Dėl kiaulių maro Lietuvoje siūloma skelbti ekstremalią padėtį

Siekiant sėkmingiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, siūloma imtis radikalių priemonių - visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį. Taip pat žadama įpareigoti medžiotojus iššaudyti daugiau šernų patelių - taip sumažėtų marą platinančių gyvūnų populiacija.

Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad ekstremalios padėties reikia. Anot jo, savivaldybės, kuriose šiemet rasti maro židiniai, per mažai rūpinasi padėtimi, o valdžios institucijos nesuvokia, kad maras jau yra pandemija.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas mano, kad dėl ekstremalios situacijos skelbimo į Vyriausybę turi kreiptis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Žemės ūkio ministerija. A.Stančikas sako, kad nerodant tinkamo dėmesio marui, jo pasekmės gali būti neprognozuojamos, pavyzdžiui, pakenks grūdų eksportuotojams.

„Galime prarasti grūdų rinkas, nes teoriškai šį užkratą galima išvežti su grūdais, kurie naudojami pašarų gamybai. Kai kurios valstybės jau pradėjo domėtis. Pas mus jau buvo rekomendacijos dėl termiškai apdorotų grūdų. Ir šitoje vietoje turime didžiulį pavojų - įsivaizduokite, kad šiandien sustoja grūdų eksportas - 4-5 mln. tonų. Nebūtų ūkininkams dėti kur grūdų“, - tvirtino parlamentaras.

Maras trukdo jautienos eksportui į Japoniją

S.Dimaičio teigimu, Lietuva kol kas negali eksportuoti jautienos į Japoniją - japonai reikalauja, kad galvijai nebūtų skerdžiami tose pačiose skerdyklose, kaip ir kiaulės.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas BNS patvirtino: japonai, skirtingai negu amerikiečiai, reikalauja, kad kiaulių ir jaučių ar karvių skerdimas būtų atskirtas. To paties reikalauja ir arabų šalys, bet dėl religijos, o ne dėl kiaulių maro baimės.

„Aišku, tai susiję ir su afrikiniu maru. Ir tas atskyrimas turi būti ne toks, kaip yra pas mus, kai iš ryto skerdžia kiaules, o po pietų - galvijus, o galiausiai viskas sueina į vienas išpjaustymo patalpas. Tokios sąlygos, ir dabar Lietuvos įmonių reikalas jas išpildyti. Pagalvoti, kiek joms ta rinka svarbi ir kokiu nors būdu atskirti skerdimo procesus. Mes negalime išduoti sertifikatų, pažeisdami japonų suteiktą teisę mums sertifikuoti produktus “, - teigė D.Kliučinskas.

Jis pripažįsta, kad šį reikalavimą bus sudėtinga įgyvendinti:„Taip jau istoriškai buvo, kad įmonės perdirba ir kiaulieną, ir jautieną, ir avieną, ožieną - visų rūšių mėsą“.

D.Kliučinskas mano, kad dėl maro baimės Lietuvai bus sudėtinga eksportuoti kiaulieną į Japoniją. Lietuva jau pateikė japonams informaciją, kokios priemonės taikomos.

Biosaugos taisyklių nepaiso dešimtadalis kiaulių laikytojų

Veterinarijos tarnyba siūlo griežčiau bausti sanitarinių reikalavimų nesilaikančius kiaulių augintojus - norima skirti ne tik pinigines, iki 150 eurų siekiančias baudas, bet ir konfiskuoti bei išpjauti kiaules.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas įsitikinęs, kad nedidinant baudų už netinkamą kiaulių auginimą ir priežiūrą, nepavyks sumažinti kiaulių maro atvejų, kurių vis daugėja. Anot jo, tarnyba siūlo bausti 150 eurų ir didesnėmis baudomis.

