„Lokio“ aktorių atranka pranoko drąsiausius kūrėjų lūkesčius

Jau rugsėjo 14 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre bus pristatytas spektaklis „Lokis“, kuriamas Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrand‘o Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio režisierius – Łukaszas Twarkowskis, Lietuvoje 2015 metais apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už Krystiano Lupos spektakliui „Didvyrių aikštė“ sukurtas vaizdo projekcijas.

Airida Gintautaitė LOKIO repeticijoje

„Lokio“ dramaturgija remsis trimis šaltiniais. Pirmasis iš jų – prancūzų rašytojo Prospero Mérimée literatūrinė mistifikacija „Lokys“. Kiti du – sudėtingos ir kontraversiškos radikalių menininkų biografijos: lietuvių fotografo Vito Luckaus ir prancūzų roko muzikos grupės „Noir Désir“ vokalisto Bertrand‘o Cantat.

Luckų ir Cantat su „Lokio“ veikėju grafu Šemeta vienija ne tik ypatingas polinkis derinti mirtį ir afektą, ne tik susidomėjimas žmogaus žvėriškuoju pradu ar prievarta. Kiekvieno iš jų istorija įvyko Vilniuje, visų šių istorijų šerdis iš esmės mums lieka nepasiekiama, kiekvieno jų tema galime spekuliuoti. Tai ribiniai nutikimai, nepasiduodantys jokiai logikai ir racionaliems pažinimo įrankiams“, – sako režisierius. Visas tris istorijas į vieną pjesę jungia dramaturgė iš Lenkijos Anka Herbut.

„Lokyje“ vaidina didelė komanda talentingų Lietuvos aktorių, kuriuos kūrėjai iš Lenkijos pasirinko per atranką. Pasak režisieriaus, atsirinkti aktorius buvo sunkiausi užduotis, bet susidomėjimas viršijo drąsiausius lūkesčius.

„Teatras sulaukė daugiau nei šimto paraiškų. Atrankos metu ilgai kalbėdavomės, paskiau aktoriai likdavo vieni prieš kino kamerą – be jokių aktorinių užduočių ar prašymo suvaidinti kokį nors vaidmenį. Taip pat nebuvome nustatę jokios laiko trukmės, kurią kiekvienas atrankos dalyvis turėjo praleisti kambaryje. Išvykome iš Vilniaus drauge su Anka Herbut nustebinti daugybės puikių artistų, kuriuos turėjome galimybę pažinti, ir dešimtimis valandų filmuotos medžiagos. Remdamiesi šiais susitikimais stengėmės sukurti kūrybinę situaciją, kurioje mums pavyktų atskleisti norimas temas“.

Aktoriai Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Vainius Sodeika, Saulius Bareikis, Nelė Savičenko, Elžbieta Latėnaitė, Airida Gintautaitė, Dovilė Šilkaitytė, Gytis Ivanauskas ir Arnas Danusas teatrologei Daivai Šabasevičienei pasakojo įspūdžius iš „Lokio“ repeticijų.

Saulius Bareikis:

Per neeilinių asmenybių mitus tirsime tuos, kurie, neatlaikę kovos su įteisinta melo sistema, virsta „žvėrimis“. Tokia reakcija būdinga aukoms, įvarytoms į kampą, bet žūtbūt ginančioms savo prigimtines teises.

Arnas Danusas:

Kas atsitinka, kai žmogaus troškimai tampa nebekontroliuojami, kai jis nebegali suvaldyti viduje tūnančio žvėries? Tas išsiveržimas iš savo kailio, manau, ir jungia visas tris istorijas. Šiuo atveju išsiveržimo išraiška – žmogžudystė. <...> Projektoriuje matomas vaizdas visiškai kitoks, nei kuriamas gyvai. Nors abu veiksmai vyksta prieš tavo akis, tačiau jie perduoda visiškai skirtingas žinutes arba smarkiai papildo vienas kitą.

