„Kritinės masės“ iniciatorius: „Automobilis – ne išeitis“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvieną mėnesį į Vilniaus gatves du kartus išrieda didelė dviratininkų grupė ir lyg kokia gauja drąsiai važinėja miesto gatvėmis. Taikiai susirinkę dviratininkai tarpusavyje nėra pažįstami, nebent žinomi iš praėjusių pasivažinėjimų.

Juos vienija viena idėja - sveikesnis ir kultūringesnis miestas. Jų šūkis: „Mes netrukdome eismui - mes esame eismas“. Atsižvelgdami į vieną didžiausių miesto problemų - automobilių perteklių, pakalbinome 23 metų amžiaus „Kritinės masės“ iniciatorių Artūr Maslov.

-Vilniuje procentaliai daugiau automobilių, negu Londone. Lietuvos sostinė turi didelę bėdą dėl automobilių pertekliaus ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų galėtų būti užsienyje pasiteisinantis dviračių infrastruktūros gerinimas, piliečių įpročių keitimas skatinant kelionėms mieste rinktis dviračius. Kaip įsivaizduoji Vilnių, išbrendantį iš šios problemos?

-Londone važiuojant automobiliu į centrą tenka susimokėti, Rygoje senamiesčio eismas uždraustas. Smagu matyti, kad „Susisiekimo paslaugos“ greitu metu siūlys viešojo transporto bilietus „Statyk ir važiuok“. Dviračių takų daugėja, bet nepakankamai sparčiai. Finansavimas automobilių keliams išlieka žymiai didesnis, nei dviračių takams. Reikia skirti daugiau lėšų, tačiau jos turi eiti tinkamu keliu, o ne į kišenes, ne į nekokybiškas medžiagas, o į viešai aptartus su visuomene projektus.

-Kritinės masės organizatoriai kituose pasaulio miestuose nuveikė nemažai, siekiant atkreipti valdininkų dėmesį į dviratininkų poreikius. Koks Kritinės masės svoris Lietuvoje? Ar tai veikli, savo balsą turinti bendruomenė, ar kol kas labiau reiškinys?

-Kritinės masės istorija Lietuvoje siekia 2005 metus, kai Vilniuje renginyje dalyvavo apie 200 žmonių. Dalyvių skaičius sparčiai didėjo ir pasiekė didžiausią reikšmę apie 2010 metus. Pirmuosius metus tai buvo mada. Iki 2012 metų masę vedė entuziastingų žmonių grupė, kurie buvo tolygiai pasiskirstę dviratininkų kolonoje. Taip pat kritinė masė sulaukdavo nemažai policijos dėmesio. Pastaraisiais metais kyla vis mažiau problemų. Visuomenė tampa labiau atvira tokioms idėjoms, nes supranta, kad automobilis – ne išeitis.

Pats masėje dalyvauju nuo 2010 metų. Aktyvus jos veikėjas tapau tik nuo 2015 metų. Subūriau bendraminčių komandą. Šiais metais buvo įvykdyta dalyvių apklausa siekiant nustatyti reikiamą atstumą, greitį, trukmę ir kitus rodiklius. Savo norą dalyvauti masėje jau buvo išreiškusios kelios organizacijos, tad pamažu masė juda prie stiprios bendruomenės apibrėžimo, darančios realią įtaką.

-Kaip eismo dalyvis, įvertinkite Vilniaus miesto vairavimo kultūrą.

-Automobilių vairuotojų žvilgsnis į dviratininkus dar žalias. Būna atvejų, kad važiuojant kelkraščiu, automobiliai lenkia pernelyg arti. Neseniai mačiau kaip pusės metro atstumu dviratininką lenkią jo visiškai negerbiantis vairuotojas.

-O kokia yra būtent automobilių vairavimo kultūra?

-Manau, kad visi visur skuba ir nori pasirodyti svarbiais vairuodami automobilį. Atrodo, lyg į gaisrą skuba. Juk reikia atsipalaiduoti. Dviratis puikiai tam tinka.

-Kokie jūsų manymu vairavimo įpročiai pagerintų eismo sąlygas Vilniuje?

-Pirmenybė pėstiesiems, antrasis prioritetas dviračiams, o tik po to automobiliai. Negali būti atvirkščiai. Taip pat taisyklė vestis dviratį per perėją yra nesąmoninga. Kodėl gi automobilio vairuotojai nepersiveda jo per perėją? Jei jau darom, tai visiems vienodai.

-Kokios šiuo metu yra didžiausios dviratininko Vilniuje problemos? Ko trūksta, kad Vilnius būtų žinomas kaip dviratininkų miestas?

