„Kritinės masės“ iniciatorius: „Automobilis – ne išeitis“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvieną mėnesį į Vilniaus gatves du kartus išrieda didelė dviratininkų grupė ir lyg kokia gauja drąsiai važinėja miesto gatvėmis. Taikiai susirinkę dviratininkai tarpusavyje nėra pažįstami, nebent žinomi iš praėjusių pasivažinėjimų.

Juos vienija viena idėja - sveikesnis ir kultūringesnis miestas. Jų šūkis: „Mes netrukdome eismui - mes esame eismas“. Atsižvelgdami į vieną didžiausių miesto problemų - automobilių perteklių, pakalbinome 23 metų amžiaus „Kritinės masės“ iniciatorių Artūr Maslov.

-Vilniuje procentaliai daugiau automobilių, negu Londone. Lietuvos sostinė turi didelę bėdą dėl automobilių pertekliaus ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų galėtų būti užsienyje pasiteisinantis dviračių infrastruktūros gerinimas, piliečių įpročių keitimas skatinant kelionėms mieste rinktis dviračius. Kaip įsivaizduoji Vilnių, išbrendantį iš šios problemos?

-Londone važiuojant automobiliu į centrą tenka susimokėti, Rygoje senamiesčio eismas uždraustas. Smagu matyti, kad „Susisiekimo paslaugos“ greitu metu siūlys viešojo transporto bilietus „Statyk ir važiuok“. Dviračių takų daugėja, bet nepakankamai sparčiai. Finansavimas automobilių keliams išlieka žymiai didesnis, nei dviračių takams. Reikia skirti daugiau lėšų, tačiau jos turi eiti tinkamu keliu, o ne į kišenes, ne į nekokybiškas medžiagas, o į viešai aptartus su visuomene projektus.

-Kritinės masės organizatoriai kituose pasaulio miestuose nuveikė nemažai, siekiant atkreipti valdininkų dėmesį į dviratininkų poreikius. Koks Kritinės masės svoris Lietuvoje? Ar tai veikli, savo balsą turinti bendruomenė, ar kol kas labiau reiškinys?

-Kritinės masės istorija Lietuvoje siekia 2005 metus, kai Vilniuje renginyje dalyvavo apie 200 žmonių. Dalyvių skaičius sparčiai didėjo ir pasiekė didžiausią reikšmę apie 2010 metus. Pirmuosius metus tai buvo mada. Iki 2012 metų masę vedė entuziastingų žmonių grupė, kurie buvo tolygiai pasiskirstę dviratininkų kolonoje. Taip pat kritinė masė sulaukdavo nemažai policijos dėmesio. Pastaraisiais metais kyla vis mažiau problemų. Visuomenė tampa labiau atvira tokioms idėjoms, nes supranta, kad automobilis – ne išeitis.

Pats masėje dalyvauju nuo 2010 metų. Aktyvus jos veikėjas tapau tik nuo 2015 metų. Subūriau bendraminčių komandą. Šiais metais buvo įvykdyta dalyvių apklausa siekiant nustatyti reikiamą atstumą, greitį, trukmę ir kitus rodiklius. Savo norą dalyvauti masėje jau buvo išreiškusios kelios organizacijos, tad pamažu masė juda prie stiprios bendruomenės apibrėžimo, darančios realią įtaką.

-Kaip eismo dalyvis, įvertinkite Vilniaus miesto vairavimo kultūrą.

-Automobilių vairuotojų žvilgsnis į dviratininkus dar žalias. Būna atvejų, kad važiuojant kelkraščiu, automobiliai lenkia pernelyg arti. Neseniai mačiau kaip pusės metro atstumu dviratininką lenkią jo visiškai negerbiantis vairuotojas.

-O kokia yra būtent automobilių vairavimo kultūra?

-Manau, kad visi visur skuba ir nori pasirodyti svarbiais vairuodami automobilį. Atrodo, lyg į gaisrą skuba. Juk reikia atsipalaiduoti. Dviratis puikiai tam tinka.

-Kokie jūsų manymu vairavimo įpročiai pagerintų eismo sąlygas Vilniuje?

-Pirmenybė pėstiesiems, antrasis prioritetas dviračiams, o tik po to automobiliai. Negali būti atvirkščiai. Taip pat taisyklė vestis dviratį per perėją yra nesąmoninga. Kodėl gi automobilio vairuotojai nepersiveda jo per perėją? Jei jau darom, tai visiems vienodai.

-Kokios šiuo metu yra didžiausios dviratininko Vilniuje problemos? Ko trūksta, kad Vilnius būtų žinomas kaip dviratininkų miestas?

-Labiausiai trūksta infrastruktūros. Net tokios smulkmenos kaip nenuleisti bortai daro didžiulę įtaką. Nauji dviračių takai tiesiami bet kaip, nesitariant su žinovais. Galima rasti begalę dviračių takų kuriozų vienoje „Facebook“ grupėje. Taip pat taisyklinga pastebėti, jog linijos pribraižytos ant šaligatvio nėra dviračių takas. Vilniuje dviračių takų niekingai mažai lyginant su panašaus dydžio Europos miestais.

