Neapsikentęs vairuotojas: vairavimo kultūra Vilniuje - mirusi

Šiemet viename iš Vilniaus universitetų baigiau trečią kursą. Visą tą laiką gyvenau sostinėje, o prieš tai teko gyventi gimtojoje Klaipėdoje. Jaučiu būtinybę išreikšti jau senokai manyje susikaupusį pasipiktinimą Vilniaus automobilių vairavimo kultūra.

Prieš metus įsidarbinau vairuotoju ir miesto gatvėse praleidau nemažai laiko. Manau, jog per tą laiką spėjau neblogai pažinti miesto gatves, pabendrauti su kitais vairuotojais ir susidaryti objektyvią nuomonę apie eismą gatvėse.

Vilnius - nuostabus miestas gyventi, bet automobilių perteklius ir vairuotojų kultūra labai neigiamai atsiliepia jo įvaizdžiui bei gyventojų gerbūviui. Tačiau, juk kaip ir viskas suprantama - sostinė yra progreso, skubėjimo ir inovacijų simbolis, o automobilių spūstys ir nemandagūs vairuotojai - tikriausiai yra to pasekmės... Bet kas iš to miesto progreso, jeigu žmonių moralė nuo to tik regresuoja?

Jau tapo įprasta, jog automobilių srautas dažnai priverčia važiuoti 20-30 km/h greičiau (kartais ir daugiau), negu yra leistina. Nekantriausi vairuotojai stumia į kelkraštį, įpykę bando užblokuoti, o kai kurie lenkdami dar ir apšaukia riebiais žodžiais.

Brangesni automobiliai Vilniaus gatvėse - atskira vairuotojų kasta, mano manymu, reikalaujanti mokslininkų tyrimų. Štai, Geležinio Vilko gatve skuba blizganti „Audi“, manevruodama tarp juostų ir lenkdama kitus automobilius be posūkių signalų. Tiesa, saugodamas automobilį, vairuotojas preciziškai apvažiuoja kiekvieną kelio dangos nelygumą.

Kyla retorinis klausimas: jeigu važiuoju ir taip šiek tiek viršydamas greitį, bet iš galo spaudžia džipas, tai man trauktis iš kelio, ar tam, skubančiam vairuotojui, derėtų pastatyti savo džipą į garažą ir nusipirkti lėktuvą? Galbūt iš tikrųjų jam automobilių eismas yra per lėtas.

Įtampa ir nepakantumas kelyje auga nuolat. Blogiausia tai, jog tai tampa norminiu reiškiniu. Gegužės mėnesį toje pačioje gatvėje, vidurdienį, automobilių spūstyje vienas vairuotojas išlipo iš savo automobilio, peiliu dūrė taksistui į koją ir pasišalino.

Šiandien leidausi T.Narbuto gatve žemyn nuo kalno, link „Panoramos“. Mane aplenkė juoda „Škoda“, kuri lėkė mažiausiai 120 km/h greičiu. Nusileidęs nuo kalno, „Škoda“ automobilį sutikau sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui. Sustojau greta ir pažiūrėjau vairuotojui į akis klausiamu, ramiu žvilgsniu. Buvo įdomu, kaip žmogus reaguos.

Šis kaipmat nusuko žvilgsnį ir, užsidegus žaliai šviesai, vėl stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą, turbūt manydamas, jog dabar palenktyniaus kaip filme „Tokyo Drift“. Mūsų automobiliai vėl sustojo greta sekančioje sankryžoje, prie „Panoramos“. Dar sykį tuo pačiu žvilgsniu pažvelgiau į „Škoda“ vairuotoją. Šis aišku jautė, jog vėl atsisukau, bet akių nebeatsuko. Tai buvo tik dar vienas pavyzdys, jog mieste niekur nenuskubėsi.

Atrodo, kad kai kurie vairuotojai skuba numirti arba netveria būtinybe pažeminti kitą. Už pastarojo dalyko, manau, tiesiog slypi nepilnavertiškumo jausmas. Gatvėse pasitaiko ir nemažai lunatikų, kurie važiuodami per daug lėtai trukdo eismą ir sukelia avarines situacijas.

Pastebėjau vieną taiklią mintį, užrašytą ant sienos didelėmis raidėmis: „Dviratis jau išrastas: atkemša miestus ir smegenis“. Iš tiesų, juk galima persėsti ant dviračio ir automobilį naudoti tik esant būtinybei, užuot kasdien važiavus vienam. Automobiliuose juk dažniausiai sėdi po vieną žmogų.

Vilnius pagal automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų Londoną lenkia du kartus ir yra vienas iš dešimties labiausiai motorizuotų miestų pasaulyje. Miesto savivaldybei tiesiog pakaktų nepertraukiamai skirti dėmesį dviračių takų infrastruktūros vystymui. 

Esu atvykęs iš kito miesto, kur eismas ramesnis, bet prieš atvykdamas čia, girdėjau tik gerus atsiliepimus apie Vilniaus vairavimo kultūrą. Mama turėdavo darbo reikalų sostinėje ir grįžusi stebėdavosi, kokie nuostabūs Vilniaus vairuotojai. Tačiau, tai tik iliuzija. Laikai pasikeitė.

Eismo kultūra Vilniuje mirusi. Ar ją prikelsime ir užauginsime, ar galutinai savo abejingumu pasmerksime - priklauso nuo pačių. Prieš išriedant į Vilniaus gatves dar sykį, linkiu visiems stiprybės ir ramybės. Tegul šis veiksmas netampa lyg išėjimas į kvailą beprasmį karą.

Skaitytojas Dainius.

Straipsnio autorius - portalo skaitytojas, todėl vilniuje.info redakcija atsiriboja nuo bet kokios atsakomybės už teksto turinį.

Ir jūs turite ką papasakoti? Siųskite savo laišką el. paštu [email protected] ir mes pasidalinsime jūsų nuomone arba įspūdžiais.

vairavimokultūra Vilnius eismas kamščiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Vienas jų kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikitei...
Įdomu!
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių š...
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupi...
Sportas
Lietuvos futbolo A lygos septintajame ture akis į akį stojo du pirmame ketverte įsitaisę klubai – Vilniaus „Žalgiris“ bei „Kauno Žalgiris“. Vilniečiai įrodė savo pranašumą ir užtikrintai įveikė varžovus rezultatu 3:1 (2:1). Dvikova svečiams prasidėjo šaltu dušu: jau 2-ąją minutę kauniečiai grubiai suklydo savo aikštės pusėje, kamuolį perėmė Matas Vareika ir vienu lietimu šį pasiuntė Pau Moreriui, kuris tiksliu smūgiu į tolimąjį vartų kampą išvedė „Žalgirį“...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Įvykiai
Šiandien 20.53 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vasario 16-osios g. 4 atvira liepsna dega butas pirmame aukšte. Gaisro metu nukentėjo moteris.  Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Įvykiai
"Oro navigacija” informuoja, kad pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimui ir atsižvelgiant į ženkliai išaugusį besileidžiančių ir kylančių lėktuvų skaičių Vilniuje, nuo gegužės mėnesio keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš Lietuvos sostinės.  Pakeitimai daromi bendradarbiaujant su už skrydžių saugą atsakingomis Lietuvos institucijomis bei Lietuvos oreivių draugija.  Siekiant užtikrint skrydžių saugą, naujoji tvarka numato šiuos pa...