D. Lyzenko pasakoja apie feminizmo rebusus

Lektorė Darja Lyzenko (Nikės Kiškytės, Rimanto Matulionio, Inesos Liucvaikytės nuotr.)

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorė Darja Lyzenko dar šią vasarą vienoje sostinės kavinių vedė paskaitą „FEMINISM 101“. Renginį organizavo Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) – veiklių ir iniciatyvių žmonių komanda, organizuojanti jaunimui aktualius renginius. Diskusija susidomėjo labai daug vilniečių, todėl visiems, nespėjusiems atvykti į šią paskaitą, siūlome paskaityti išsamų interviu su sociologe Darja Lyzenko.

-Ką būtina žinoti, norint suprasti feminizmo reikšmę?

-Aš sakyčiau, kad, visų pirma, reiktų pabandyti suvokti lyties reikšmę savo gyvenime. Mūsų sprendimams – tiek smulkesnius kasdienius, ką apsirengti ar ką valgyti, tiek kertinius, kada ir kokią profesiją pasirinkti – didelę  įtaką daro būtent mūsų lytis. Ir ta įtaka - ne tiek biologinė, kiek socialinė. Pavyzdžiui, su moterimi bus siejami vienoki lūkesčiai, kurie galiausiai ją spaus priimti vienokius ar kitokius sprendimus, su vyrais siejami - kitokie, kurie vėlgi atitinkamai veiks jų elgesį. Tad norint bent jau pradėti gilintis į feminizmą ir suprasti, kam jis išvis reikalingas, reikėtų pabandyti įžvelgti savo aplinkoje lyties poveikį skirtingiems asmenims ir tai, kaip dažnai mes nuo to lyties poveikio nukenčiame, kaip dažnai tai mus ne tik kad neįgalina, bet netgi apriboja. Dar vienas svarbus feminizmo aspektas yra tas, kad iš tikrųjų tai nėra kažkoks vientisas monolitinis darinys ar judėjimas. Egzistuoja labai įvairių feminizmo srovių, kurios skirtingai aiškina lyčių nelygybės kilmę ir pateikia skirtingus šios problemos sprendimo kelius. Pavyzdžiui, remiantis liberaliuoju feminizmu, užtenka tiesiog pokyčių teisinėje sistemoje. O, tarkime, pagal radikalųjį feminizmą, keisti derėtų apskritai visą sistemą iš esmės.

-Kada feminizmo judėjimas atsirado Europoje ir Lietuvoje?

-Feminizmo judėjimas atsirado jau XIX a. viduryje kartu su sufražizmu – judėjimu, reikalaujančiu suteikti moterims balsavimo teisę. Lietuvoje feminizmas ėmė ryškėti tik XX a. pradžioje. Moterims balsavimo teisė Lietuvoje suteikta 1922-ais metais.

-Kodėl feminizmas - vis dar mažumos judėjimas? Kaip manote, kodėl moterys vis dar nedrįsta prisipažinti, kad jų gyvenimo būdas - feministiškas?

-Aš manau, kad čia galima būtų išskirti bent dvi priežastis. Visų pirma, dėl medijų įtakos patys žodžiai feminizmas, feministė turi neigiamą šleifą. Tai tarsi kažkas svetimo, perteklinio, todėl nenuostabu, kad žmonės, ypač tie, kurie nėra susipažinę su feminizmu iš arčiau, kratosi tokio žodžio apie save. Kadangi esu dėstytoja, man dažnai tenka susidurti su studentėmis arba tiesiog pažįstamomis merginomis ir moterimis, kurios pradeda sakinį „aš nesu feministė, bet...“. Ir iš viso to, kas seka po to „bet“, aš suprantu, kad visgi jos yra feministės, tačiau dėl to, kad apie šią sąvoką žino dažniausiai tik iš neigiamų nuogirdų, nenori savęs su ja tapatinti. O kita priežastis, kodėl feminizmo judėjimas nėra pakankamai populiarus Lietuvoje, manyčiau, yra ta, kad žmonėms feminizmas dažniausiai siejasi su tuo, ko kažkada seniai reikėjo, bet dabar nebereikia. Kalbant tiksliau, vos prieš šimtą metų moterys dar neturėjo balsavimo teisės, negalėjo studijuoti universitetuose ir t.t. Kitaip tariant, neturėjo tokių pagrindinių teisių, be kurių šiandienos moteris net neįsivaizduojama. Ir kai feminizmo dėka moterys bent jau prieš įstatymą įgavo lygiavertę poziciją su vyrais, daugeliui žmonių ėmė atrodyti, kad čia feminizmo reikalingumas ir baigėsi. Vyrai ir moterys turi tas pačias teises, įstatymų spragos ištaisytos, ko dar gali reikėti? Tačiau įstatymo buvimas, galimybių turėjimas dar nereiškia, kad jomis bus pasinaudota. Feminizmas vis dar reikalingas dėl to, kad egzistuoja daugybė kultūrinių normų, įsitikinimų, stereotipų, kurie neleidžia moterims ir vyrams imtis tų veiklų, kurių apskritai imtis, atrodytų, niekas jiems nedraudžia. Tiesiog reikia daug vidinių jėgų ir sąmoningumo eiti prieš normą.