-Teigiama, jog Kritinė masė neturi organizatorių, tačiau pats nemažai savanoriškai prisidedi prie šio reiškinio veiklos. Telepatijos pagalba juk žmonės nesusirinks, taigi organizatoriai kaip ir yra?

-Didelę įtaką daro socialiniai tinklai. Jie smarkiai palengvina žmonių komunikaciją ir tereikia nedidelių pastangų suburti dideliam žmonių kiekiui. Kritinė masė niekada neturėjo organizatorių. Juk žodis organizatorius giminingas žodžiui organizacija. Kolkas jokia organizacija nėra oficialiai prisidėjusi. Lenkijoje kritines mases kai kuriuose miestuose organizuoja dviratininkus atstovaujančios organizacijos, kurios artimiausias atitikmuo Lietuvoje yra Lietuvos dviratininkų bendrija.

-Ar renginiui reikalingi leidimai?

-Norint organizuoti oficialiai, leidimai reikalingi. Tačiau norint gauti leidimą pagal dabartinius reikalavimus, reikia užtverti gatves, kas masei visiškai netinka. Masei reikalingos išimtys. Kol kas masę galima pavadinti kaip savotišką protesto akciją.

-Koks miesto valdžios atstovų požiūris į Kritinę masę? 

-Man atrodo, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybė kaip niekad teigiamai žiūri į kritinę masę. Visada mielai dalinasi renginiu savo „Facebook“ puslapyje. Dar nebuvau rimčiau kalbėjęs dėl galimo finansavimo ar leidimo sutikimo. Vėlgi, manau, kad dabartinės taisyklės riboja tokio renginio įforminimą.

-Kada vyksta Kritinė masė? Kuo skiriasi dieninė nuo naktinės?

-Kritinė masė vyksta du kartus per mėnesį. Naktinė yra išskirtinė Vilniuje (o gal ir pasaulyje), vykstantį antrą mėnesio penktadienį. Dieninė vyksta paskutinį mėnesio penktadienį.

Abiejų masių tikslas yra parodyti, kad dviračiai ne kliūtis, o eismas kelyje. Tai lygiavertė transporto priemonė, o keliai yra bendri visiems. Naktinės masės paskirtis papildoma naktinio miesto ir jo gyvenimo pažinimui. Ši masė siekia parodyti galimas laisvalaikio praleidimo alternatyvas penktadienio naktį.

-Kokia kritinė masė Vilniuje buvo didžiausia? Kiek vidutiniškai susirenka dalyvių?

-Didžiausios masės vykdavo, kai buvo pasiektas mados apogėjus, apie 2010 metus. Į masę atvykdavo tūkstantis dalyvių. Paskutiniais metais naktinė kritinė masė tapo populiaresnė už dieninę. Didžiausia naktinė kritinė masė vyksta gegužės mėnesį – susirenka apie 500 dalyvių. Kitais mėnesiais į dieninę ir naktinę mases vidutiniškai atvyksta atitinkamai 100 ir 200 dalyvių.

-Koks judesys kituose Lietuvos miestuose?

-Dieninė kritinė masė vyksta visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. Taip pat Kėdainiuose, Šilutėje, Alytuje. Apie kitus miestus duomenų nėra. Taip pat sunku pasakyti dėl kitų miestų organizuotumo. Norėčiau, kad daugiau Lietuvos miestų turėtų „Facebook“ puslapius pavadintus panašia struktūra. Vokietijos miestai turi puslapius „Critical mass Nurnberg“, „Critical mass Berlin“ ir t.t. Neesu dalyvavęs kitų miestų kritinėse masėse, nes Vilnius man gimtasis ir mylimiausias. Matau didelį šio miesto potencialą.

-Papasakokite apie įdomius incidentus arba kuriozines situacijas, kurios buvo įvykę Kritinės masės metu.

-Masė vyksta jau 12 metų. Pradėjau dalyvauti kai masė jau vyko 6 metus. Sunku pasakyti. Visi linksmai, sveikai praleidžia laiką. Masėje buvo pastebėti tandemai, dviaukščiai, muzikiniai dviračiai. Naktį kai kurie dviratininkai puošia dviračius apšvietimais, tarp jų esu ir aš. Malonu džiuginti praeivius tokiu neįprastu būdu. Manau, kad tokį klausimą būtų tikslinga užduoti kiekvienam dalyviui. Ką įdomaus ir kurioziško jie gali pasiūlyti masei?

 Kalbino: Jokūbas Baltrukonis

Vilniaus Kritinės masės „Facebook“ puslapis.

