Dėl kiaulių maro Lietuvoje siūloma skelbti ekstremalią padėtį

Siekiant sėkmingiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, siūloma imtis radikalių priemonių - visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį. Taip pat žadama įpareigoti medžiotojus iššaudyti daugiau šernų patelių - taip sumažėtų marą platinančių gyvūnų populiacija.

Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad ekstremalios padėties reikia. Anot jo, savivaldybės, kuriose šiemet rasti maro židiniai, per mažai rūpinasi padėtimi, o valdžios institucijos nesuvokia, kad maras jau yra pandemija.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas mano, kad dėl ekstremalios situacijos skelbimo į Vyriausybę turi kreiptis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Žemės ūkio ministerija. A.Stančikas sako, kad nerodant tinkamo dėmesio marui, jo pasekmės gali būti neprognozuojamos, pavyzdžiui, pakenks grūdų eksportuotojams.

„Galime prarasti grūdų rinkas, nes teoriškai šį užkratą galima išvežti su grūdais, kurie naudojami pašarų gamybai. Kai kurios valstybės jau pradėjo domėtis. Pas mus jau buvo rekomendacijos dėl termiškai apdorotų grūdų. Ir šitoje vietoje turime didžiulį pavojų - įsivaizduokite, kad šiandien sustoja grūdų eksportas - 4-5 mln. tonų. Nebūtų ūkininkams dėti kur grūdų“, - tvirtino parlamentaras.

Maras trukdo jautienos eksportui į Japoniją

S.Dimaičio teigimu, Lietuva kol kas negali eksportuoti jautienos į Japoniją - japonai reikalauja, kad galvijai nebūtų skerdžiami tose pačiose skerdyklose, kaip ir kiaulės.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas BNS patvirtino: japonai, skirtingai negu amerikiečiai, reikalauja, kad kiaulių ir jaučių ar karvių skerdimas būtų atskirtas. To paties reikalauja ir arabų šalys, bet dėl religijos, o ne dėl kiaulių maro baimės.

„Aišku, tai susiję ir su afrikiniu maru. Ir tas atskyrimas turi būti ne toks, kaip yra pas mus, kai iš ryto skerdžia kiaules, o po pietų - galvijus, o galiausiai viskas sueina į vienas išpjaustymo patalpas. Tokios sąlygos, ir dabar Lietuvos įmonių reikalas jas išpildyti. Pagalvoti, kiek joms ta rinka svarbi ir kokiu nors būdu atskirti skerdimo procesus. Mes negalime išduoti sertifikatų, pažeisdami japonų suteiktą teisę mums sertifikuoti produktus “, - teigė D.Kliučinskas.

Jis pripažįsta, kad šį reikalavimą bus sudėtinga įgyvendinti:„Taip jau istoriškai buvo, kad įmonės perdirba ir kiaulieną, ir jautieną, ir avieną, ožieną - visų rūšių mėsą“.

D.Kliučinskas mano, kad dėl maro baimės Lietuvai bus sudėtinga eksportuoti kiaulieną į Japoniją. Lietuva jau pateikė japonams informaciją, kokios priemonės taikomos.

Biosaugos taisyklių nepaiso dešimtadalis kiaulių laikytojų

Veterinarijos tarnyba siūlo griežčiau bausti sanitarinių reikalavimų nesilaikančius kiaulių augintojus - norima skirti ne tik pinigines, iki 150 eurų siekiančias baudas, bet ir konfiskuoti bei išpjauti kiaules.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas įsitikinęs, kad nedidinant baudų už netinkamą kiaulių auginimą ir priežiūrą, nepavyks sumažinti kiaulių maro atvejų, kurių vis daugėja. Anot jo, tarnyba siūlo bausti 150 eurų ir didesnėmis baudomis.

„Mūsų inspektoriai, kai atlieka patikrinimą ir nustato, kad kažkoks kiaulių ūkis nesilaiko biologinės saugos taisyklių, galime pritaikyti įspėjimą, negalime taikyti jokios finansinės baudos. Bet tas įspėjimo būdas visiškai neatgrasantis dalykas - nelabai kreipia dėmesį. Todėl siūlome atsisakyti įspėjimo ir nustatyti minimalią 150 eurų. Jeigu pirmą kartą, ji būtų taikoma sumažinta perpus. Taip pat norime, kad mes galėtume pateikti nurodymą kiaulių laikytojui nedelsiant ištaisyti sąlygas (saugaus kiaulių laikymo - BNS)ir po kelių dienų pažiūrime, kaip tas nurodymas įvykdytas. Jeigu netinkamai, savininko sąskaita nugaišinti tas kiaules“, - sakė V.Paulauskas.

