„Kritinės masės“ iniciatorius: „Automobilis – ne išeitis“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvieną mėnesį į Vilniaus gatves du kartus išrieda didelė dviratininkų grupė ir lyg kokia gauja drąsiai važinėja miesto gatvėmis. Taikiai susirinkę dviratininkai tarpusavyje nėra pažįstami, nebent žinomi iš praėjusių pasivažinėjimų.

Juos vienija viena idėja - sveikesnis ir kultūringesnis miestas. Jų šūkis: „Mes netrukdome eismui - mes esame eismas“. Atsižvelgdami į vieną didžiausių miesto problemų - automobilių perteklių, pakalbinome 23 metų amžiaus „Kritinės masės“ iniciatorių Artūr Maslov.

-Vilniuje procentaliai daugiau automobilių, negu Londone. Lietuvos sostinė turi didelę bėdą dėl automobilių pertekliaus ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų galėtų būti užsienyje pasiteisinantis dviračių infrastruktūros gerinimas, piliečių įpročių keitimas skatinant kelionėms mieste rinktis dviračius. Kaip įsivaizduoji Vilnių, išbrendantį iš šios problemos?

-Londone važiuojant automobiliu į centrą tenka susimokėti, Rygoje senamiesčio eismas uždraustas. Smagu matyti, kad „Susisiekimo paslaugos“ greitu metu siūlys viešojo transporto bilietus „Statyk ir važiuok“. Dviračių takų daugėja, bet nepakankamai sparčiai. Finansavimas automobilių keliams išlieka žymiai didesnis, nei dviračių takams. Reikia skirti daugiau lėšų, tačiau jos turi eiti tinkamu keliu, o ne į kišenes, ne į nekokybiškas medžiagas, o į viešai aptartus su visuomene projektus.

-Kritinės masės organizatoriai kituose pasaulio miestuose nuveikė nemažai, siekiant atkreipti valdininkų dėmesį į dviratininkų poreikius. Koks Kritinės masės svoris Lietuvoje? Ar tai veikli, savo balsą turinti bendruomenė, ar kol kas labiau reiškinys?

-Kritinės masės istorija Lietuvoje siekia 2005 metus, kai Vilniuje renginyje dalyvavo apie 200 žmonių. Dalyvių skaičius sparčiai didėjo ir pasiekė didžiausią reikšmę apie 2010 metus. Pirmuosius metus tai buvo mada. Iki 2012 metų masę vedė entuziastingų žmonių grupė, kurie buvo tolygiai pasiskirstę dviratininkų kolonoje. Taip pat kritinė masė sulaukdavo nemažai policijos dėmesio. Pastaraisiais metais kyla vis mažiau problemų. Visuomenė tampa labiau atvira tokioms idėjoms, nes supranta, kad automobilis – ne išeitis.

Pats masėje dalyvauju nuo 2010 metų. Aktyvus jos veikėjas tapau tik nuo 2015 metų. Subūriau bendraminčių komandą. Šiais metais buvo įvykdyta dalyvių apklausa siekiant nustatyti reikiamą atstumą, greitį, trukmę ir kitus rodiklius. Savo norą dalyvauti masėje jau buvo išreiškusios kelios organizacijos, tad pamažu masė juda prie stiprios bendruomenės apibrėžimo, darančios realią įtaką.

-Kaip eismo dalyvis, įvertinkite Vilniaus miesto vairavimo kultūrą.

-Automobilių vairuotojų žvilgsnis į dviratininkus dar žalias. Būna atvejų, kad važiuojant kelkraščiu, automobiliai lenkia pernelyg arti. Neseniai mačiau kaip pusės metro atstumu dviratininką lenkią jo visiškai negerbiantis vairuotojas.

-O kokia yra būtent automobilių vairavimo kultūra?

-Manau, kad visi visur skuba ir nori pasirodyti svarbiais vairuodami automobilį. Atrodo, lyg į gaisrą skuba. Juk reikia atsipalaiduoti. Dviratis puikiai tam tinka.

-Kokie jūsų manymu vairavimo įpročiai pagerintų eismo sąlygas Vilniuje?

-Pirmenybė pėstiesiems, antrasis prioritetas dviračiams, o tik po to automobiliai. Negali būti atvirkščiai. Taip pat taisyklė vestis dviratį per perėją yra nesąmoninga. Kodėl gi automobilio vairuotojai nepersiveda jo per perėją? Jei jau darom, tai visiems vienodai.

-Kokios šiuo metu yra didžiausios dviratininko Vilniuje problemos? Ko trūksta, kad Vilnius būtų žinomas kaip dviratininkų miestas?

-Labiausiai trūksta infrastruktūros. Net tokios smulkmenos kaip nenuleisti bortai daro didžiulę įtaką. Nauji dviračių takai tiesiami bet kaip, nesitariant su žinovais. Galima rasti begalę dviračių takų kuriozų vienoje „Facebook“ grupėje. Taip pat taisyklinga pastebėti, jog linijos pribraižytos ant šaligatvio nėra dviračių takas. Vilniuje dviračių takų niekingai mažai lyginant su panašaus dydžio Europos miestais.