Kritinė Masė Sosnoviece, Lenkija (210 tūkst gyventojų - 3 kartus mažiau už Vilnių):

Kritinėmasė eismas dviračiai automobiliai kultūra Vilnius ArtūrMaslov
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Istorijos fakultetas – vienas mažiausių Vilniaus universitete (VU), todėl čia veikianti studentų ir dėstytojų bendruomenė yra ypač glaudi. Kaip teigia patys studentai, tai ne tik kuria gerą studijų atmosferą, bet ir leidžia sėkmingiau rasti savo kelią ir gilinti studijuojamo dalyko žinias. VU Istorijos fakultete kiekvienas gali rasti savo nišą – čia užauga ne tik archeologai ir mokslininkai, bet ir istorinių filmų ar kostiumų kūrėjų konsultantai. Stoti įkv...
Įvykiai
Pilaitėje, viename sparčiausiai augančių sostinės rajonų, vos per porą mėnesių iškart atnaujintos dvi svarbios gatvės, kuriomis kasdien keliauja apie 11 tūkst. vilniečių: Taurupės gatvės dalis (iki Sietyno gatvės) ir Senasis Pilaitės kelias. Sutvarkius šias jungtis šiuo metu kur kas patogiau ir saugiau pasiekti Karoliniškių rajoną ar Pilaitės prospektą. „Pilaitė sparčiai plečiasi, todėl pastaruoju metu savivaldybė itin daug dėmesio skiria jos susisiekimo i...
Verslas
Šiuo metu Kalnėnų mikrorajone plėtojami didžiuliai visuomeninės ir komercinės paskirties projektai neatpažįstamai pakeis Liepkalnio gatvės sankryžą ir jos prieigas. Per artimiausius kelerius metus bus investuota apie 50 mln. eurų. Individualių namų sklypų kvartalą „Sklypai Kalnėnuose” plėtojantys verslininkai nuo šių metų pradžios pajuto ryškiai padidėjusį susidomėjimą galimybe apsigyventi šioje miesto dalyje. „Pirkimo bumas kilo vasarį. Per mėnesį trečdal...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė čigonų tautybės vyrą (gimusį 1981 m.), įtariamą plėšimu. Netrukus sulaikytas ir nepilnametis romas, ketinęs priduoti į lombardą plėšimu užvaldytą planšetinį kompiuterį. Abu įtariamieji atsidūrė už grotų. Birželio 13-osios vakarą trisdešimt septynerių metų vyras, grasindamas peiliu sužaloti taksi vairuotoją, atvežusį jį į taborą, pavogė planšet...
Įvykiai
Birželio 21 d., penktadienį, nuo 19. 00 val. vakaro iki saulės patekėjimo Verkių rūmų parke šurmuliuos 20-oji tradicinė Rasos šventė. Jau dvidešimtą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, visi drauge švęsime pačią seniausią trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Pasipuoškite vainikais, susiskinkite devynių žolynų Kupolę, pasiimkite lauknešėlį ir su šeimomis, draugais atvykite į liepomis kvepiantį Verkių parką. Nuo 19 val. vakaro ku...
Sportas
Išsiskyrė Vilniaus „Žalgirio“ ir saugo Timuro Pukhovo keliai. Sutartis su futbolininku iš Rusijos nutraukta abipusiu susitarimu. 20-metis saugas T. Pukhovas sostinės klubą papildė vasario mėnesį, tačiau per pirmąją sezono dalį į aikštę A lygoje žengė vos du kartus ir iš viso žaidė 15 minučių. Kur kas daugiau jis rungtyniavo „Žalgirio B“ gretose, kur per šešerias rungtynes pelnė vieną įvartį. Klubas dėkoja T. Pukhovui už profesionalumą ir atsidavimą bei lin...
Laisvalaikis
Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Įdomu, kodėl jie neturi pavadinimo, čia gal kaip ir su eilėraščiais: vieni turi, o kiti – tiesiog be pavadinimo. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Salotė – Vilniaus rajono savivaldybėje, 0,5 km į pietus nuo Pilaitės telkšantis ežeras. Ežeras netaisyklingo pavidalo, ilgis iš...
Įvykiai
Birželio 14 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pristatė tiesiai iš MAN gamyklos Lenkijoje į Vilnių atriedėjusį naujausios kartos hibridinį MAN Lion‘s City autobuso prototipą. Miesto gatvėse jis bus testuojamas iki birželio 27 d., o vėliau bus sprendžiama, ar būtent šių hibridinių autobusų partija papildys parką. „Savo autobusų parke šiuo metu iš viso turime 58 MAN modelio autobusus. Šie vokiški autobusai pasižymi patikimumu, erdvumu ir tiek keleiviams,...
Sportas
A lygos 14-ojo turo dvikovoje Kaune žiūrovai išvydo net septynis įvarčius ir kovą iki paskutinių minučių, kurioje Vilniaus „Žalgiris“ 4:3 (3:2) palaužė „Kauno Žalgirį“. Pergalingą įvartį paskutinėmis minutėmis pelnė Ertonas Fejzullahu. Rungtynes abi komandos pradėjo gana atsargiai, o su kamuoliu gerokai daugiau laiko praleido Vilniaus „Žalgiris“. Vis tik jau 11-ąją minutę vienas iš pirmųjų šeimininkų vizitų prie „Žalgirio“ vartų baigėsi taikliu Roko Krušna...