Atliekas siūloma apmokestinti pagal svorį

Gyventojams ir įmonėms netrukus vėl gali keistis į sąvartynus patenkančių atliekų surinkimo tvarka – savivaldybėms norima leisti šiukšlių išvežimo įkainius nustatyti atsižvelgiant į jų svorį. Dabar tokios galimybės nėra – konteineriai, į kuriuos metamos atliekos, nesveriami.

Jeigu šiai idėjai būtų pritarta, iš konteinerių surinktas atliekas jas išvežančios įmonės pirmiausia turėtų priskirti konkretiems vartotojams (namams, įstaigoms), pasverti, o tada pagal savivaldybės nustatytą principą apmokestinti. Vis dėl to kol kas praktikos už buitinių atliekų išvežimą mokėti atsižvelgiant į būsto ar patalpų plotą arba žmonių skaičių - atsisakoma nebūtų.

Nuo 2017 metų sausio gyventojams turi būti taikoma dvinarė rinkliava: pastovioji dalis būtų skiriama atliekų tvarkymo infrastruktūrai finansuoti, o kintamoji priklausytų nuo to, kiek į konteinerius išmesta buitinių atliekų - savivaldybės pačios nustato, kaip jas apmokestinti.

Sumanymo autorius parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad mokestį skaičiuojant už atliekų svorį paskatintų gyventojus jas rūšiuoti, sumažintų sąskaitas už šiukšlių išvežimą, leistų atsisakyti sąvartyno vartų mokesčio.

Parlamentaras norėtų ir dar kardinalesnės reformos - mokestis už atliekų išvežimą visose savivaldybėse visiems gyventojams ir įmonėms būtų apskaičiuojama tik pagal sukauptų atliekų svorį, bet tam priešinasi Aplinkos ministerija. Ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokiu sprendimu būtų pasikėsinta į savivaldos teises, o be to pritrūktų lėšų atliekų infrastruktūros išlaikymui – surinkimo priemonėms, antrinių žaliavų, buityje susidarančių pavojingų, didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėms eksploatuoti, sąvartynų priežiūrai.

Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas sumanymą mokesčius imti tik už atliekų svorį vadina radikalia reforma ir prognozuoja, kad ją pradėjus, dvinarė sistema būtų naikinama, o nauja tvarka pradėtų galioti ne anksčiau kaip po penkerių metų.

„Valstietė“ Virginija Vingrienė tikisi, kad nauja tvarka palankiausia būtų individualių namų savininkams ir verslui, kuris dabar už šiukšles daugeliu atvejų mokesčius moka atsižvelgiant į turimą patalpų plotą arba prikrautų konteinerių kiekį. Parlamentarė mano, kad savivaldybėms būtų galima leisti pačioms spręsti, kaip daugiabučių gyventojams paskirstyti mokesčius už konteineriuose rastas pasvertas atliekas - pagal būsto plotą ar gyventojų skaičių, nes pasverti konkretaus žmogaus išmetamas atliekas neįmanoma.

Laukia Vyriausybės ir ministerijos išvados

Išvados dėl savo siūlymo K.Mažeika kreipėsi į Vyriausybę bei Aplinkos ministeriją. Jeigu Vyriausybė tam pritartų, ji galėtų pakeisti taisykles, kurios dabar leidžia savivaldybėms pasirinkti vieną iš trijų būdų, kaip gyventojams apmokestinti buitines atliekas.

„Išsiaiškinome, kodėl ir įvedus dvinarę sistemą, žmonės vis tiek nepatenkinti. Aplinkos ministerijai apklausus atliekų surinkėjus pamatėme, kad jie tą galimybę mato, kad gyventojas mokėtų už išmestas atliekas pagal svorį, kad konteineris būtų sveriamas. Daugiabučiams būtų atskiros aikštelės, kuriose konteineriai būtų užrakinti ir prienami tik tam namui, kuriam jie priklausys“, – sakė K.Mažeika.

Ministras: apmokestinimui tik pagal svorį – ne

Aplinkos ministras K.Navickas sako, kad savivaldybės geriau žino, kaip apmokestinti atliekų išvežimą.