-Teigiama, jog Kritinė masė neturi organizatorių, tačiau pats nemažai savanoriškai prisidedi prie šio reiškinio veiklos. Telepatijos pagalba juk žmonės nesusirinks, taigi organizatoriai kaip ir yra?

-Didelę įtaką daro socialiniai tinklai. Jie smarkiai palengvina žmonių komunikaciją ir tereikia nedidelių pastangų suburti dideliam žmonių kiekiui. Kritinė masė niekada neturėjo organizatorių. Juk žodis organizatorius giminingas žodžiui organizacija. Kolkas jokia organizacija nėra oficialiai prisidėjusi. Lenkijoje kritines mases kai kuriuose miestuose organizuoja dviratininkus atstovaujančios organizacijos, kurios artimiausias atitikmuo Lietuvoje yra Lietuvos dviratininkų bendrija.

-Ar renginiui reikalingi leidimai?

-Norint organizuoti oficialiai, leidimai reikalingi. Tačiau norint gauti leidimą pagal dabartinius reikalavimus, reikia užtverti gatves, kas masei visiškai netinka. Masei reikalingos išimtys. Kol kas masę galima pavadinti kaip savotišką protesto akciją.

-Koks miesto valdžios atstovų požiūris į Kritinę masę? 

-Man atrodo, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybė kaip niekad teigiamai žiūri į kritinę masę. Visada mielai dalinasi renginiu savo „Facebook“ puslapyje. Dar nebuvau rimčiau kalbėjęs dėl galimo finansavimo ar leidimo sutikimo. Vėlgi, manau, kad dabartinės taisyklės riboja tokio renginio įforminimą.

-Kada vyksta Kritinė masė? Kuo skiriasi dieninė nuo naktinės?

-Kritinė masė vyksta du kartus per mėnesį. Naktinė yra išskirtinė Vilniuje (o gal ir pasaulyje), vykstantį antrą mėnesio penktadienį. Dieninė vyksta paskutinį mėnesio penktadienį.

Abiejų masių tikslas yra parodyti, kad dviračiai ne kliūtis, o eismas kelyje. Tai lygiavertė transporto priemonė, o keliai yra bendri visiems. Naktinės masės paskirtis papildoma naktinio miesto ir jo gyvenimo pažinimui. Ši masė siekia parodyti galimas laisvalaikio praleidimo alternatyvas penktadienio naktį.

-Kokia kritinė masė Vilniuje buvo didžiausia? Kiek vidutiniškai susirenka dalyvių?

-Didžiausios masės vykdavo, kai buvo pasiektas mados apogėjus, apie 2010 metus. Į masę atvykdavo tūkstantis dalyvių. Paskutiniais metais naktinė kritinė masė tapo populiaresnė už dieninę. Didžiausia naktinė kritinė masė vyksta gegužės mėnesį – susirenka apie 500 dalyvių. Kitais mėnesiais į dieninę ir naktinę mases vidutiniškai atvyksta atitinkamai 100 ir 200 dalyvių.

-Koks judesys kituose Lietuvos miestuose?

-Dieninė kritinė masė vyksta visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. Taip pat Kėdainiuose, Šilutėje, Alytuje. Apie kitus miestus duomenų nėra. Taip pat sunku pasakyti dėl kitų miestų organizuotumo. Norėčiau, kad daugiau Lietuvos miestų turėtų „Facebook“ puslapius pavadintus panašia struktūra. Vokietijos miestai turi puslapius „Critical mass Nurnberg“, „Critical mass Berlin“ ir t.t. Neesu dalyvavęs kitų miestų kritinėse masėse, nes Vilnius man gimtasis ir mylimiausias. Matau didelį šio miesto potencialą.

-Papasakokite apie įdomius incidentus arba kuriozines situacijas, kurios buvo įvykę Kritinės masės metu.

-Masė vyksta jau 12 metų. Pradėjau dalyvauti kai masė jau vyko 6 metus. Sunku pasakyti. Visi linksmai, sveikai praleidžia laiką. Masėje buvo pastebėti tandemai, dviaukščiai, muzikiniai dviračiai. Naktį kai kurie dviratininkai puošia dviračius apšvietimais, tarp jų esu ir aš. Malonu džiuginti praeivius tokiu neįprastu būdu. Manau, kad tokį klausimą būtų tikslinga užduoti kiekvienam dalyviui. Ką įdomaus ir kurioziško jie gali pasiūlyti masei?

 Kalbino: Jokūbas Baltrukonis

Vilniaus Kritinės masės „Facebook“ puslapis.