-Labiausiai trūksta infrastruktūros. Net tokios smulkmenos kaip nenuleisti bortai daro didžiulę įtaką. Nauji dviračių takai tiesiami bet kaip, nesitariant su žinovais. Galima rasti begalę dviračių takų kuriozų vienoje „Facebook“ grupėje. Taip pat taisyklinga pastebėti, jog linijos pribraižytos ant šaligatvio nėra dviračių takas. Vilniuje dviračių takų niekingai mažai lyginant su panašaus dydžio Europos miestais.

-Teigiama, jog Kritinė masė neturi organizatorių, tačiau pats nemažai savanoriškai prisidedi prie šio reiškinio veiklos. Telepatijos pagalba juk žmonės nesusirinks, taigi organizatoriai kaip ir yra?

-Didelę įtaką daro socialiniai tinklai. Jie smarkiai palengvina žmonių komunikaciją ir tereikia nedidelių pastangų suburti dideliam žmonių kiekiui. Kritinė masė niekada neturėjo organizatorių. Juk žodis organizatorius giminingas žodžiui organizacija. Kolkas jokia organizacija nėra oficialiai prisidėjusi. Lenkijoje kritines mases kai kuriuose miestuose organizuoja dviratininkus atstovaujančios organizacijos, kurios artimiausias atitikmuo Lietuvoje yra Lietuvos dviratininkų bendrija.

-Ar renginiui reikalingi leidimai?

-Norint organizuoti oficialiai, leidimai reikalingi. Tačiau norint gauti leidimą pagal dabartinius reikalavimus, reikia užtverti gatves, kas masei visiškai netinka. Masei reikalingos išimtys. Kol kas masę galima pavadinti kaip savotišką protesto akciją.

-Koks miesto valdžios atstovų požiūris į Kritinę masę? 

-Man atrodo, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybė kaip niekad teigiamai žiūri į kritinę masę. Visada mielai dalinasi renginiu savo „Facebook“ puslapyje. Dar nebuvau rimčiau kalbėjęs dėl galimo finansavimo ar leidimo sutikimo. Vėlgi, manau, kad dabartinės taisyklės riboja tokio renginio įforminimą.

-Kada vyksta Kritinė masė? Kuo skiriasi dieninė nuo naktinės?

-Kritinė masė vyksta du kartus per mėnesį. Naktinė yra išskirtinė Vilniuje (o gal ir pasaulyje), vykstantį antrą mėnesio penktadienį. Dieninė vyksta paskutinį mėnesio penktadienį.

Abiejų masių tikslas yra parodyti, kad dviračiai ne kliūtis, o eismas kelyje. Tai lygiavertė transporto priemonė, o keliai yra bendri visiems. Naktinės masės paskirtis papildoma naktinio miesto ir jo gyvenimo pažinimui. Ši masė siekia parodyti galimas laisvalaikio praleidimo alternatyvas penktadienio naktį.

-Kokia kritinė masė Vilniuje buvo didžiausia? Kiek vidutiniškai susirenka dalyvių?

-Didžiausios masės vykdavo, kai buvo pasiektas mados apogėjus, apie 2010 metus. Į masę atvykdavo tūkstantis dalyvių. Paskutiniais metais naktinė kritinė masė tapo populiaresnė už dieninę. Didžiausia naktinė kritinė masė vyksta gegužės mėnesį – susirenka apie 500 dalyvių. Kitais mėnesiais į dieninę ir naktinę mases vidutiniškai atvyksta atitinkamai 100 ir 200 dalyvių.

-Koks judesys kituose Lietuvos miestuose?

-Dieninė kritinė masė vyksta visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. Taip pat Kėdainiuose, Šilutėje, Alytuje. Apie kitus miestus duomenų nėra. Taip pat sunku pasakyti dėl kitų miestų organizuotumo. Norėčiau, kad daugiau Lietuvos miestų turėtų „Facebook“ puslapius pavadintus panašia struktūra. Vokietijos miestai turi puslapius „Critical mass Nurnberg“, „Critical mass Berlin“ ir t.t. Neesu dalyvavęs kitų miestų kritinėse masėse, nes Vilnius man gimtasis ir mylimiausias. Matau didelį šio miesto potencialą.

-Papasakokite apie įdomius incidentus arba kuriozines situacijas, kurios buvo įvykę Kritinės masės metu.

-Masė vyksta jau 12 metų. Pradėjau dalyvauti kai masė jau vyko 6 metus. Sunku pasakyti. Visi linksmai, sveikai praleidžia laiką. Masėje buvo pastebėti tandemai, dviaukščiai, muzikiniai dviračiai. Naktį kai kurie dviratininkai puošia dviračius apšvietimais, tarp jų esu ir aš. Malonu džiuginti praeivius tokiu neįprastu būdu. Manau, kad tokį klausimą būtų tikslinga užduoti kiekvienam dalyviui. Ką įdomaus ir kurioziško jie gali pasiūlyti masei?