Jo manymu, tokios baudos padės spręsti maro problemą, nes tai rodo ir Latvijos patirtis - bauda už biologinės saugos taisyklių nesilaikymą ten siekia daugiau kaip 300 eurų. „Ir ūkiuose dvejus metus neturi jokio (maro - BNS) protrūkio, - teigė jis. Pasak jo, šiemet buvo patikrinta 7850 kiaulių ūkių ir 924 atvejais - beveik 12 proc. - nustatyti pažeidimai.

Saugos reikalavimus gyventojai turi įsidiegti iš savo lėšų. Kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos, įrengtas dezinfekavimo barjeras prie įėjimo į tvartą, keičiami rūbai ir apavas, pašaras turi būti naudojamas tik termiškai apdorotas, negalima šerti virtuvės atliekomis, leisti į kiaulių laikymo vietas eiti pašaliniams asmenims.

Žemės ūkio ministerijoje svarstoma, kad iš Kaimo rėmimo programos būtų galima skirti gyventojams lėšų įsigyti dezinfekavimo ar kitų apsaugos priemonių.

Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas S. Dimaitis sako, kad premjeras ir žemės ūkio ministras turėtų dažniau kalbėtis su Europos Komisijos pareigūnais ir aktyviau prašyti Europos Sąjungos skirti lėšų apsirūpinti biosaugos priemonėmis.

Siūloma didinti patelių sumedžiojimą

Praėjusią savaitę posėdžiavę įvairių valstybinių institucijų atstovai įpareigojo Aplinkos ministeriją per porą savaičių parengti planą, kaip mažinti šernų populiaciją ir užtikrinti, kad būtų sumedžiojama daugiau šernių.

„Šernų sumedžiojimas turi būti tokiomis proporcijomis - 50 proc. patinų ir 50 proc. - patelių. Dabar sumedžiojama 70 proc. patinų, o tik iki 30 proc. ar net dar mažiau patelių“,- sakė V.Paulauskas.

Paprastai vyresnius šernus galima medžioti pavasarį ir rudenį-žiemą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas remia VMVT siūlymus dėl patelių naikinimo, tačiau skeptiškai vertina planus dėl baudų. „Su baudimu maro nesustabdysime,“ - sakė A.Stančikas.

Jis piktinosi, kad medžiotojai per mažai prisideda prie maro tramdymo: „Niekas jų neprivers daugiau medžioti. Galima tuos įstatymus sudėlioti, bet ar tai išspręs“.

Vis tik A.Stančikas mano, kad žemės ūkio ir aplinkos ministrai turi įpareigoti medžiotojus sumedžioti daugiau šernų, o „jeigu būrelis nesusitvarko su populiacija savo teritorijoje, taikyti sankcijas“. Viena iš jų, anot parlamentaro, - būrelio teritorijos ribojimas.

Šernų kiekis Lietuvoje nežinomas

S.Dimaitis piktinasi, kad Lietuva neskaičiuoja šernų, nors, pasak jo, tai galima padaryti. „Šernų elgsenos stebėsenos nėra. Niekas jos netyrė, o turėjo būti seniai ištirta. Labai paprasta - užčipavai paršiuką ir po metų, kai jis - suaugęs patinas, stebi , kiek ir kur jis nukeliauja. 10-15 šernų iš vieno regiono pažymėti“ , - teigė S.Dimaitis.

A.Stančikas sako, kad skelbiami duomenys apie kritusius šernus yra netikslūs, nes nėra aišku, kiek jų dar nesurandama.

S.Dimaitis siūlo griežčiau kontroliuoti maro zonoje - rajonuose, kur rasta užsikrėtusių maru šernų, esančius vadinamuosius profesionalios medžioklės plotus.