„Atliekų tvarkymas yra savivaldos kompetencijoje. Savivalda pati sprendžia, koks būdas yra geriausias. (...) Kreipkitės į savivaldą, kodėl tokie sprendimai (dėl atliekų tvarkymo infrastruktūros) buvo priimti. Infrastruktūrą išlaikyti, kuri yra regionuose, taip pat reikia pinigų. ES labai aiškiai pasako, kad negali būti dotuojamas atliekų tvarkymas iš valstybės lėšų. Kai kurios savivaldybės tai dotavo. Ar mes vadinsime nuo ploto ar nuo galvos, tas pinigų skaičius turi būti surinktas“, – teigė K.Navickas.

Ministras pripažįsta, kad dabar savivaldybės dalį atliekų išvežimo infrastruktūros išlaikymo lėšų permetė juridiniams asmenims, pavyzdžiui, grūdų ar kitos produkcijos sandėlius turintiems ūkininkams.

„Kiek tai teisinga, kiek neteisinga, mes peržiūrėsime – gal kažką metodikoje reikia tobulinti, jeigu ten akivaizdžiai neteisinga“, – tikino ministras, pasak kurio, toks peržiūrėjimas galimas rudenį.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ministerijai birželį yra nurodęs iki 2018 metų sausio pateikti pataisas dėl regioninių atliekų tvarkymo kainodaros tvirtinimo perdavimo Kainų komisijai.

P.Saudargas: diskusija būtina

Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius P.Saudargas tikina, kad apie naują tvarką dėl surenkamų atliekų svėrimo diskutuoti būtina.

„Jau vien dėl to šita idėja yra svarstytina ir detaliai nagrinėtina, nes daryti kažką reikia ar taip ar taip, todėl, kad Lietuva nesitvarko. Tai, ką mes turėjome padaryti, nieko nepadarėme - gyventojų rūšiuoti neišmokėme, tik su depozitu yra proveržis. Vietoje to išleidome daug milijonų – biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykloms, nors jos ir nepasiteisino, mano galva, tų įrenginių pastatymas yra žingsnis į šoną nuo rūšiavimo“, – teigė P.Saudargas.

Jis taip pat pripažįsta, kad nauja tvarka gali kainuoti brangiau nei dabartinė, bet ji leistų „priversti gyventojus šiukšles rūšiuoti“.

Tuo metu K.Mažeika užsimena, kad naują tvarką iš pradžių galėtų išbandyti vienas ar keli rajonai: „Tikiu, kad kai kurios savivaldybės priims sprendimą taikyti šią metodiką ir įvertins kaip tai veikia. Jeigu pasiteisins, visoje Lietuvoje skatinsime visus pereiti prie šios metodikos“.

Pasak K.Mažeikos, nauja tvarka būtų ypač naudinga individualių namų gyventojams, nes jiems nereikėtų mokėti už dažną atliekų išvežimą ir už pustuščius konteinerius.

„Kai kurios savivaldybės, gal Vilniuje mažiau, bet ypač regionuose, individualiuose namuose žmonėms tuos konteinerius surenka ir pustuščius, nes žmonės nepripildo konteinerių. Tai jie į juos ir meta bet ką. Nėra motyvacijos rūšiuoti ir mokėti mažiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis įtaria, kad principas „moku, kiek išmetu“ leis labiau išgryninti sistemos infrastruktūrai reikalingų lėšų poreikį, tačiau abejoja, kad atliekų surinkimo įmonės, pamačiusios, kad mažiau surenka šiukšlių iš konteinerių, brangins infrastruktūros išlaikymą.

Nors K.Mažeika pripažįsta, kad konteinerių su atliekomis svėrimas nėra pigus variantas, tačiau prognozuoja, kad tai labiausiai paskatintų rūšiuoti atliekas.

Vilnius permainų sulauks 2018-aisiais

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyrius vedėjas Valdas Juodis informavo, kad sostinės gyventojams mokestį už atliekų išvežimą pagal svorį norėta skaičiuoti nuo 2016 metų, bet to iki šiol nepavyko to padaryti, nes „vežėjai nenori nieko keisti“.