Airida Gintautaitė:

Repetuodama atradau ypatingą kriminalisto tyrėjo poziciją. Artėdamas prie nusikaltėlio ar aukos psichologinio paveikslo, pats tarsi pradedi suprasti motyvus ir nusikalstamus veiksmus. Tyrinėji personažą ir tapatiniesi su jo sąmone bei pasąmone, nori suprasti, kodėl taip elgiamasi. Tai panašu į vaidmens kūrimą.

Darius Gumauskas:

Šių istorijų pateikti dokumentiškai neįmanoma, neturim tikslo atskleisti tiesos (galų gale tai ne mūsų kompetencija), dėl to per repeticijas logiškai priėjome prie dokumentikos (dokumentinės fikcijos) ir posttiesos temų. Šiandien dar vieną terminą išgirdau – postpolitika! Oho! Galva plyšta.

Gytis Ivanauskas:

Tris tam tikra prasme nesusijusias istorijos vienija meilė ir mirtis. Mano manymu, tai amžinos temos, jungiančios mus visus, kūrėjus ir žiūrovus. <...> Režisieriaus kelias painus gerąja prasme, tai kelias, kuris verčia provokuoti patį save, ieškoti naujų formų ir galimybių, kai kartais atrodo, kad nebežinai, ir iš to nežinojimo atrandi save iš naujo.

Elžbieta Latėnaitė:

Daug kalbėjomės, žiūrėjome filmus, klausėme paskaitų, darėme įvairius pratimus ir kėlėme sau užduotį pajusti vienas kitą, atrasti tai, kas svarbu medžiagoje, surasti savo santykį su tuo, ką kuriame. Kartais jaučiausi kaip patekusi į keistą realybės šou su mistikos elementais, kurie atsklido iš Mérimée apsakymo „Lokis“.

Rytis Saladžius:

Dabar eiliniam žmogui sudėtinga suprasti ne tik kas vyksta aplinkui, bet ir savo asmeninius sprendimus. Visus gyvenimo žingsnius smarkiai veikia išoriniai dirgikliai. Yra stebimojo ir stebinčiojo tarpusavio santykiai, arba stebimųjų ir stebinčiųjų grandinė. Kur ji baigiasi ir kas yra tikrasis pasakotojas, istorijos kūrėjas? Kurio stebinčiojo pasakojimas yra tikrasis gyvenimo atspindys? Galų gale, kas stebi žiūrovą?

Vainius Sodeika:

Improvizuojant susikuria bendra atmosfera, kuri „sulipdo“ netgi performatyvų vyksmą, galintį ir istoriją išskleisti, ir provokuoti. Manau, kad su Łukaszu Twarkowskiu kuriamas spektaklis yra kaip vitaminas C dramos teatrui.

Dovilė Šilkaitytė:

Su Łukaszu jautiesi pats sau įdomus. Jis neteigia, kad viską žino ir bus tik taip, kaip jis nori. Tai yra bendras kūrybinis procesas. Łukaszas moka stebėtis, nežinoti, atrasti, džiaugtis. Jis moka girti, žavėtis. Todėl tikiu, kad spektaklyje „Lokis“ mums, dalyviams, bus smagu būti. O tai, neabejoju, persiduos ir žiūrovui.