 Kalbino: Jokūbas Baltrukonis

Vilniaus Kritinės masės „Facebook“ puslapis.

Kritinė Masė Sosnoviece, Lenkija (210 tūkst gyventojų - 3 kartus mažiau už Vilnių):

Kritinėmasė eismas dviračiai automobiliai kultūra Vilnius ArtūrMaslov
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vakar prasidėjusioje tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2019“ lankytojai galėjo ne tik pasisemti įkvėpimo, kaip įsirengti svetainę, vonią, virtuvę ar terasą, tačiau ir pamatyti tris skirtingus miegamųjų interjerus. 40 kv. m. plote įrengtos interjerų ekspozicijos atspindindčios tris vyraujančias interjero dizaino tendencijas. Jungtinis „Unideco“ namų apdailos centro bei „Interjeras.lt“ projektas parodos lankytojus kviečia susipažinti su naujausiais ir ma...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai sulaikė viešosios tvarkos pažeidimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.) įtariamą jauną vyrą. Jis policijai gerai žinomas, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Balandžio 22 d. apie 20 val. 30 min. Vilniaus apskrities policija ga...
Įvykiai
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia savo tinklus ir tūkstančiams gyventojų suteiks galimybę jungtis prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Skaičiuojama, kad 2019 metais, įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tinklų plėtrą, iš viso bus nutiesta apie 25 km naujų vandentiekio tinklų ir beveik 31 km nuotekų tinklų. Patogumai, kurių iki šiol neturėjo, taps prieinami beveik...
Įvykiai
Sostinėje gegužės 2–4 dienomis laukia „Istorinės Vienybės“  savaitgalis –  bus minima gegužės 3-iosios Konstitucijos diena.  Vilniuje ir jo apylinkėse vyks diskusijos, seminarai, kvies gyventojus ir miesto svečius keliauti ir pažinti savo bei kaimynų kultūras. „Istorinės Vienybės“ savaitgalis organizuojamas pirmą kartą. Pirmąjį gegužės savaitgalį bus minima  svarbi data – 1791-ųjų gegužę priimtas pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, laikomas pir...
Įvykiai
Šiandien 14.43  val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniaus m., Lvovo g. 38 iš daugiaukšties stovėjimo aikštelės iškrito lengvasis automobilis BMW X6.  Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam  policijos komisariatui.
Laisvalaikis
Sostinės savivaldybės sukurta alternatyvaus Vilniaus tyrinėjimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ balandžio 27–28 d kviečia į pirmąjį  miesto studijų savaitgalį. Į sostinę iš visos Lietuvos gyventojai kviečiami patogiai atvykti traukiniais ir dalyvauti nemokamose ekskursijose – gidai žada, kad Vilniaus savaitgalio studijos leis išvysti dar nepažintą sostinę. „Neakivaizdinis Vilnius“ iš viso paruošė apie 30 ekskursijų, į kurias gali registruotis visi, turi...
Įvykiai
Kuriant kokybišką ir prabangų interjerą svarbu ne tik tinkamai pasirinkti spalvas, medžiagas ir baldus, bet ir atsižvelgti į tai, kokioje aplinkoje ir miesto vietoje yra namai, teigia interjero specialistai. Trys interjero dizainerės – Ieva Viesulienė (interjero namai „Matilda“), Eglė Mišinytė ir Jurgita Mockutė (interjero namai „me2architects“) – įrengė keturis butus sostinės centre esančiame projekte „Pilies apartamentai“. Interjero dizainerės pasidalino...
Įvykiai
Nuo gegužės 6-osios Lukiškių skersgatvio dalyje – nuo Lukiškių skg. pastato Nr. 6 iki Gynėjų gatvės – įvedamas vienpusis eismas. Šie pokyčiai įvesti ilgai stebėjus ir analizavus eismo srautus šioje miesto dalyje, vairuotojų saugumą, prasilenkimo galimybes ir kitas eismo sąlygas. Įvedus naujus eismo organizavimo pokyčius, eismo sąlygos ir susisiekimo galimybės pagerės, o eismo dalyviai jausis saugesni. Lukiškių skersgatvyje bus įrengtos naujos įlaipinimo-iš...
Laisvalaikis
Kulinarinės patirtys tampa vis svarbesne kelionių dalimi. Garsas apie išskirtinius restoranus sklinda toli už miesto ir šalies ribų ir įkvepia žmones keliauti tūkstančius kilometrų tam, kad pasimėgautų autentiško patiekalo skoniu. Kuo šioje srityje gali didžiuotis Vilnius? „Go Vilnius“ parengė Vilniaus restoranų gidą „47 Flavours of Vilnius“ (liet. k. „47 Vilniaus skoniai“), kurio tikslas – patraukliai ir aiškiai pateikti informaciją apie Vilniaus geriausi...