Dilema dėl kiaulių naikinimo

Pasak V.Paulausko, gaišenų laidojimas žemėje yra saugus jų naikinimo būdas. Tuo tarpu S.Dimaitis sako, kad užsikrėtusius šernus ir kiaules naikina neapmokyti žmonės.

„Jie (medžiotojai) tą šerną net neturi su kuo iš miško ištempti. Kai jiems pasireiškia liga, kyla jų kūno temperatūra, tada jie lenda į kemsynus, į purvą, pelkes, kitą vandenį ir ten galus atiduoda. Jie ir lieka ten. Arba, pavyzdžiui, tempia, nuo kailio užkratas visą kelią paliekamas, gal jis patenka ant rūbų, jie su tais rūbais sėda į automobilius, važiuoja į miestus, vežasi užkratą. Ar tai normalu? O Jonavoje? Vairuotojai, vežę naikinti kiaules, su džinsais, marškinėliais, su tais pačiais rūbais grįš namo. (...) Žmogus tampa užkrato, kuris jam nepavojingas, platintoju“, - piktinosi S.Dimaitis.

Anot jo, deginti gaišeną būtų saugiau. A.Stančikas siūlo prisiminti mobiliąsias deginimo krosnis. „Išeis tas dūmas kažkoks, bet tikrai klimato kaitos nepakeis, bet situaciją gal šiek tiek pagerins“, - sakė A.Stančikas.

Afrikinis kiaulių maras šiemet Lietuvoje jau nustatytas 530 vietų, rasti ar sumedžioti 952 užsikrėtę šernai. Be to, fiksuoti 25 kiaulių maro atvejai. „Mano nuomone daug, nes 2016 metais iš viso turėjome 16 atvejų, o 2015 metais - 13“, - teigė V.Paulauskas.

Pasak jo, šiemet maras nustatytas 2 komerciniuose ūkiuose. Iš viso sunaikinta beveik 24 tūkst. kiaulių - liepos viduryje vienoje iš keturių Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermų nugaišinta 23,6 tūkst. kiaulių, Šalčininkų rajono Slabados ūkininkės ūkyje - 150 kiaulių, likusios - pas pavienius gyventojus.

„Grėsmės tokios - šiemet dar turėsime maro keletą tų atvejų naminėse kiaulėse. Plitimas šernuose, ypač Panevėžio rajone, turėtų išlikti tokiame pačiame lygyje ar net didės. Pamažu, po 1-2 kilometrus maras judės į naujus miškus, pavojus yra į šiaurę, nes gali patekti iš Latvijos. Gali paveikti Pakruojį, Joniškį artimiausiu metu. Gal jau šiais metais, gal ir kitais“, - teigė V.Paulauskas.

Žemės ūkio ministerija ketina trejus metus kasmet numatyti po 30 tūkst. eurų moksliniams tyrimams - turėtų būti nagrinėjamas viruso plitimas laukinėje faunoje ir naminiuose ūkiuose.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

