D. Lyzenko pasakoja apie feminizmo rebusus

Lektorė Darja Lyzenko (Nikės Kiškytės, Rimanto Matulionio, Inesos Liucvaikytės nuotr.)

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorė Darja Lyzenko dar šią vasarą vienoje sostinės kavinių vedė paskaitą „FEMINISM 101“. Renginį organizavo Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) – veiklių ir iniciatyvių žmonių komanda, organizuojanti jaunimui aktualius renginius. Diskusija susidomėjo labai daug vilniečių, todėl visiems, nespėjusiems atvykti į šią paskaitą, siūlome paskaityti išsamų interviu su sociologe Darja Lyzenko.

-Ką būtina žinoti, norint suprasti feminizmo reikšmę?

-Aš sakyčiau, kad, visų pirma, reiktų pabandyti suvokti lyties reikšmę savo gyvenime. Mūsų sprendimams – tiek smulkesnius kasdienius, ką apsirengti ar ką valgyti, tiek kertinius, kada ir kokią profesiją pasirinkti – didelę  įtaką daro būtent mūsų lytis. Ir ta įtaka - ne tiek biologinė, kiek socialinė. Pavyzdžiui, su moterimi bus siejami vienoki lūkesčiai, kurie galiausiai ją spaus priimti vienokius ar kitokius sprendimus, su vyrais siejami - kitokie, kurie vėlgi atitinkamai veiks jų elgesį. Tad norint bent jau pradėti gilintis į feminizmą ir suprasti, kam jis išvis reikalingas, reikėtų pabandyti įžvelgti savo aplinkoje lyties poveikį skirtingiems asmenims ir tai, kaip dažnai mes nuo to lyties poveikio nukenčiame, kaip dažnai tai mus ne tik kad neįgalina, bet netgi apriboja. Dar vienas svarbus feminizmo aspektas yra tas, kad iš tikrųjų tai nėra kažkoks vientisas monolitinis darinys ar judėjimas. Egzistuoja labai įvairių feminizmo srovių, kurios skirtingai aiškina lyčių nelygybės kilmę ir pateikia skirtingus šios problemos sprendimo kelius. Pavyzdžiui, remiantis liberaliuoju feminizmu, užtenka tiesiog pokyčių teisinėje sistemoje. O, tarkime, pagal radikalųjį feminizmą, keisti derėtų apskritai visą sistemą iš esmės.

-Kada feminizmo judėjimas atsirado Europoje ir Lietuvoje?

-Feminizmo judėjimas atsirado jau XIX a. viduryje kartu su sufražizmu – judėjimu, reikalaujančiu suteikti moterims balsavimo teisę. Lietuvoje feminizmas ėmė ryškėti tik XX a. pradžioje. Moterims balsavimo teisė Lietuvoje suteikta 1922-ais metais.

-Kodėl feminizmas - vis dar mažumos judėjimas? Kaip manote, kodėl moterys vis dar nedrįsta prisipažinti, kad jų gyvenimo būdas - feministiškas?

-Aš manau, kad čia galima būtų išskirti bent dvi priežastis. Visų pirma, dėl medijų įtakos patys žodžiai feminizmas, feministė turi neigiamą šleifą. Tai tarsi kažkas svetimo, perteklinio, todėl nenuostabu, kad žmonės, ypač tie, kurie nėra susipažinę su feminizmu iš arčiau, kratosi tokio žodžio apie save. Kadangi esu dėstytoja, man dažnai tenka susidurti su studentėmis arba tiesiog pažįstamomis merginomis ir moterimis, kurios pradeda sakinį „aš nesu feministė, bet...“. Ir iš viso to, kas seka po to „bet“, aš suprantu, kad visgi jos yra feministės, tačiau dėl to, kad apie šią sąvoką žino dažniausiai tik iš neigiamų nuogirdų, nenori savęs su ja tapatinti. O kita priežastis, kodėl feminizmo judėjimas nėra pakankamai populiarus Lietuvoje, manyčiau, yra ta, kad žmonėms feminizmas dažniausiai siejasi su tuo, ko kažkada seniai reikėjo, bet dabar nebereikia. Kalbant tiksliau, vos prieš šimtą metų moterys dar neturėjo balsavimo teisės, negalėjo studijuoti universitetuose ir t.t. Kitaip tariant, neturėjo tokių pagrindinių teisių, be kurių šiandienos moteris net neįsivaizduojama. Ir kai feminizmo dėka moterys bent jau prieš įstatymą įgavo lygiavertę poziciją su vyrais, daugeliui žmonių ėmė atrodyti, kad čia feminizmo reikalingumas ir baigėsi. Vyrai ir moterys turi tas pačias teises, įstatymų spragos ištaisytos, ko dar gali reikėti? Tačiau įstatymo buvimas, galimybių turėjimas dar nereiškia, kad jomis bus pasinaudota. Feminizmas vis dar reikalingas dėl to, kad egzistuoja daugybė kultūrinių normų, įsitikinimų, stereotipų, kurie neleidžia moterims ir vyrams imtis tų veiklų, kurių apskritai imtis, atrodytų, niekas jiems nedraudžia. Tiesiog reikia daug vidinių jėgų ir sąmoningumo eiti prieš normą.

