lazdynėlių ka...
Įvykiai
Vasario 16-ąją vilniečiai ir miesto svečiai švęs įsimintinai – miesto centre laukia daugybė renginių, koncertas, fejerverkai bei 70 šventinių laužų. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną viešasis transportas Vilniuje bus nemokamas, todėl visi kviečiami automobilius palikti namuose ir keliauti rekordiškai atsinaujinusiais sostinės autobusais ir troleibusais. Ruošiantis miesto renginiams bei jų metu sostinėje numatomi laikini eismo ribojimai, o 10, 11, 33 ir 89...
Įvykiai
Ši žiema nustebino kaip niekad gausiu sniego kiekiu ir ekstremaliomis oro sąlygomis, kelininkai ir aplinkos prižiūrėtojai plušo nesustodami, o prasčiausia situacija dėl suplūkto sniego ir provėžų susidarė daugiabučių kiemuose. Tačiau už aplinkos tvarkymą devyniose iš 21 seniūnijos Vilniuje atsakingas „Dolmans Landscaping Group“ ir „VSA“ konsorciumas gyventojams turi gerų žinių – visą žiemą ramybės nedavęs sniegas ir ledas pagaliau nuvalytas. Bendrovės „VSA...