„Jie laikosi iš paskutiniųjų įsikabinę į šitą sistemą, kai jokių tikslių duomenų savivaldybė neturi, kontroliuoti negali“, – teigė V.Juodis. Jis prognozavo, kad atsižvelgiant į atliekų svorį mokestis už šiukšles bus skaičiuojamas nuo pavasario.

„Dabar vykdome atliekų vežėjo konkursą, ten sąlygose numatyta, kad kiekviena šiukšliavežė turi būti aprūpinta svėrimo įranga. Svėrimo duomenys bus perduodami į bendrą sistemą - gausime labai daug duomenų, kurie leis kaip įmanoma tiksliau gyventojams paskaičiuoti mokesčius, nes dabar svorio normos irgi nustatomos, bet tik remiantis vežėjų duomenimis, kurie nėra tikslūs. Rugsėjį gal net pasirašytume sutartis su atliekų vežėjais, tada jie iki pusės metų turės laiko sustatyti konteinerius, kitaip pasiruošti paslaugos teikimui, atliekas būtų galima sverti nuo kovo – balandžio“, – pranešė savivaldybės atstovas.

Pasak jo, nuo kitų metų pavasario vilniečiams bus nustatyta apie 15 skirtingų mokesčio už atliekų išvežimą tarifų – jie bus pritaikomi atsižvelgiantį nekilnojamojo turto pobūdį, vieni įkainiai bus, pavyzdžiui, daugiabučių su šiukšlių šachtomis gyventojams, kiti – be jų, treti - individualiems namams ir taip toliau.

V.Juodžio teigimu, metų pradžioje visus vartotojus pasieks mokestiniai pranešimai, kiek jiems kainuos atliekų išvežimas, susimokėti teks kas ketvirtį arba visą sumą iškart. V.Juodis prognozuoja, kad vilniečiai mokės 20-30 proc. mažiau negu dabar.

Jis žada, kad 2018 – 2019 metais Vilniuje atsiras apie 600 pusiau požeminių aikštelių šiukšlių ir rūšiuotų atliekų konteineriams, kurie pakeis dabartinius ratukinius. Pasak V.Juodžio, šios aikštelės nebus rakinamos: „Tai brangi sistema, ką gali sau leisti mažesni miestai, tai Vilniuje tikrai dar ne. Gal ateityje...“

Jis pripažino, kad aikštelės bus įrengiamos vietose, kur galėtų patogiai privažiuotų šiukšles išvežantis transportas. „Gyventojams teks pavaikščioti šiek tiek“, – neslėpė savivaldybės atstovas.

Pasak V.Juodžio, Vilniaus savivaldybė į naujų konteinerių aikštelių statymą investuoja 15 proc. tam reikalingų lėšų – 1 mln. eurų, Kita dalis – 7 mln. eurų – bus skirta iš Europos Sąjungos lėšų.

Dabar Vilniuje atliekų surinkimu rūpinasi keturi vežėjai, nuo kitų metų atliekas rinks trys bendrovės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Atsiliepimai ir komentarai

Parašyti atsiliepimą
Parašyti komentarą

Atsiliepimas - tai žmonių nuomonė ar įvertinimas su pagrįsta argumentacija dėl palikto atsiliepimo. Pagrindinis principas - «aplankei - parašyk». Jūsų atsiliepimas daugeliui padės priimti teisingą sprendimą. Jei dar neteko naudotis įmonės paslaugomis ar prekėmis ir negalite jos vertinti, rašykite komentarą, o ne atsiliepimą.

Neleidžiama: necenzūrinių žodžių, grasinimų ar įžeidimų naudojimas; tiesioginis palyginimas su kitomis konkuruojančiomis bendrovėmis; nuorodų į trečiųjų šalių interneto šaltinius; reklama ir savireklama, bendrovės veiklos ataskaitos.

Įveskite el. paštą:
Jūsų paštas nebus matomas svetainėje
arba Užsiregistruokite , kad parašytumėte atsiliepimą
Atsiliepimas:
Įkelti nuotrauką:
Pasirinkti

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.