-Kokie yra moterų feminisčių privalumai?

-Žinoma, jeigu mes feminizmą apibrėžtume labai plačiai ir laisvai, kaip tiesiog nesivadovavimą stereotipais ir, visų pirma, savęs ir kitų matymą kaip asmenybių, o ne tam tikros lyties „atstovų“, tai feministiškai mąstančios moterys, sakyčiau, yra drąsios, savimi pasitikinčios, žinančios savo vertę. Jos nežemina kitų moterų ir į vyrus jos žiūri ne kaip į bankomatus, spermos donorus ar potencialius prievartautojus, bet kaip į partnerius, su kuriais kartu jos yra ne dėl kažkokios praktinės naudos, bet tiesiog dėl to, kad joms yra gera su jais būti. Tokios moterys nėra linkusios vadovautis lyčių vaidmenimis, o tai reiškia didesnę laisvę tiek asmeniniame gyvenime, tiek partnerystėje su kitu žmogumi.

-Kokie ryškiausi bruožai, išduodantys, kad moteris – feministė?

-Jeigu klausiate apie išvaizdą, nuliūdinsiu, nes moterį feministę vizualiai atpažinti yra gana sudėtinga. Tiesa, galioja stereotipai, kad jos neprisižiūri, yra negražios ir panašiai. Tačiau ir tarp tokių moterų bus daug nefeminisčių, kaip ir tarp moterų, kurias visuomenė matytų kaip seksualias ir patrauklias, yra daugybė feminisčių. Man asmeniškai ryškiausias bruožas, kad moteris yra feministė, net jei pati savęs taip neįvardija, yra iš jos sklindantis savarankiškumas, drąsa, atsakomybė, ryžtas, spinduliavimas energija.

-Ar galėtumėte įsivaizduoti feministišką vyrą? Kodėl?

-Man nereikia įsivaizduoti, nes aš esu gyvai mačiusi tokių vyrų. Iš tikrųjų yra gana daug vyrų feministų, kurie vėlgi galbūt nenori savęs taip įvardinti dėl neigiamų konotacijų, siejamų su šia sąvoka. Tokie vyrai neišaukština moterų tik dėl to, kad jos yra moterys. Tai vyrai, kurie nelinkę vadovautis stereotipais, kas pridera, ar nepridera kažkuriai lyčiai. Tai yra drąsūs vyrai, nes tik drąsus žmogus gali eiti prieš srovę.

-Kokių norėtumėte pokyčių visuomenės sistemoje, kalbant apie feminizmą?

-Norėčiau, kad moterys nebijotų rinktis vyriškų profesijų, o vyrai - moteriškų. Kitaip tariant, kad kiekvienas rinktųsi gyvenime užsiimti tuo, ką jaučiasi galintis daryti geriausiai, o ne tuo, ką jam liepia tėvai, draugai, giminės ar žiniasklaida. Kad drastiškai kristų smurto artimoje aplinkoje skaičiai, kai dažniausiai būtent vyras smurtauja prieš moterį arba prieš kitus vyrus. Taip pat norėtųsi, kad vyrai skirtų daugiau laiko namų ruošai ir nebijotų imtis tėvystės atostogų. Kad kiekvienas išmoktų nebijoti būti savimi.

-Ko palinkėtumėte feminizmu tikinčioms moterims?

-Prisimenu vieną neseniai įvykusį nutikimą. Tą dieną dirbau iš namų. Langas buvo pravertas, todėl veiksmas, kuris vyko kieme, puikiai girdėjosi. Iš čia pat sklindančių garsų supratau, kad netoliese eina motina su savo verkiančiu mažamečiu vaiku. Tas vaikas, matyt, pakankamai stipriai sunervino motiną, kad ši išrėžė jam taip garsiai, jog net aš išgirdau: „baik kaprizintis ir nustok verkti, nebūk boba“. Ši moteris net nesusimąstė, kad savo lytį panaudojo kaip įžeidimą. Tad visoms moterims, nesvarbu, ar jos tiki ar netiki feminizmu, norėčiau palinkėti niekada savęs nežeminti ir nenuvertinti, ir niekada nepamiršti, kad visų pirma jūs esate asmenybė. Jūs esate žmogus.