Kritinė Masė Sosnoviece, Lenkija (210 tūkst gyventojų - 3 kartus mažiau už Vilnių):

Kritinėmasė eismas dviračiai automobiliai kultūra Vilnius ArtūrMaslov
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
63 peržiūros rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Transportas
Vilniuje suremontuota vienos ilgiausių ir judriausių – Geležinio Vilko gatvės – atkarpa nuo Noragiškių iki Didlaukio gatvės. Paklota 2,105 kilometro naujos asfaltbetonio dangos, pakeisti kelio bortai, suremontuoti šaligatviai, atnaujintas ženklinimas. Šios Geležinio Vilko gatvės dalies remontui sostinės savivaldybė skyrė 423 tūkst. eurų. Sutvarkius šią gatvę, didžiausią naudą ir patogumą iškart pajus apie 52 tūkstančiai vilniečių, kurie kasdien važiuoja iš...
Sportas
Naujasis Jėnos (Vokietija) krepšinio komandos trenerio asistentas – lietuvis Marius Linartas. Jo užduotis – suburti jaunuosius krepšinio talentus. Jaunieji krepšininkai spaudžia ranką naujam Jėnos miesto krepšinio komandos trenerio asistentui. „Jie man kaip vaikai“, sako Marius Linartas. Pora mokinių yra jo sūnūs – penkiolikmečiai dvyniai Adomas ir Bartautas. Linartas porai metų pasirašė kontraktą su „Science City Jena“ krepšinio klubu ir treneriu Bjornu H...
Video
„Tautmilės globos“ savanoriai vėl džiugina beglobius gyvūnus. Šį kartą jie keturkojams suorganizavo maudynes netoliese esančiame vandens tvenkinyje.  Karščiausias dienas metuose šunims itin sunku ištverti. Todėl prieglaudos savanoriai dešimt seniausiai prieglaudoje gyvenančių puikiai sutariančių šunų išvedė pasimaudyti. Mums įprasta prausti keturkojus, tačiau „Tautmilės globos“ prieglaudoje tai – didžiulė šventė.  Maudynes organizavo savanorės Urtė bei Akv...
Video
Vilniaus „Ryto“ klubas pradėjo pasiruošimą artėjančiam sezonui ir susirinko į pirmąją stovyklą. Joje pirmą kartą klubo istorijoje vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis sušuko naująjį klubo pavadinimą, o krepšininkai susipažino vienas su kitu ir pradėjo fiziškai ruoštis naujiems krepšinio metams. Į pirmąją „Ryto“ treniruotę susirinko 12 žaidėjų: Deividas Sirvydis, Lukas Kvedaravičius, Aistis Pilauskas, Margiris Normantas, Eimantas Bendžius, Evaldas Kairys...
Įvykiai
Garsioji Vilniaus reklamos kampanija „Vilnius – G-spot of Europe“ mobilizavo pasaulio žiniasklaidos dėmesį Lietuvos sostinei ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Šį savaitgalį Vilnius atsirado ne tik solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, bet ir milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko Johno Oliverio laidoje. Per pirmąsias reklamos kampanijos „Viln...
Sportas
Rungtynės žalgiriečiams prasidėjo itin nesėkmingai. Šeštą minutę po reido kraštu Pablo Sarabia atmetė kamuolį į vidurį ir Nolito beliko įmušti į neginamus vartus. Dar po minutės po Aleixo Vidalio perdavimo iš krašto P. Sarabia smūgiavo vienu lietimu, Džiugas Bartkus pirštų galais lietė kamuolį, tačiau šis įskriejo į vartus. „Žalgiriui“ sunkiai sekėsi sugaudyti įsibėgėjusius varžovus ir 13 min. Nolito turėjo dar vieną šansą baudos aikštelėje, tačiau šį kart...
Kultūra
Rugpjūčio 21 d. Baltijos gitarų kvartetas kvies į intriguojančią kelionę, aplankant skirtingas epochas bei stilius. Pasak vieno iš kolektyvo narių, Zigmo Čepulėno, nors koncerto pavadinimas „Barock!“ sufleruoja roko ir baroko stilistikos dominavimą, publikos laukia daug didesnė žanrų bei stilių įvairovė. „Klausytojai išgirs flamenko, balkanų, brazilų folko, džiazo bei jau minėtus roko ir baroko stilius. Pavadinimas daugiau nurodo programos koncepciją - bar...
Kriminalai
Rugpjūčio 15 d. apie 23 val. 50 min. Vilniuje, Sodų g., sulaikant neblaivų (1,97 prom.) Didžiosios Britanijos pilietį (g. 1988 m.), pastarasis pasipriešino policijos pareigūnams. Panaudojus elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, vyriškis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą .
Sportas
Jau šiandien Vilniaus „Ryto“ klubo nariai rinksis į pirmąją treniruočių stovyklą, o prieš prasidedant pasiruošimui paaiškėjo galutinė piramidės trenerių sudėtis. Vyrų komandos trenerių štabą artėjančiais metais sudarys vyr. treneris D.Adomaitis, latvis Uvis Helmanis, Mindaugas Brazys bei fizinio parengimo treneris Evaldas Kandratavičius. „Mindaugas bei Uvis dalinsis trenerio asistento pareigas, o Evaldas ir toliau liks asistentu bei fizinio parengimo trene...