-Kokie yra moterų feminisčių privalumai?

-Žinoma, jeigu mes feminizmą apibrėžtume labai plačiai ir laisvai, kaip tiesiog nesivadovavimą stereotipais ir, visų pirma, savęs ir kitų matymą kaip asmenybių, o ne tam tikros lyties „atstovų“, tai feministiškai mąstančios moterys, sakyčiau, yra drąsios, savimi pasitikinčios, žinančios savo vertę. Jos nežemina kitų moterų ir į vyrus jos žiūri ne kaip į bankomatus, spermos donorus ar potencialius prievartautojus, bet kaip į partnerius, su kuriais kartu jos yra ne dėl kažkokios praktinės naudos, bet tiesiog dėl to, kad joms yra gera su jais būti. Tokios moterys nėra linkusios vadovautis lyčių vaidmenimis, o tai reiškia didesnę laisvę tiek asmeniniame gyvenime, tiek partnerystėje su kitu žmogumi.

-Kokie ryškiausi bruožai, išduodantys, kad moteris – feministė?

-Jeigu klausiate apie išvaizdą, nuliūdinsiu, nes moterį feministę vizualiai atpažinti yra gana sudėtinga. Tiesa, galioja stereotipai, kad jos neprisižiūri, yra negražios ir panašiai. Tačiau ir tarp tokių moterų bus daug nefeminisčių, kaip ir tarp moterų, kurias visuomenė matytų kaip seksualias ir patrauklias, yra daugybė feminisčių. Man asmeniškai ryškiausias bruožas, kad moteris yra feministė, net jei pati savęs taip neįvardija, yra iš jos sklindantis savarankiškumas, drąsa, atsakomybė, ryžtas, spinduliavimas energija.

-Ar galėtumėte įsivaizduoti feministišką vyrą? Kodėl?

-Man nereikia įsivaizduoti, nes aš esu gyvai mačiusi tokių vyrų. Iš tikrųjų yra gana daug vyrų feministų, kurie vėlgi galbūt nenori savęs taip įvardinti dėl neigiamų konotacijų, siejamų su šia sąvoka. Tokie vyrai neišaukština moterų tik dėl to, kad jos yra moterys. Tai vyrai, kurie nelinkę vadovautis stereotipais, kas pridera, ar nepridera kažkuriai lyčiai. Tai yra drąsūs vyrai, nes tik drąsus žmogus gali eiti prieš srovę.

-Kokių norėtumėte pokyčių visuomenės sistemoje, kalbant apie feminizmą?

-Norėčiau, kad moterys nebijotų rinktis vyriškų profesijų, o vyrai - moteriškų. Kitaip tariant, kad kiekvienas rinktųsi gyvenime užsiimti tuo, ką jaučiasi galintis daryti geriausiai, o ne tuo, ką jam liepia tėvai, draugai, giminės ar žiniasklaida. Kad drastiškai kristų smurto artimoje aplinkoje skaičiai, kai dažniausiai būtent vyras smurtauja prieš moterį arba prieš kitus vyrus. Taip pat norėtųsi, kad vyrai skirtų daugiau laiko namų ruošai ir nebijotų imtis tėvystės atostogų. Kad kiekvienas išmoktų nebijoti būti savimi.

-Ko palinkėtumėte feminizmu tikinčioms moterims?

-Prisimenu vieną neseniai įvykusį nutikimą. Tą dieną dirbau iš namų. Langas buvo pravertas, todėl veiksmas, kuris vyko kieme, puikiai girdėjosi. Iš čia pat sklindančių garsų supratau, kad netoliese eina motina su savo verkiančiu mažamečiu vaiku. Tas vaikas, matyt, pakankamai stipriai sunervino motiną, kad ši išrėžė jam taip garsiai, jog net aš išgirdau: „baik kaprizintis ir nustok verkti, nebūk boba“. Ši moteris net nesusimąstė, kad savo lytį panaudojo kaip įžeidimą. Tad visoms moterims, nesvarbu, ar jos tiki ar netiki feminizmu, norėčiau palinkėti niekada savęs nežeminti ir nenuvertinti, ir niekada nepamiršti, kad visų pirma jūs esate asmenybė. Jūs esate žmogus.