„Mūsų inspektoriai, kai atlieka patikrinimą ir nustato, kad kažkoks kiaulių ūkis nesilaiko biologinės saugos taisyklių, galime pritaikyti įspėjimą, negalime taikyti jokios finansinės baudos. Bet tas įspėjimo būdas visiškai neatgrasantis dalykas - nelabai kreipia dėmesį. Todėl siūlome atsisakyti įspėjimo ir nustatyti minimalią 150 eurų. Jeigu pirmą kartą, ji būtų taikoma sumažinta perpus. Taip pat norime, kad mes galėtume pateikti nurodymą kiaulių laikytojui nedelsiant ištaisyti sąlygas (saugaus kiaulių laikymo - BNS)ir po kelių dienų pažiūrime, kaip tas nurodymas įvykdytas. Jeigu netinkamai, savininko sąskaita nugaišinti tas kiaules“, - sakė V.Paulauskas.

Jo manymu, tokios baudos padės spręsti maro problemą, nes tai rodo ir Latvijos patirtis - bauda už biologinės saugos taisyklių nesilaikymą ten siekia daugiau kaip 300 eurų. „Ir ūkiuose dvejus metus neturi jokio (maro - BNS) protrūkio, - teigė jis. Pasak jo, šiemet buvo patikrinta 7850 kiaulių ūkių ir 924 atvejais - beveik 12 proc. - nustatyti pažeidimai.

Saugos reikalavimus gyventojai turi įsidiegti iš savo lėšų. Kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos, įrengtas dezinfekavimo barjeras prie įėjimo į tvartą, keičiami rūbai ir apavas, pašaras turi būti naudojamas tik termiškai apdorotas, negalima šerti virtuvės atliekomis, leisti į kiaulių laikymo vietas eiti pašaliniams asmenims.

Žemės ūkio ministerijoje svarstoma, kad iš Kaimo rėmimo programos būtų galima skirti gyventojams lėšų įsigyti dezinfekavimo ar kitų apsaugos priemonių.

Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas S. Dimaitis sako, kad premjeras ir žemės ūkio ministras turėtų dažniau kalbėtis su Europos Komisijos pareigūnais ir aktyviau prašyti Europos Sąjungos skirti lėšų apsirūpinti biosaugos priemonėmis.

Siūloma didinti patelių sumedžiojimą

Praėjusią savaitę posėdžiavę įvairių valstybinių institucijų atstovai įpareigojo Aplinkos ministeriją per porą savaičių parengti planą, kaip mažinti šernų populiaciją ir užtikrinti, kad būtų sumedžiojama daugiau šernių.

„Šernų sumedžiojimas turi būti tokiomis proporcijomis - 50 proc. patinų ir 50 proc. - patelių. Dabar sumedžiojama 70 proc. patinų, o tik iki 30 proc. ar net dar mažiau patelių“,- sakė V.Paulauskas.

Paprastai vyresnius šernus galima medžioti pavasarį ir rudenį-žiemą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas remia VMVT siūlymus dėl patelių naikinimo, tačiau skeptiškai vertina planus dėl baudų. „Su baudimu maro nesustabdysime,“ - sakė A.Stančikas.

Jis piktinosi, kad medžiotojai per mažai prisideda prie maro tramdymo: „Niekas jų neprivers daugiau medžioti. Galima tuos įstatymus sudėlioti, bet ar tai išspręs“.

Vis tik A.Stančikas mano, kad žemės ūkio ir aplinkos ministrai turi įpareigoti medžiotojus sumedžioti daugiau šernų, o „jeigu būrelis nesusitvarko su populiacija savo teritorijoje, taikyti sankcijas“. Viena iš jų, anot parlamentaro, - būrelio teritorijos ribojimas.

Šernų kiekis Lietuvoje nežinomas

S.Dimaitis piktinasi, kad Lietuva neskaičiuoja šernų, nors, pasak jo, tai galima padaryti. „Šernų elgsenos stebėsenos nėra. Niekas jos netyrė, o turėjo būti seniai ištirta. Labai paprasta - užčipavai paršiuką ir po metų, kai jis - suaugęs patinas, stebi , kiek ir kur jis nukeliauja. 10-15 šernų iš vieno regiono pažymėti“ , - teigė S.Dimaitis.

A.Stančikas sako, kad skelbiami duomenys apie kritusius šernus yra netikslūs, nes nėra aišku, kiek jų dar nesurandama.

S.Dimaitis siūlo griežčiau kontroliuoti maro zonoje - rajonuose, kur rasta užsikrėtusių maru šernų, esančius vadinamuosius profesionalios medžioklės plotus.