kiauliųmaras ekstremalipadėtis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
4 peržiūros rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Transportas
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 16 - 24 d. dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų laikinai bus susiaurinta važiuojamoji Rinktinės gatvės dalis, tarp A. Juozapavičiaus ir Žvejų gatvės ir laikinai pakeista eismo tvarka. Vairuotojai atvažiuojantis nuo Šeimyniškių gatvės pusės bus nukreipti į A. Juozapavičiaus gatvę. Eismo tvarka Rinktinės gatvėje nuo Mindaugo tilto nesikeis. Taip pat nesikeis ir viešojo transporto eismo tvarka. Eismo daly...
Nuotraukų galerija
„Tautmilės globa“ – viešoji įstaiga užsiimanti šiomis veiklomis: beglobių gyvūnų gelbėjimas, jų gydymas, globa iki padovanojimo, atsakingų šeimininkų paieška, beglobių gyvūnų mažinimas humaniškais būdais (sterilizacija, kastracija), visuomenės švietimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais bei beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimo klausimais (ekskursijos prieglaudoje, pristatymai, dalyvavimas masiniuose renginiuose). Šiuo metu prieglauda rūpinasi 80 šunų bei 110...
Įvykiai
Pirmąjį rudens savaitgalį Vilnių ir vėl užlies didžiausias muzikos ir kultūros festivalis, kasmet sostinės širdyje suburiantis gausybę vilniečių ir miesto svečių. Šįmet „Sostinės dienos“ neeilinės – jos ne tik 25-osios, bet ir sutampa su Lietuvos atkūrimo 100-mečiu, tad renginių ir muzikinių pasirodymų gausa nustebins kiekvieną. Šventės organizatoriai ragina kalendoriuje pasižymėti rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 d. ir pasinerti į miesto erdves ir žmonių mintis u...
Įvykiai
Lietuvos policijos mokykloje (toliau – LPM) vakar prasidėjo būsimų kursantų atranka, kuri truks visą savaitę. Atrankoje dalyvauja 232 jaunuoliai iš visos Lietuvos, iš jų 152 vyrai ir 80 merginų. Prašymus mokytis LPM pateikė daugiau nei 500 asmenų, t.y. 573, tačiau visus reikalavimus atitiko ir tikrinimus įveikė ne visi, be to, dalis nespėjo laiku praeiti visų tikrinimo etapų, todėl atrankoje dalyvauja tik pusę iš tų, kurie pareiškė norą mokytis LPM. Daugia...
Sportas
Bėgimas – vienas paprasčiausių ir efektyviausių kardio treniruotės variantų. Nėra nieko geriau už jausmą, kai bėgdamas lieji susikaupusią energiją ir tarsi „išsivalai“ nuo neigiamų minčių bei per dieną patiriamo streso. Deja, bėgimo takelis laikui bėgant gali virsti itin atgrasiu ir nuobodulį keliančiu užsiėmimu. Todėl tam, kad treniruotė sporto klube taptų ne tik įdomesne, bet ir efektyvesne, sporto treneriai siūlo keletą būdų kardio treniruotei paįvairin...
Sportas
Praėjusį sekmadienį (rugpjūčio 12 d.) Pavilnių regioniniame parke vyko atsakomasis Lietuvos – Latvijos diskgolfo taurės mačas. Vilniaus etapą rezultatu 49:32 laimėjo Lietuvos diskgolfo žaidėjai. Latviai Rygos etape buvo sukaupę net 35 taškų persvarą (66:31), tad bendru rezultatu 98:80 galutinę pergalę šventė ir pereinamąją Lietuvos – Latvijos diskgolfo taurę iškovojo mūsų kaimynai. Varžybos vyko žaidėjų akistatos principu. Visi turnyro dalyviai buvo suskir...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ pasirašė sutartį su praėjusiais metais Ispanijoje praleidusiu Dennisu Jerome‘u Seeley. Krepšininkas papildys sostinės klubo gynėjų grandį. 28-erių D.J.Seeley praėjusį sezoną atstovavo Las Palmo „Gran Canaria“ ekipai, kuri dalyvavo Europos taurėje. Šiose pirmenybėse iš Kalifornijos kilęs žaidėjas rinko po 10,7 taško, atkovojo po 2 kamuolius ir atliko 2,7 rezultatyvaus perdavimo. „Tai yra gynėjas gerai valdantis kamuolį, kuris puikiai gali k...
Sportas
Sostinės komandoje kitą sezoną nepamatysime australo Beno Madgeno, su kuriuo sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. 33-ejų krepšininkas Vilniaus „Ryto“ gretose praleido vienerius metus. „Lietuvoje praleidome du nuostabius metus, o Vilnius liks pilnas pačių maloniausių akimirkų, – su aistruoliais atsisveikino B.Madgenas. – Lietuva mums visuomet išliks brangi, nes čia gimė mūsų sūnus. Praėjusiais metais sostinėje išvydau neįtikėtiną sirgalių palaikymą ir mana...
Foto
Sostinėje pradedama tvarkyti Senamiesčio, Antakalnio ir Rasų rajonus jungianti Olandų gatvės („Holland straat“) – atkarpa nuo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios link Užupio. Iki rudens keturių eismo juostų gatvės atkarpoje bus pakeisti kelio bortai, paklota nauja ištisinio asfalto danga, pakeisti nusidėvėję šulinių dangčiai ir atnaujintas ženklinimas. Olandų gatvės remontui sostinė skyrė apie 220 tūkst. eurų. „Automobilių žiedu prie Šv. Petro ir Povilo...