Gidas Marius Galadauskas: turistai labiausiai vertina gamtą

Vasara – kelionių ir atostogų metas, kurias visi stengiasi planuoti iš anksto. Vieni renkasi aktyvias vandens pramogas, kiti – ilsisi prie jūros, o treti – nori labiau pažinti savo valstybę. Daugiau apie vieną tokių pramogų – gimtinės pažinimo ekskursijas – sutiko papasakoti profesionalus gidas Marius Galadauskas.

- Kas jus paskatino tapti gidu?

- Nuo pat mažens buvau aktyvus, labai smalsus, daug skaitydavau, mėgau savarankiškai pažinti Vilnių. Kadangi tėvai neribojo šio mano pomėgio, ilgainiui jis tapo ir sėkmingu mano darbu. Visada labai domėjausi istorija, ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio. Maža to, niekada nebijojau kalbėti viešai. Tačiau konkrečiai paskatinimą būti gidu gavau iš savo tėvų.

- Kokių mokslų ir kokių savybių reikia norint būti profesionaliu gidu?

- Mano nuomone, labai svarbu yra empatija – gebėjimas jausti kitus žmones, jų nuotaikas, gebėti staiga reaguoti į besikeičiančią situaciją ir prie jos prisitaikyti. Be jokios abejonės būtina baigti gidų kursus, nes juose tikrai daug ko išmokoma. Tačiau esminiai dalykai turi būti paties gido viduje, pavyzdžiui, jis privalo turėti atitinkamą žinių bagažą ir mylėti žmones. Mokytis taip pat reikia visą gyvenimą. Iki šiol daug skaitau istorinės literatūros, gilinu savo žinias ir jaučiu, kad tai niekada nesibaigiantis procesas, kuris pirmiausia įdomus man pačiam.

Gidas - atsakinga profesija, kadangi toks žmogus - kartu ir savo šalies ambasadorius. Pirmiausia, jis atstovauja ne save, o savo šalį. Todėl turi gebėti pristatyti tai, kas joje geriausia, gražiausia bei įdomiausia, dažniausiai per labai ribotą laiką. Antros progos pasitaisyti iš esmės nėra. Aš esu savo Tėvynės patriotas ir nė už ką nenorėčiau gyventi kitur.

- Profesionaliu gidu dirbate jau ketverius metus. Ar sunkus tas gido darbas?

- Per visus tuos ketverius metus nė karto nejaučiau, kad aš dirbu. Visada svarbu gyvenime daryti tai, kas tau teikia malonumą. Dažnai tenka išgirsti mano svečius sakant, kad gido darbas – mano pašaukimas. Reikia pripažinti, kad jie teisūs: kaskart man teikia džiaugsmą bendravimas su naujais žmonėmis, naujos istorijos, nauji įspūdžiai.

Būsiu atviras - aš nuoširdžiai nemėgstu monotonijos, todėl esu labai laimingas, kad gido darbas man suteikta progos pažinti begalę nuostabių žmonių, iš kurių aš irgi labai daug sužinau ir išmokstu. Todėl smagu dalintis savo žiniomis, padėti pažinti ir pamilti Lietuvą.

- Žmonėms save pristatote kaip individualų gidą. Kodėl?

- Anglų kalboje yra toks terminas private guiding, kuris iki šiol dar nėra teisingai išverstas. Nuo pat savo veiklos pradžios aš pasirinkau būtent šią sritį – tai vadinamieji pavieniai turistai, šeimos, nedidelės draugų kompanijos, norinčios ne paviršutiniškai, o išsamiai pažinti šalį, į kurią jie atvyksta. Svečiai gali atsipalaiduoti ir mėgautis kelionėmis po gražiausias vietas, kadangi jiems nereikia vairuoti – tai darau aš. Kitaip tariant, visus rūpesčius palikite man.

Nesu tas, kuris tik pasakoja daug datų ir įvykių. Kadangi tokia informacija, beje, greičiausia ir pasimiršta. Pagal statistiką žmogus atsimena maždaug 20-30 proc. pateikiamos informacijos. Tad ji turi būti tokia, kuri įsimintų ilgam. Pateikiama tokia forma ir turiniu, kad būtų ir įdomu, ir naudinga klausytis. Man patinka skirti asmeninį dėmesį kiekvienam svečiui ir būtent pagal jų poreikius, esant reikalui, iš esmės keisti visą suplanuotą programą.

- Kaip apibūdintumėte turistus, atvykstančius į Lietuvą? Kuo jie domisi? Ko tikisi iš Lietuvos? Kas juos žavi, o galbūt nuvilia?

- Reikia suprasti esminį dalyką – Lietuva nėra ir niekada nebus keliautojams pirmo pasirinkimo šalis. Išimtimi galėtų būti nebent žydiškas šaknis čia turintys žmonės.

Kažkuo ypatingu nustebinti tų, kurie čia atvyko, ko gero, neįmanoma, nes 7 iš 10 atvejų tai – daug keliaujantys žmonės, jau spėję pamatyti didesnę dalį pasaulio. Čia ir slypi įdomiausia mano darbo dalis – sukurti jiems tą teigiamą patirtį. Patirties kūrimas kartais susideda net iš nereikšmingų smulkmenų, pavyzdžiui, galimybės paragauti šviežio pieno pas ūkininką arba pačiam pasirinkti uogų, grybų.