Pašnekovės Darjos Lyzenko nuotraukų autoriai: Inesa Liucvaikytė, Nikė Kiškytė, Rimantas Matulionis. 

kultūra visuomenė feminizmas nuomonė interviu DarjaLyzenko
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
22 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Ir mokėsi, ir greičiau sveiko. Vilniaus Santariškių ligoninė beveik visus metus buvo virtusi senųjų amatų mini dirbtuvėlėmis, kurios praskaidrino ligoninės kasdienybę. Ligoninėje vyko įvairiausi edukaciniai užsiėmimai, kurių metu mažieji pacientai bei juos slaugantys tėveliai įgijo žinių apie senuosius amatus, išbandė senąsias technologijas, lavino vaizduotę bei kūrybiškumą. Šioje gydymo įstaigoje neseniai baigėsi unikalus VšĮ „Amatų gildija“ sumanytas ir...
Kalėdos
Jau trečius metus iš eilės Kalėdos sostinėje neįsivaizduojamos be Dizaino skvero – nuo rytdienos Vinco Kudirkos aikštėje  susiburs daugiau kaip 100 perspektyviausių dizainerių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Kasmet augantis mados ir dizaino renginys šiais metais žada vėl nustebinti unikaliais kūriniais ir šimtais originalių dovanų idėjų. Kalėdiniame Dizaino skvere šiais metais dalyvaus ypač daug naujosios kartos kūrėjų.  „Naujosios kartos dizainerius vien...
Įvykiai
„Lietuvos geležinkelių" įmonių grupei priklausanti bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas" Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtame „Lietuvos metų gaminys 2018" konkurse pelnė aukso medalį. Taip komisija įvertino bendrovėje šiais metais modernizuotą TGM4-2970 lokomotyvą. Apdovanojimą bendrovės vadovui Albertui Bajorinui įteikė Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir LPK prezidentas Robertas Dargis. Taip pat, bendrovei įtei...
Gamta
Pirmadienį Vilniuje bus debesuota, snigs. Vėjas pūs iš pietryčių, 4–7 m/s. Temperatūra nuo 2 iki 4 laipsnių šalčio. Antradienio naktį pasnigs, sniego intensyvumas mažės. Temperatūra sieks 3–4 laipsnius šalčio. Dieną ciklonas trauksis: snigs mažiau.  Trečiadienio naktį prognozuojami 3-5 laipsniai šalčio, ketvirtadienio – 8–10 laipsniai šalčio. Tačiau savaitgalį šaltesnio oro banga atslūgs, vėl sulauksime naujos sniego bangos.
Įvykiai
Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ baigė sostinėje, šalia buvusio Žalgirio stadiono, esančios Rinktinės gatvės atkarpos rekonstrukciją. Visi darbai atlikti tik iš privačių lėšų, o investicijų į projektą apimtis – daugiau nei 1 milijonas eurų. Vasaros pabaigoje pradėtų Rinktinės gatvės rekonstrukcijos darbų pagrindinis tikslas buvo optimizuoti ir pagerinti eismo srautus, užtikrinti saugumą miestiečiams, šalia šios gatvės besikuriančių...
Įvykiai
Švenčių šurmuliui įsibėgėjant sostinės viešojo transporto keleivius savaitgalį pasitiko maloni staigmena - naujuose autobusuose ir troleibusuose įsikūrė „Ratuota muzikos diena", kurios metu vyko skirtingų atlikėjų gyvos muzikos pasirodymai. Taip SĮ „Susisiekimo paslaugos" ir UAB „Vilniaus viešasis transportas" artėjančių švenčių proga pasveikino savo keleivius ir padovanojo jiems netikėtų įspūdžių.  „Šiemet švenčių laikotarpis mums ypatingas - sostinės vie...
Savivalda
Viešajai savivaldybės įstaigai „Vilniaus rotušė“ nuo sausio 2 d. vadovaus Oksana Treščenko. Atvirame viešame konkurse O. Treščenko atrinkta iš 6 stiprių kandidatų ir vadovaus 12 darbuotojų komandai, reprezentuojančiai sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Vilniaus rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių. Naujoji Rotušės vadovė yra sukaupusi daug vertingos patirties – dvylika metų  vadovavo VšĮ „Naujosios Vilni...
Laisvalaikis
Vilniaus Choralinė sinagoga arba Taharat ha‘Kodeš sinagoga – vienintelė išlikusi iš 110 Vilniaus sinagogų ir judėjų maldos namų.18 a. Vilniuje paplito Haskala judėjimas – žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis. 1820-1830 m. pasirodė pirmieji pasaulietiniai leidiniai – istorijos knygos, išverstos pirmojo žymaus Haskalos laikotarpio rašytojo Mordechajaus Ginzburgo (1795-1846), Abraomo Dovo Lebensono (1794-1876) eilėraščiai. Vilniaus gimnazijose atsirado moksle...
Įvykiai
Vienas ilgiausias tradicijas Lietuvoje turintis „Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“ šiemet sulaukė rekordinio kiekio dalyvių. Bėgti 43-iąjį kartą organizuojamoje šventėje užsiregistravo per 3500 Kalėdų senelių, snieguolių, nykštukų ar kitų įspūdingais kostiumais pasipuošusių personažų. Jie šiandien įveikė 12 km, 6 km ar 3 km distancijas. Vaikai bėga 200m „Nykštukų bėgime“. „Šiais metais pasiekėme dalyvių skaičiaus rekordą, malonu, kad susidomėjimas žieminiu...