„Kritinės masės“ iniciatorius: „Automobilis – ne išeitis“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvieną mėnesį į Vilniaus gatves du kartus išrieda didelė dviratininkų grupė ir lyg kokia gauja drąsiai važinėja miesto gatvėmis. Taikiai susirinkę dviratininkai tarpusavyje nėra pažįstami, nebent žinomi iš praėjusių pasivažinėjimų.

Juos vienija viena idėja - sveikesnis ir kultūringesnis miestas. Jų šūkis: „Mes netrukdome eismui - mes esame eismas“. Atsižvelgdami į vieną didžiausių miesto problemų - automobilių perteklių, pakalbinome 23 metų amžiaus „Kritinės masės“ iniciatorių Artūr Maslov.

-Vilniuje procentaliai daugiau automobilių, negu Londone. Lietuvos sostinė turi didelę bėdą dėl automobilių pertekliaus ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų galėtų būti užsienyje pasiteisinantis dviračių infrastruktūros gerinimas, piliečių įpročių keitimas skatinant kelionėms mieste rinktis dviračius. Kaip įsivaizduoji Vilnių, išbrendantį iš šios problemos?

-Londone važiuojant automobiliu į centrą tenka susimokėti, Rygoje senamiesčio eismas uždraustas. Smagu matyti, kad „Susisiekimo paslaugos“ greitu metu siūlys viešojo transporto bilietus „Statyk ir važiuok“. Dviračių takų daugėja, bet nepakankamai sparčiai. Finansavimas automobilių keliams išlieka žymiai didesnis, nei dviračių takams. Reikia skirti daugiau lėšų, tačiau jos turi eiti tinkamu keliu, o ne į kišenes, ne į nekokybiškas medžiagas, o į viešai aptartus su visuomene projektus.

-Kritinės masės organizatoriai kituose pasaulio miestuose nuveikė nemažai, siekiant atkreipti valdininkų dėmesį į dviratininkų poreikius. Koks Kritinės masės svoris Lietuvoje? Ar tai veikli, savo balsą turinti bendruomenė, ar kol kas labiau reiškinys?

-Kritinės masės istorija Lietuvoje siekia 2005 metus, kai Vilniuje renginyje dalyvavo apie 200 žmonių. Dalyvių skaičius sparčiai didėjo ir pasiekė didžiausią reikšmę apie 2010 metus. Pirmuosius metus tai buvo mada. Iki 2012 metų masę vedė entuziastingų žmonių grupė, kurie buvo tolygiai pasiskirstę dviratininkų kolonoje. Taip pat kritinė masė sulaukdavo nemažai policijos dėmesio. Pastaraisiais metais kyla vis mažiau problemų. Visuomenė tampa labiau atvira tokioms idėjoms, nes supranta, kad automobilis – ne išeitis.

Pats masėje dalyvauju nuo 2010 metų. Aktyvus jos veikėjas tapau tik nuo 2015 metų. Subūriau bendraminčių komandą. Šiais metais buvo įvykdyta dalyvių apklausa siekiant nustatyti reikiamą atstumą, greitį, trukmę ir kitus rodiklius. Savo norą dalyvauti masėje jau buvo išreiškusios kelios organizacijos, tad pamažu masė juda prie stiprios bendruomenės apibrėžimo, darančios realią įtaką.

-Kaip eismo dalyvis, įvertinkite Vilniaus miesto vairavimo kultūrą.

-Automobilių vairuotojų žvilgsnis į dviratininkus dar žalias. Būna atvejų, kad važiuojant kelkraščiu, automobiliai lenkia pernelyg arti. Neseniai mačiau kaip pusės metro atstumu dviratininką lenkią jo visiškai negerbiantis vairuotojas.

-O kokia yra būtent automobilių vairavimo kultūra?

-Manau, kad visi visur skuba ir nori pasirodyti svarbiais vairuodami automobilį. Atrodo, lyg į gaisrą skuba. Juk reikia atsipalaiduoti. Dviratis puikiai tam tinka.

-Kokie jūsų manymu vairavimo įpročiai pagerintų eismo sąlygas Vilniuje?

-Pirmenybė pėstiesiems, antrasis prioritetas dviračiams, o tik po to automobiliai. Negali būti atvirkščiai. Taip pat taisyklė vestis dviratį per perėją yra nesąmoninga. Kodėl gi automobilio vairuotojai nepersiveda jo per perėją? Jei jau darom, tai visiems vienodai.

-Kokios šiuo metu yra didžiausios dviratininko Vilniuje problemos? Ko trūksta, kad Vilnius būtų žinomas kaip dviratininkų miestas?

-Labiausiai trūksta infrastruktūros. Net tokios smulkmenos kaip nenuleisti bortai daro didžiulę įtaką. Nauji dviračių takai tiesiami bet kaip, nesitariant su žinovais. Galima rasti begalę dviračių takų kuriozų vienoje „Facebook“ grupėje. Taip pat taisyklinga pastebėti, jog linijos pribraižytos ant šaligatvio nėra dviračių takas. Vilniuje dviračių takų niekingai mažai lyginant su panašaus dydžio Europos miestais.

