„Kritinės masės“ iniciatorius: „Automobilis – ne išeitis“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvieną mėnesį į Vilniaus gatves du kartus išrieda didelė dviratininkų grupė ir lyg kokia gauja drąsiai važinėja miesto gatvėmis. Taikiai susirinkę dviratininkai tarpusavyje nėra pažįstami, nebent žinomi iš praėjusių pasivažinėjimų.

Juos vienija viena idėja - sveikesnis ir kultūringesnis miestas. Jų šūkis: „Mes netrukdome eismui - mes esame eismas“. Atsižvelgdami į vieną didžiausių miesto problemų - automobilių perteklių, pakalbinome 23 metų amžiaus „Kritinės masės“ iniciatorių Artūr Maslov.

-Vilniuje procentaliai daugiau automobilių, negu Londone. Lietuvos sostinė turi didelę bėdą dėl automobilių pertekliaus ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų galėtų būti užsienyje pasiteisinantis dviračių infrastruktūros gerinimas, piliečių įpročių keitimas skatinant kelionėms mieste rinktis dviračius. Kaip įsivaizduoji Vilnių, išbrendantį iš šios problemos?

-Londone važiuojant automobiliu į centrą tenka susimokėti, Rygoje senamiesčio eismas uždraustas. Smagu matyti, kad „Susisiekimo paslaugos“ greitu metu siūlys viešojo transporto bilietus „Statyk ir važiuok“. Dviračių takų daugėja, bet nepakankamai sparčiai. Finansavimas automobilių keliams išlieka žymiai didesnis, nei dviračių takams. Reikia skirti daugiau lėšų, tačiau jos turi eiti tinkamu keliu, o ne į kišenes, ne į nekokybiškas medžiagas, o į viešai aptartus su visuomene projektus.

-Kritinės masės organizatoriai kituose pasaulio miestuose nuveikė nemažai, siekiant atkreipti valdininkų dėmesį į dviratininkų poreikius. Koks Kritinės masės svoris Lietuvoje? Ar tai veikli, savo balsą turinti bendruomenė, ar kol kas labiau reiškinys?

-Kritinės masės istorija Lietuvoje siekia 2005 metus, kai Vilniuje renginyje dalyvavo apie 200 žmonių. Dalyvių skaičius sparčiai didėjo ir pasiekė didžiausią reikšmę apie 2010 metus. Pirmuosius metus tai buvo mada. Iki 2012 metų masę vedė entuziastingų žmonių grupė, kurie buvo tolygiai pasiskirstę dviratininkų kolonoje. Taip pat kritinė masė sulaukdavo nemažai policijos dėmesio. Pastaraisiais metais kyla vis mažiau problemų. Visuomenė tampa labiau atvira tokioms idėjoms, nes supranta, kad automobilis – ne išeitis.

Pats masėje dalyvauju nuo 2010 metų. Aktyvus jos veikėjas tapau tik nuo 2015 metų. Subūriau bendraminčių komandą. Šiais metais buvo įvykdyta dalyvių apklausa siekiant nustatyti reikiamą atstumą, greitį, trukmę ir kitus rodiklius. Savo norą dalyvauti masėje jau buvo išreiškusios kelios organizacijos, tad pamažu masė juda prie stiprios bendruomenės apibrėžimo, darančios realią įtaką.

-Kaip eismo dalyvis, įvertinkite Vilniaus miesto vairavimo kultūrą.

-Automobilių vairuotojų žvilgsnis į dviratininkus dar žalias. Būna atvejų, kad važiuojant kelkraščiu, automobiliai lenkia pernelyg arti. Neseniai mačiau kaip pusės metro atstumu dviratininką lenkią jo visiškai negerbiantis vairuotojas.

-O kokia yra būtent automobilių vairavimo kultūra?

-Manau, kad visi visur skuba ir nori pasirodyti svarbiais vairuodami automobilį. Atrodo, lyg į gaisrą skuba. Juk reikia atsipalaiduoti. Dviratis puikiai tam tinka.

-Kokie jūsų manymu vairavimo įpročiai pagerintų eismo sąlygas Vilniuje?

-Pirmenybė pėstiesiems, antrasis prioritetas dviračiams, o tik po to automobiliai. Negali būti atvirkščiai. Taip pat taisyklė vestis dviratį per perėją yra nesąmoninga. Kodėl gi automobilio vairuotojai nepersiveda jo per perėją? Jei jau darom, tai visiems vienodai.

-Kokios šiuo metu yra didžiausios dviratininko Vilniuje problemos? Ko trūksta, kad Vilnius būtų žinomas kaip dviratininkų miestas?

-Labiausiai trūksta infrastruktūros. Net tokios smulkmenos kaip nenuleisti bortai daro didžiulę įtaką. Nauji dviračių takai tiesiami bet kaip, nesitariant su žinovais. Galima rasti begalę dviračių takų kuriozų vienoje „Facebook“ grupėje. Taip pat taisyklinga pastebėti, jog linijos pribraižytos ant šaligatvio nėra dviračių takas. Vilniuje dviračių takų niekingai mažai lyginant su panašaus dydžio Europos miestais.