Dilema dėl kiaulių naikinimo

Pasak V.Paulausko, gaišenų laidojimas žemėje yra saugus jų naikinimo būdas. Tuo tarpu S.Dimaitis sako, kad užsikrėtusius šernus ir kiaules naikina neapmokyti žmonės.

„Jie (medžiotojai) tą šerną net neturi su kuo iš miško ištempti. Kai jiems pasireiškia liga, kyla jų kūno temperatūra, tada jie lenda į kemsynus, į purvą, pelkes, kitą vandenį ir ten galus atiduoda. Jie ir lieka ten. Arba, pavyzdžiui, tempia, nuo kailio užkratas visą kelią paliekamas, gal jis patenka ant rūbų, jie su tais rūbais sėda į automobilius, važiuoja į miestus, vežasi užkratą. Ar tai normalu? O Jonavoje? Vairuotojai, vežę naikinti kiaules, su džinsais, marškinėliais, su tais pačiais rūbais grįš namo. (...) Žmogus tampa užkrato, kuris jam nepavojingas, platintoju“, - piktinosi S.Dimaitis.

Anot jo, deginti gaišeną būtų saugiau. A.Stančikas siūlo prisiminti mobiliąsias deginimo krosnis. „Išeis tas dūmas kažkoks, bet tikrai klimato kaitos nepakeis, bet situaciją gal šiek tiek pagerins“, - sakė A.Stančikas.

Afrikinis kiaulių maras šiemet Lietuvoje jau nustatytas 530 vietų, rasti ar sumedžioti 952 užsikrėtę šernai. Be to, fiksuoti 25 kiaulių maro atvejai. „Mano nuomone daug, nes 2016 metais iš viso turėjome 16 atvejų, o 2015 metais - 13“, - teigė V.Paulauskas.

Pasak jo, šiemet maras nustatytas 2 komerciniuose ūkiuose. Iš viso sunaikinta beveik 24 tūkst. kiaulių - liepos viduryje vienoje iš keturių Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermų nugaišinta 23,6 tūkst. kiaulių, Šalčininkų rajono Slabados ūkininkės ūkyje - 150 kiaulių, likusios - pas pavienius gyventojus.

„Grėsmės tokios - šiemet dar turėsime maro keletą tų atvejų naminėse kiaulėse. Plitimas šernuose, ypač Panevėžio rajone, turėtų išlikti tokiame pačiame lygyje ar net didės. Pamažu, po 1-2 kilometrus maras judės į naujus miškus, pavojus yra į šiaurę, nes gali patekti iš Latvijos. Gali paveikti Pakruojį, Joniškį artimiausiu metu. Gal jau šiais metais, gal ir kitais“, - teigė V.Paulauskas.

Žemės ūkio ministerija ketina trejus metus kasmet numatyti po 30 tūkst. eurų moksliniams tyrimams - turėtų būti nagrinėjamas viruso plitimas laukinėje faunoje ir naminiuose ūkiuose.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