-Teigiama, jog Kritinė masė neturi organizatorių, tačiau pats nemažai savanoriškai prisidedi prie šio reiškinio veiklos. Telepatijos pagalba juk žmonės nesusirinks, taigi organizatoriai kaip ir yra?

-Didelę įtaką daro socialiniai tinklai. Jie smarkiai palengvina žmonių komunikaciją ir tereikia nedidelių pastangų suburti dideliam žmonių kiekiui. Kritinė masė niekada neturėjo organizatorių. Juk žodis organizatorius giminingas žodžiui organizacija. Kolkas jokia organizacija nėra oficialiai prisidėjusi. Lenkijoje kritines mases kai kuriuose miestuose organizuoja dviratininkus atstovaujančios organizacijos, kurios artimiausias atitikmuo Lietuvoje yra Lietuvos dviratininkų bendrija.

-Ar renginiui reikalingi leidimai?

-Norint organizuoti oficialiai, leidimai reikalingi. Tačiau norint gauti leidimą pagal dabartinius reikalavimus, reikia užtverti gatves, kas masei visiškai netinka. Masei reikalingos išimtys. Kol kas masę galima pavadinti kaip savotišką protesto akciją.

-Koks miesto valdžios atstovų požiūris į Kritinę masę? 

-Man atrodo, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybė kaip niekad teigiamai žiūri į kritinę masę. Visada mielai dalinasi renginiu savo „Facebook“ puslapyje. Dar nebuvau rimčiau kalbėjęs dėl galimo finansavimo ar leidimo sutikimo. Vėlgi, manau, kad dabartinės taisyklės riboja tokio renginio įforminimą.

-Kada vyksta Kritinė masė? Kuo skiriasi dieninė nuo naktinės?

-Kritinė masė vyksta du kartus per mėnesį. Naktinė yra išskirtinė Vilniuje (o gal ir pasaulyje), vykstantį antrą mėnesio penktadienį. Dieninė vyksta paskutinį mėnesio penktadienį.

Abiejų masių tikslas yra parodyti, kad dviračiai ne kliūtis, o eismas kelyje. Tai lygiavertė transporto priemonė, o keliai yra bendri visiems. Naktinės masės paskirtis papildoma naktinio miesto ir jo gyvenimo pažinimui. Ši masė siekia parodyti galimas laisvalaikio praleidimo alternatyvas penktadienio naktį.

-Kokia kritinė masė Vilniuje buvo didžiausia? Kiek vidutiniškai susirenka dalyvių?

-Didžiausios masės vykdavo, kai buvo pasiektas mados apogėjus, apie 2010 metus. Į masę atvykdavo tūkstantis dalyvių. Paskutiniais metais naktinė kritinė masė tapo populiaresnė už dieninę. Didžiausia naktinė kritinė masė vyksta gegužės mėnesį – susirenka apie 500 dalyvių. Kitais mėnesiais į dieninę ir naktinę mases vidutiniškai atvyksta atitinkamai 100 ir 200 dalyvių.

-Koks judesys kituose Lietuvos miestuose?

-Dieninė kritinė masė vyksta visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. Taip pat Kėdainiuose, Šilutėje, Alytuje. Apie kitus miestus duomenų nėra. Taip pat sunku pasakyti dėl kitų miestų organizuotumo. Norėčiau, kad daugiau Lietuvos miestų turėtų „Facebook“ puslapius pavadintus panašia struktūra. Vokietijos miestai turi puslapius „Critical mass Nurnberg“, „Critical mass Berlin“ ir t.t. Neesu dalyvavęs kitų miestų kritinėse masėse, nes Vilnius man gimtasis ir mylimiausias. Matau didelį šio miesto potencialą.

-Papasakokite apie įdomius incidentus arba kuriozines situacijas, kurios buvo įvykę Kritinės masės metu.

-Masė vyksta jau 12 metų. Pradėjau dalyvauti kai masė jau vyko 6 metus. Sunku pasakyti. Visi linksmai, sveikai praleidžia laiką. Masėje buvo pastebėti tandemai, dviaukščiai, muzikiniai dviračiai. Naktį kai kurie dviratininkai puošia dviračius apšvietimais, tarp jų esu ir aš. Malonu džiuginti praeivius tokiu neįprastu būdu. Manau, kad tokį klausimą būtų tikslinga užduoti kiekvienam dalyviui. Ką įdomaus ir kurioziško jie gali pasiūlyti masei?

 Kalbino: Jokūbas Baltrukonis

Vilniaus Kritinės masės „Facebook“ puslapis.