Kur? „Lokio“ premjera įvyks LNDT Didžiojoje salėje

Kada? Rugsėjo 14, 15 dienomis.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kovo 1–3 d. Vilniuje vyks didžiausias lietuvių etninės kultūros renginys Lietuvoje – tradicinė Kaziuko mugė. Ji šurmuliuos Gedimino prospekte, Lukiškių, Rotušės, Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse, Žemaitės, Odminų ir Konstantino Sirvydo skveruose, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiojoje gatvėse ir Vokiečių gatvės neporinių namų pusėje. Taip pat kovo 1 d. nuo 13 iki 15 val. vyks Kaziuko mugės dalyvių eisena Gedimi...
Įvykiai
20-tą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidaryta keturias dienas vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šūkiu „Po 20-ies metų“ šiemet lankytojus pasitinkančios mugės atidarymo ceremonijos metu įteiktos Kultūros padėkos mugės organizatoriams bei organizacinio komiteto nariams. Jubiliejinė mugė lankytojams pasiūlys daugiau nei 500 renginių, kvies į susitikimus su užsienio ir Lietuvos rašytojais. Po teatralizuoto atidarymo Vilniaus knygų...
Įvykiai
Vilniaus laukia naujas grandiozinis infrastruktūros projektas, kuris ženkliai pagerins susisiekimą mieste, ypač sunkiajam transportui: savivaldybė skelbia Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rangos konkursą. Transporto arterija, kurią kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, bus rekonstruota į dviejų lygių sankryžą. Keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio Žirnių gatvės ir Minsko pl. dalis atsidurs tunelyje, o...
Švietimas
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas - Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą - į profesinio mokymo centrą „Žirmūnai". Dviejų profesinio mokymo įstaigų sujungimas leis racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Abi profesinio mokymo įstaigos veikia viename pastate ir siūlo panašaus profilio mokymo programų paketus. Po...
Sportas
Kovo 30-31 dienomis į naująjį Fabijoniškių baseiną Vilniuje sugūžės šimtai plaukikų iš Europos ir Azijos. Būtent čia vyks V. ir V. Katkevičių atminimo taurės varžybos bei didelio susidomėjimo iš užsienio susilaukiantis Eurazijos taurės turnyras. "Labai džiugu, kad Vilnius pagaliau turi tokio lygio baseiną. Jis ir buvo statytas tam, kad čia galėtų vykti įvairaus lygio varžybos. Tai bus pirmas didelis tarptautinis renginys šiame baseine ir tikimės, kad tokių...
Įvykiai
Vasario 19 d. Vilniaus universitetas pradėjo studentų mentorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ antrąjį etapą – startavo naujos savanorių mentorių grupės susitikimai su vaikais iš Vilniaus mokyklų. Į „Kelrodės žvaigždės“ projektą įsitraukę Vilniaus universiteto studentai dalį savo laiko skiria bendravimui su 3–6 klasių mokiniais, kuriems reikia pagalbos moksluose ir paskatinimo daugiau pasitikėti savimi. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti studentus sava...
Įvykiai
Pačiame Vilniaus centre bus kuriamas STEAM centras, kuris populiarins mokslą, ugdys jaunuosius tyrėjus ir skatins inovacijas. Rekonstruotose VU Planetariumo patalpose 2021 m. veiks 8 laboratorijos, kuriose moksleivių lauks eksperimentai, tyrimai, inovacijos, o mokytojų – modernios ugdymo technologijos. Vakar Taryba pritarė Jungtinės veiklos su Vilniaus universitetu partnerystės sutarčiai. Bendra projekto vertė – 3,9 mln. Eur: po 300 tūkst. eurų finansuotų...
Įvykiai
Vilnius per pastaruosius ketvertą metų daug nuveikė, kad kultūros sostinėje būtų daugiau: parėmė 5 miesto trupes, Kultūros renginių finansavimas kasmet augo – šiemet tam skirta 272 tūkst. eurų, savo idėjas įgyvendinti gali ir vietos bendruomenės – šiam konkursui skirta 25 tūkst. eurų, o nuo praėjusių metų savivaldybė pradėjo skelbti konkursus ir profesionaliojo scenos meno įstaigų programoms remti. Miesto Taryba šiandien pritarė, jog šių  metų  konkursą la...
Įvykiai
Sostinės Taryba galutiniai pritarė siūlymui steigti „Senjorų avilį“ šiuo metu laisvose ir nenaudojamose patalpose Žirmūnuose – čia savivaldybė įkurs unikalią erdvę vyresniems vilniečiams. Paskelbus „Senjorų avilio“ operatoriaus konkursą, laimėtojas paaiškės kovo mėnesį, o šis per 2 mėnesius išsinuomotose patalpose įsipareigoja pradėti „avilyje“ planuojamas veiklas. „Pagrindinis mūsų kuriamo „senjorų avilio“ tikslas – įsteigti erdvę vilniečiams senjorams su...