kiauliųmaras ekstremalipadėtis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
4 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Ir mokėsi, ir greičiau sveiko. Vilniaus Santariškių ligoninė beveik visus metus buvo virtusi senųjų amatų mini dirbtuvėlėmis, kurios praskaidrino ligoninės kasdienybę. Ligoninėje vyko įvairiausi edukaciniai užsiėmimai, kurių metu mažieji pacientai bei juos slaugantys tėveliai įgijo žinių apie senuosius amatus, išbandė senąsias technologijas, lavino vaizduotę bei kūrybiškumą. Šioje gydymo įstaigoje neseniai baigėsi unikalus VšĮ „Amatų gildija“ sumanytas ir...
Kalėdos
Jau trečius metus iš eilės Kalėdos sostinėje neįsivaizduojamos be Dizaino skvero – nuo rytdienos Vinco Kudirkos aikštėje  susiburs daugiau kaip 100 perspektyviausių dizainerių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Kasmet augantis mados ir dizaino renginys šiais metais žada vėl nustebinti unikaliais kūriniais ir šimtais originalių dovanų idėjų. Kalėdiniame Dizaino skvere šiais metais dalyvaus ypač daug naujosios kartos kūrėjų.  „Naujosios kartos dizainerius vien...
Įvykiai
„Lietuvos geležinkelių" įmonių grupei priklausanti bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas" Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtame „Lietuvos metų gaminys 2018" konkurse pelnė aukso medalį. Taip komisija įvertino bendrovėje šiais metais modernizuotą TGM4-2970 lokomotyvą. Apdovanojimą bendrovės vadovui Albertui Bajorinui įteikė Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir LPK prezidentas Robertas Dargis. Taip pat, bendrovei įtei...
Gamta
Pirmadienį Vilniuje bus debesuota, snigs. Vėjas pūs iš pietryčių, 4–7 m/s. Temperatūra nuo 2 iki 4 laipsnių šalčio. Antradienio naktį pasnigs, sniego intensyvumas mažės. Temperatūra sieks 3–4 laipsnius šalčio. Dieną ciklonas trauksis: snigs mažiau.  Trečiadienio naktį prognozuojami 3-5 laipsniai šalčio, ketvirtadienio – 8–10 laipsniai šalčio. Tačiau savaitgalį šaltesnio oro banga atslūgs, vėl sulauksime naujos sniego bangos.
Įvykiai
Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ baigė sostinėje, šalia buvusio Žalgirio stadiono, esančios Rinktinės gatvės atkarpos rekonstrukciją. Visi darbai atlikti tik iš privačių lėšų, o investicijų į projektą apimtis – daugiau nei 1 milijonas eurų. Vasaros pabaigoje pradėtų Rinktinės gatvės rekonstrukcijos darbų pagrindinis tikslas buvo optimizuoti ir pagerinti eismo srautus, užtikrinti saugumą miestiečiams, šalia šios gatvės besikuriančių...
Įvykiai
Švenčių šurmuliui įsibėgėjant sostinės viešojo transporto keleivius savaitgalį pasitiko maloni staigmena - naujuose autobusuose ir troleibusuose įsikūrė „Ratuota muzikos diena", kurios metu vyko skirtingų atlikėjų gyvos muzikos pasirodymai. Taip SĮ „Susisiekimo paslaugos" ir UAB „Vilniaus viešasis transportas" artėjančių švenčių proga pasveikino savo keleivius ir padovanojo jiems netikėtų įspūdžių.  „Šiemet švenčių laikotarpis mums ypatingas - sostinės vie...
Savivalda
Viešajai savivaldybės įstaigai „Vilniaus rotušė“ nuo sausio 2 d. vadovaus Oksana Treščenko. Atvirame viešame konkurse O. Treščenko atrinkta iš 6 stiprių kandidatų ir vadovaus 12 darbuotojų komandai, reprezentuojančiai sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Vilniaus rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių. Naujoji Rotušės vadovė yra sukaupusi daug vertingos patirties – dvylika metų  vadovavo VšĮ „Naujosios Vilni...
Laisvalaikis
Vilniaus Choralinė sinagoga arba Taharat ha‘Kodeš sinagoga – vienintelė išlikusi iš 110 Vilniaus sinagogų ir judėjų maldos namų.18 a. Vilniuje paplito Haskala judėjimas – žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis. 1820-1830 m. pasirodė pirmieji pasaulietiniai leidiniai – istorijos knygos, išverstos pirmojo žymaus Haskalos laikotarpio rašytojo Mordechajaus Ginzburgo (1795-1846), Abraomo Dovo Lebensono (1794-1876) eilėraščiai. Vilniaus gimnazijose atsirado moksle...
Įvykiai
Vienas ilgiausias tradicijas Lietuvoje turintis „Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“ šiemet sulaukė rekordinio kiekio dalyvių. Bėgti 43-iąjį kartą organizuojamoje šventėje užsiregistravo per 3500 Kalėdų senelių, snieguolių, nykštukų ar kitų įspūdingais kostiumais pasipuošusių personažų. Jie šiandien įveikė 12 km, 6 km ar 3 km distancijas. Vaikai bėga 200m „Nykštukų bėgime“. „Šiais metais pasiekėme dalyvių skaičiaus rekordą, malonu, kad susidomėjimas žieminiu...