Kritinė Masė Sosnoviece, Lenkija (210 tūkst gyventojų - 3 kartus mažiau už Vilnių):

Kritinėmasė eismas dviračiai automobiliai kultūra Vilnius ArtūrMaslov
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Dėmesio!
Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius susidūrė su dar vienu įžūliu statytojų ir projektuotojų elgesio atveju, kai pažeidžiami tvaraus teritorijų plėtojimo principai ir galimai apgaudinėjami potencialūs pirkėjai. Nekilnojamojo turto agentūra jau pardavinėja namus, kurių statybai nėra gautas leidimas – individualių namų kvartale, viename sklype, suprojektuotus aštuonis sublokuotus namus. Vyriausiojo miesto architekto skyrius gavo prašym...
Svarstymas!
Kokį Stoties rajono modernizavimo kelią pasirinksime ir kaip suplanuotos permainos pakeis ne tik šioje teritorijoje gyvenančių bei veikiančių, bet ir šios teritorijos infrastruktūra suinteresuotų vilniečių kasdienybę? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo ir fokus grupė, sukviesta įmonės „Civitta“, atliekančios Vilniaus miesto savivaldybės užsakytą strateginio pasekmių aplinkai poveikio vertinimą. Birželio pradžioje dar vienai diskusijai apie esamus ir galimu...
Kultūra
Ar kada nors galvojate, kiek daug skirtingų istorijų yra apipinta skulptūra „Krantinės arka“, vilniečių dažniau vadinama „vamzdžiu“? O ką ji galėtų pati papasakoti, jei prabiltų? Nuo šiandien galima tą sužinoti – MO muziejus ją prakalbino ir kviečia išgirsti istoriją. Be Vlado Urbanavičiaus kurtos „Krantinės arkos“, MO muziejus šiemet kviečia susipažinti su dar dviem miesto „gyventojomis“. Tai MO skulptūrų sode jaukiai įsikūrusi Ksenijos Jaroševaitės skulp...
Įvykiai
Vilnius kviečia įsigyti ypatingų vardinių suolelių mieste – tai gali būti puiki klasės dovana mokyklos baigimo proga, staigmena susituokusiems, padėka ar dėmesys kilniai misijai, kaip tai šiandien padarė Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga (LISS). Gedimino prospekte atsirado pirmasis suoliukas su vardine lentele, kurioje užrašyta: „Ne visiems atsistoti paprasta. Bet įmanoma. Išsėtinė  sklerozė – liga, kurią galima stabdyti“. Už vardinį suoliuką paaukoti 5...
Įvykiai
Šiandien 18.06 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Tilto ir Šventaragio gatvių sankirtoje važiuodamas automobilis TOYOTA apgadino kelis automobilius ir atsitrenkė į tvorą. Gali būti, kad „Bolt“ kompanijos ženklu pažymėto „Toyota“ vairuotoją ištiko sveikatos problema.  Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo pjėgos, informacija apie įvykį perduota Vilni...
Savivalda
Justino Marcinkevičiaus vardas nuo šiol dažnai skambės ne tik Lietuvos rašytojų sąjungoje, bet ir greta jos – Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė poeto, dramaturgo ir akademiko vardo suteikimo skverui prie pat rašytojų „namų“ K. Sirvydo ir Šv. Jurgio gatvių sankirtoje, senamiestyje. Tad minint 90-ąsias J. Marcinkevičiaus gimimo metines, Vilnius pagerbė „tautos dainiaus“ vardą pelniusį poetą vardo įamžinimu. Viena iš poeto dukrų, Jurga Marcinkevičiūtė,...
Įvykiai
Sostinės Vokiečių gatvėje 6-10 jau šių metų pabaigoje duris atvers laikinosios Vilniaus miesto muziejaus (VMM) patalpos – tam šiandien pritarė miesto Taryba. Muziejus šių patalpų pirmajame aukšte bei rūsyje įsikurs laikinai – penkeriems metams. Vėliau bus surastos pastovios patalpos, tinkamiausios vienam svarbiausių sostinę reprezentuosiančių muziejų. „Vilniaus miesto muziejaus steigimas yra ypač svarbus miesto istorijos įprasminimui, be to, tai yra ir vie...
Įvykiai
Vilniaus savivaldybės Taryba nuo nuomos mokesčio atleidžia net 56 sostinėje kultūrinę veiklą vykdančias organizacijas. Savivaldybei priklausančiose patalpose įsikūrusios kultūros įstaigos nuo nuomos mokesčio bus atleistos iki pat gruodžio 31 d. Ir tai tik viena sostinės savivaldybės pagalbos priemonių plano „4×3“ dalių, remiant kultūrą. „Koronaviruso pandemija stipriai pakeitė mūsų įprastą gyvenimo ritmą, tačiau dabar metame visas pajėgas, kad miestas išli...
Lietuvoje
Vyriausybė pritarė jau nuo ketvirtadienio atnaujinti skrydžius į Nyderlanduose esantį Amsterdamą bei Eindhoveną, taip pat skrydžius į Berlyną bei Dortmundą.  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo 2020 m. gegužės 28 d. būtų atnaujintas reguliarusis oro susisiekimas maršrutais tarp Lietuvos ir Vokietijos bei Nyderlandų. Atnaujintus skrydžius vykdys „AirBaltic“ ir „Wizz Air“ aviakompanijos. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad dėl skrydži...