Pašnekovės Darjos Lyzenko nuotraukų autoriai: Inesa Liucvaikytė, Nikė Kiškytė, Rimantas Matulionis. 

kultūra visuomenė feminizmas nuomonė interviu DarjaLyzenko
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Savivalda
Gegužės 22 dieną Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius lankėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmuose ir susitiko su VGTU rektoriumi  Alfonsu Daniūnu, VGTU Kūrybinių industrijų ir Architektūros fakultetų atstovais. Susitikimo metu Vilniaus meras padėkojo VGTU ir Architektūros fakulteto studentams bei dėstytojams, dalyvaujantiems miesto puoselėjime. Urbanistikos katedros studentams ir dėstytojams jis įteikė padėkas ir atminim...
Įvykiai
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad savo artimųjų kapus Rokantiškėse ir Karveliškėse lankančių vilniečių patogumui du artimiausius savaitgalius iš eilės 37-ojo ir 63-iojo maršrutų autobusai važiuos dažniau ir bus didesnės talpos – juose kursuos triašiai autobusai. Gegužės 25–26 d. ir birželio 1–2 d. 37-ojo maršruto autobusai važiuos kas 29 minutes, o 63-iojo maršruto autobusai – kas 25–29 min. Atnaujinti šių maršrutų autobusų eismo tvar...
Kultūra
Jubiliejinio sezono pristatymo spaudos konferencija buvo surengta neįprastoje vietoje – „Impuls“ sporto klube. Tuo LNOBT stengėsi pabrėžti, jog yra kupinas geros energijos ir 100-ąjį sezoną, kuriame numatytos net 5 premjeros, ketina pasitikti būdamas puikios formos. Teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas džiaugėsi, kad sulaukęs garbaus amžiaus – 100-ojo sezono LNOBT nepraranda puikios formos nei meniniu, nei fiziniu atžvilgiu: sporto klube „Impul...
Įvykiai
Latvijos oro linijos „airBaltic“ pristato naują išankstinio užsakymo meniu. Keleiviai gali rinktis iš 18 skirtingų ir šviežio maisto patiekalų, o jį užsisakyti – likus 24 valandoms iki skrydžio. „Baltijos šalių virtuvės šefai kruopščiai atrinko ir paruošė 7 naujus patiekalus, o 11 populiariausių –atnaujino. Pristatydami naująjį meniu ir siūlydami platų maisto asortimentą, taip pat ir specialius patiekalus, tinkančius vegetarams, glitimo netoleruojantiems,...
Kultūra
Į Lietuvos sostinę sugrįžus beigeliams, o tradicinėms žydų šventėms vėl tapus miesto gyvenimo dalimi, žydų kultūra Vilniuje išgyvena atgimimą. Nuo šiol atsiras dar viena galimybė sužinoti, kodėl Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Vilniuje gyvenusių ir kūrusių žydų istorijas padės sužinoti nemokamas turistinis maršrutas „Atraskite žydų paveldą Vilniuje“. Sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ šį gidą sukūrė kaip priemonę susipažinti...
Įvykiai
„Cirque du Soleil“ šou „Toruk – The First Flight“ trupė į Vilnių atvyko dar pirmadienį ir iš karto sostinės „Siemens“ areną savaitei pavertė laikinais savo namais. Didžiojoje arenos erdvėje buvo pastatyta visą salę užimanti scena, o nuo pašalinių akių kruopščiai slepiamuose koridoriuose įrengtos treniruočių ir laisvalaikio erdvės. Į Lietuvą atvyko beveik 120 žmonių tarptautinė komanda, kurios nemenką dalį sudaro artistai, publikai jau šįvakar demonstruosia...
Kriminalai
Šiandien 00.40 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniaus raj., Avižienių sen., Bukiškio k., dega autotralas su automobiliais. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos lyderių akistata antrojo rato 12-ajame ture nepaliko abejingų. Vilniaus „Žalgiris“ antrajame kėlinyje nerealizavo dviejų 11 metrų baudinių, o už tai „Sūduva“ skaudžiai nubaudė ir iškovojo pergalę rezultatu 1:0. Pirmasis kėlinys aštriais epizodais neišsiskyrė: geriausia proga priklausė 19-mečiui „Sūduvos“ saugui Pauliui Golubickui, kuris 23-iąją minutę galva smūgiavo šalia vartų. Vis dėlto Marijampolės klubo strategui Vladimirui Čeb...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ nuo pat pirmųjų rungtynių minučių demonstravo pavyzdinę gynybą, kontroliavo situaciją ir iškovojo triuškinamą pergalę pusfinalio starte. Rezultatu 46:75 (10:17, 17:19, 12:20, 7:19) Vilniaus krepšininkai nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“ bei pusfinalio serijoje iki 2 pergalių perėmė namų aikštės pranašumą. Dabartinis serijos rezultatas – 1:0, „Ryto“ naudai. Puikiai gynyboje rungtynių pradžioje žaidęs „Rytas“ po pirmojo ketvirčio pirmavo 17:10, o...