-Teigiama, jog Kritinė masė neturi organizatorių, tačiau pats nemažai savanoriškai prisidedi prie šio reiškinio veiklos. Telepatijos pagalba juk žmonės nesusirinks, taigi organizatoriai kaip ir yra?

-Didelę įtaką daro socialiniai tinklai. Jie smarkiai palengvina žmonių komunikaciją ir tereikia nedidelių pastangų suburti dideliam žmonių kiekiui. Kritinė masė niekada neturėjo organizatorių. Juk žodis organizatorius giminingas žodžiui organizacija. Kolkas jokia organizacija nėra oficialiai prisidėjusi. Lenkijoje kritines mases kai kuriuose miestuose organizuoja dviratininkus atstovaujančios organizacijos, kurios artimiausias atitikmuo Lietuvoje yra Lietuvos dviratininkų bendrija.

-Ar renginiui reikalingi leidimai?

-Norint organizuoti oficialiai, leidimai reikalingi. Tačiau norint gauti leidimą pagal dabartinius reikalavimus, reikia užtverti gatves, kas masei visiškai netinka. Masei reikalingos išimtys. Kol kas masę galima pavadinti kaip savotišką protesto akciją.

-Koks miesto valdžios atstovų požiūris į Kritinę masę? 

-Man atrodo, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybė kaip niekad teigiamai žiūri į kritinę masę. Visada mielai dalinasi renginiu savo „Facebook“ puslapyje. Dar nebuvau rimčiau kalbėjęs dėl galimo finansavimo ar leidimo sutikimo. Vėlgi, manau, kad dabartinės taisyklės riboja tokio renginio įforminimą.

-Kada vyksta Kritinė masė? Kuo skiriasi dieninė nuo naktinės?

-Kritinė masė vyksta du kartus per mėnesį. Naktinė yra išskirtinė Vilniuje (o gal ir pasaulyje), vykstantį antrą mėnesio penktadienį. Dieninė vyksta paskutinį mėnesio penktadienį.

Abiejų masių tikslas yra parodyti, kad dviračiai ne kliūtis, o eismas kelyje. Tai lygiavertė transporto priemonė, o keliai yra bendri visiems. Naktinės masės paskirtis papildoma naktinio miesto ir jo gyvenimo pažinimui. Ši masė siekia parodyti galimas laisvalaikio praleidimo alternatyvas penktadienio naktį.

-Kokia kritinė masė Vilniuje buvo didžiausia? Kiek vidutiniškai susirenka dalyvių?

-Didžiausios masės vykdavo, kai buvo pasiektas mados apogėjus, apie 2010 metus. Į masę atvykdavo tūkstantis dalyvių. Paskutiniais metais naktinė kritinė masė tapo populiaresnė už dieninę. Didžiausia naktinė kritinė masė vyksta gegužės mėnesį – susirenka apie 500 dalyvių. Kitais mėnesiais į dieninę ir naktinę mases vidutiniškai atvyksta atitinkamai 100 ir 200 dalyvių.

-Koks judesys kituose Lietuvos miestuose?

-Dieninė kritinė masė vyksta visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. Taip pat Kėdainiuose, Šilutėje, Alytuje. Apie kitus miestus duomenų nėra. Taip pat sunku pasakyti dėl kitų miestų organizuotumo. Norėčiau, kad daugiau Lietuvos miestų turėtų „Facebook“ puslapius pavadintus panašia struktūra. Vokietijos miestai turi puslapius „Critical mass Nurnberg“, „Critical mass Berlin“ ir t.t. Neesu dalyvavęs kitų miestų kritinėse masėse, nes Vilnius man gimtasis ir mylimiausias. Matau didelį šio miesto potencialą.

-Papasakokite apie įdomius incidentus arba kuriozines situacijas, kurios buvo įvykę Kritinės masės metu.

-Masė vyksta jau 12 metų. Pradėjau dalyvauti kai masė jau vyko 6 metus. Sunku pasakyti. Visi linksmai, sveikai praleidžia laiką. Masėje buvo pastebėti tandemai, dviaukščiai, muzikiniai dviračiai. Naktį kai kurie dviratininkai puošia dviračius apšvietimais, tarp jų esu ir aš. Malonu džiuginti praeivius tokiu neįprastu būdu. Manau, kad tokį klausimą būtų tikslinga užduoti kiekvienam dalyviui. Ką įdomaus ir kurioziško jie gali pasiūlyti masei?

 Kalbino: Jokūbas Baltrukonis

Vilniaus Kritinės masės „Facebook“ puslapis.