Tam tikros tendencijos, pavyzdžiui, iš didelių miestų, tokių kaip Maskva, Kijevas atvykę turistai labiausiai vertina gamtą, kurios net Vilniuje apstu. Iš Izraelio atvykę pirmiausia vertina miškus ir lietų. Tai, kas mums kelia didelį diskomfortą – jiems suteikia daug sunkiai nusakomo džiaugsmo. Dar kitus stebina bendras tvarkos lygis miestuose. Netgi tokie dalykai, kaip aukštų tvorų nebuvimas aplink namus ar sodybas.

O dėl nusivylimų – bent man tokių nepasitaikė, kad būtų atvirai nuvylę, galbūt tam tikri infrastruktūros trūkumai vis dar bado akis. Pavyzdžiui, viešųjų tualetų stygius ir jų būklė turistiniuose objektuose – dažniausias nusiskundimas ir, kaip bebūtų gaila, plėšikaujantys oro uosto taksistai.

- Jūsų tinklapyje viena iš kalbų yra hebrajų, gausu atsiliepimų būtent iš žydų tautybės svečių. Ar jie - dažniausi jūsų svečiai?

- Didžioji dalis mano svečių turi žydiškas šaknis, nebūtinai Lietuvoje. Kol kas aš dar nekalbu hebrajų kalba – tai yra dar vienas mano tikslas. Tačiau taip, aš visus 4 metus vedu ekskursijas po žydišką Vilnių ir žydų kultūros paveldo vietas Lietuvoje. Nors ir labai gerai išmanau šią temą, tačiau nuolatos gilinuosi ir mokausi iš savo svečių. Daug mano svečių atvyksta ieškodami savo tėvų, senelių ar prosenelių gimtinių, kapų bei vietų, kur yra jų šaknys.

Nėra Lietuvoje tokios vietos, kurioje nebūčiau buvęs, tik skiriasi priežastys, dėl ko ten buvo verta apsilankyti. Nesvarbu, ar pirmą, ar tūkstantąjį kartą važiuoji į Panerius, Devintą Fortą, ar kokias mažesnes kapinaites, miestelius, visada vienodai skaudu, liūdna ir sunku viduje suvokti, kad visa tai vyko čia, Lietuvoje, ir kad mes netekome didelės ir labai svarbios mūsų tautos dalies. Todėl, vardan jų visų atminimo, reikia išsaugoti bent jau tai, kas sulaukė šių dienų.

- Jūsų klausantis akivaizdu, kad nuolatos susiduriate su įdomiais žmonėmis. Kas jums įsiminė labiausiai?

- Atsakymas į šitą klausimą būtų atskiro pasakojimo pradžia, tačiau, jeigu trumpai, kartais mane patį glumina tai, kad jaučiu, jog ne aš svečiui, o svečias man suteikia neįkainojamos informacijos ir žinių.

Tarp mūsų vyksta abipusiai mainai. Kiekvienas svečias yra ypatingas, su savo istorija, patirtimi. Manau, kad ir nežinomas žmogus gali nustebinti tokiomis istorijomis, kokių nepapasakos jokia garsenybė.

Tarkim, nesenai turėjau svečią, kuriam Lietuva yra 180 šalis aplankytų šalių sąraše. Šis žmogus pardavė verslą, nebedirba, o tik keliauja po pasaulį.

Pamenu lietuvių kilmės 86-erių metų močiutę iš Amerikos, kuri būdama 82-ejų pirmą kartą šoko parašiutu, o būdama 84-erių pirmą kartą skrido oro balionu.

- Kas Jus patį labiausiai džiugina?

- Mane, kaip žmogų, pirmiausia džiugina mano šeima, kuri dėl mano veiklos specifikos mato mane mažiau nei norėtų ir norėčiau aš pats. Kaip gidą mane džiugina tai, kad gyvenu tokioje nuostabioje šalyje, kurioje yra tiek daug ką parodyti kitiems. Kaip pilietį mane džiugina tas progresas, kurį mūsų šalis pasiekė nuo Nepriklausomybės atgavimo. Pats gyvenimas yra nesibaigiantis džiaugsmas.

Atsiliepimai ir komentarai

Parašyti atsiliepimą
Parašyti komentarą

Atsiliepimas - tai žmonių nuomonė ar įvertinimas su pagrįsta argumentacija dėl palikto atsiliepimo. Pagrindinis principas - «aplankei - parašyk». Jūsų atsiliepimas daugeliui padės priimti teisingą sprendimą. Jei dar neteko naudotis įmonės paslaugomis ar prekėmis ir negalite jos vertinti, rašykite komentarą, o ne atsiliepimą.

Neleidžiama: necenzūrinių žodžių, grasinimų ar įžeidimų naudojimas; tiesioginis palyginimas su kitomis konkuruojančiomis bendrovėmis; nuorodų į trečiųjų šalių interneto šaltinius; reklama ir savireklama, bendrovės veiklos ataskaitos.

Įveskite el. paštą:
Jūsų paštas nebus matomas svetainėje
arba Užsiregistruokite , kad parašytumėte atsiliepimą
Atsiliepimas:
Įkelti nuotrauką:
Pasirinkti

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.