Kritinė Masė Sosnoviece, Lenkija (210 tūkst gyventojų - 3 kartus mažiau už Vilnių):

Kritinėmasė eismas dviračiai automobiliai kultūra Vilnius ArtūrMaslov
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Tai vienas seniausių paminklų Vilniuje, Maironio gatvėje, netoli tilto į Užupį, stovintis paminklas skirtas 16-mečiam berniukui, kuris potvynio metu gelbėdamas patvinusioje Vilnelėje žydų mažą berniuką, tačiau abu nuskendo. Miesto taryba po tragedijos pradėjo rinkti lėšas paminklui krikščioniško pasiaukojimo pagrindu įamžinti. Į antkapį panašus paminklas atidengtas 1934 m. Tai nedidelis, iš tamsaus granito nukaltas paminklas, kurio viršuje yra Aušros Vartų...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ Lietuvos krepšinio lygos 2019-2020 m. sezoną pradės rugsėjo 21 dieną, namuose vyksiančia dvikova prieš Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipą.  Po savaitės, rugsėjo 28 dieną, „Rytas“ Vilniuje susitiks su Klaipėdos „Neptūnu“. Antrosios rungtynės su uostamiesčio komanda „Švyturio“ arenoje įvyks lapkričio 24 dieną. Pirmoji vilniečių akistata su Kauno „Žalgiriu“ įvyks spalio 20 dieną, „Siemens“ arenoje. Paskutinį reguliariojo sezono „El Classico“ m...
Įvykiai
Paskutinį vis dar lepinančios vasaros šeštadienį, rugpjūčio 31 dieną, Katedros aikštę užlies lietuvių publikai puikiai pažįstamos ir itin pamėgtos užsienio bei lietuvių atlikėjų grupės. Vilniaus širdį privers smarkiau plakti kosmopolitų kompanija, kurią vienija vitališkas ir stilistiškai margas laužytų ritmų, drum’n’bass, flamenko, balkanų ir kitokios „world“ muzikos bei energingo klubinio skambesio mišinys – tai grupė „N.O.H.A.“. Po šios grupės koncerto į...
Įvykiai
Jei per artimiausias išeigines ištrūkti iš miesto nepavyks, sostinė savaitgaliui turi paruošusi ne vieną dėmesio vertą renginį. Pramogų spektras iš tiesų platus: nuo sportinių veiklų iki koncertų ir ekskursijų. Tad savaitgalį namuose nelindėkite – priešaky dvi spalvingos dienos, tad bent vieną jų įsitraukite į veiklas, skirtas ir mažiems, ir vyresniems nuotykių ieškotojams mieste. Šalies dviratininkus subursiantis „IKI Velomaratonas“ Rugpjūčio 18 d., sekma...
Įvykiai
Jau rugpjūčio 22 dieną Vilniuje startuoja registracija į plaukimo mokymosi grupes. Vilniaus miestas kviečia mokytis plaukti ir savo įgūdžius tobulinti 7-15 metų vaikus. Prisiminus birželio mėnesį finišavusį projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kurio metu plaukti Lietuvos sostinėje mokėsi 2430 antrokų, neabejojama, kad naujos grupės bus užpildytos labai greitai. VšĮ „Sveikas miestas“, administruojantis naująjį Fabijoniškių baseiną, siekia...
Kriminalai
Rugpjūčio 14 d. 00 val. 40 min. Vilniuje, T. Ševčenkos g. viešbučio kambaryje pas merginą (gimusi 1991m.) buvo rasti 5 vnt folijos lankstinukų su viduje esančiais milteliais, kaip įtariama narkotinė medžiaga. Rugpjūčio 14 d. 10 val. 20 min. Vilniaus r., Raudondvario k., Žirgų g., įmonei UAB „YIT Lietuva", atliekant kelio kasimo darbus, rasta žmogaus kaukolė ir kaulų dalys. Aplinkybės aiškinamos. 2019-08-14 22 val.45 val. Vilniuje, Stoties g. prie kavinės -...
Įvairios
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiek...
Įvykiai
Lietuvos aukščiausiasis teismas paskelbė, kad atsisako priimti nagrinėti UAB “Vilniaus nacionalinis stadionas” skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo pašalinti bendrovę iš Daugiafunkcio komplekso koncesijos konkurso. Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, nusprendė, kad skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, skundo argument...
Savivalda
Šiemet sostinės savivaldybė planuoja įrengti iš viso 50 naujų modernių vaikų žaidimų aikštelių. Naujomis net 25 vaikų žaidimo aikštelėmis jau džiaugiasi Antakalnio, Verkių, Lazdynų, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Naujamiesčio, Karoliniškių rajonų mažieji vilniečiai, o iki metų pabaigos aikštelės pradžiugins ir kituose rajonuose gyvenančius vaikus. „Vaikų žaidimų aikštelė – universali erdvė, kurioje yra ugdomi ne tik vaikų socialiniai įgūdžiai, bet...