R.Vilpišauskas. S.Skvernelio ėjimas žirgu

Sauliaus Skvernelio vizitas į Varšuvą vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Pagrįstai didelio susidomėjimo susilaukė jo neformalus susitikimas su svarbiausiu Lenkijos valdančiųjų žmogumi J.Kaczynskiu. Nors susitikimo turinys pristatytas gana lakoniškai, o ir komentavo jį kol kas daugiausia pats Lietuvos premjeras, tačiau bendravimas su įtakingiausiais Lenkijos politikais savaime yra svarbus. Pokalbiai gali sumažinti nesusipratimų tikimybę, padėti geriau suprasti vieni kitų požiūrį į dvišales bei regiono aktualijas, sklandžiau derinti pozicijas, įgyvendinant kiekvienos šalies nacionalinius interesus.

R.Vilpišauskas - BNS nuotr.
R.Vilpišauskas - BNS nuotr.

Daugelyje sričių bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos ir taip vyksta labai intensyviai. Koordinuojami veiksmai saugumo srityje, ypač NATO formatuose. Intensyvi prekyba ir žmonių judėjimas tarp abiejų šalių. Sveikintiną postūmį santykiams suteikė ir Lietuvos pusės veiksmai sprendžiant įsisenėjusius „Lietuvos geležinkelių“ nesutarimus su „PKN Orlen“. Tačiau Lietuvai, kuriai kaimynė Lenkija svarbi ne tik karinio saugumo požiūriu, bet ir kaip jungtis su Vidurio ir Vakarų Europa, svarbus didesnis Lenkijos dėmesys šio regiono infrastruktūros projektams.

Sprendžiant iš viešų Lietuvos premjero pasisakymų, atrodo, kad vakarykščiai susitikimai Varšuvoje gali pakoreguoti ir regioninio bendradarbiavimo dinamiką. Jau kurį laiką Baltijos šalys nesugeba susitarti dėl visoms priimtino elektros tinklų sistemos sinchronizacijos su kontinentine Europa modelio. Lietuva pastarąjį pusmetį mėgina spausti Latviją ir Estiją pritarti sinchronizacijai per „LitPol Link I“ liniją, jungiančią Baltijos šalis su Lenkija. Lietuvos atstovai teigia, kad jei artimiausiu metu kitos Baltijos šalys nepalaikys siūlomo sinchronizacijos modelio, jie imsis šį projektą įgyvendinti su Lenkija. Tačiau iki šiol toks spaudimas neatrodė įtikinamas, nes nesulaukė viešo Lenkijos politikų palaikymo. Kol kas apsiribota tik veiksmų derinimu techniniame lygmenyje tarp Lietuvos ir Lenkijos energetikos įmonių. Jei po vakarykščio susitikimo Lenkija politiniame lygmenyje parems Lietuvos iniciatyvą, procesas gali pajudėti. Be to, verta prisiminti ir Lenkijos kritišką požiūrį į Astravo AE, kuris artimesnis Lietuvos pozicijai, nei, pavyzdžiui, Latvijos.

Tuo pačiu S.Skvernelis vakar jau parėmė Lenkiją jos ginče su Prancūzija ir kai kuriomis kitomis Vakarų Europos valstybėmis dėl komandiruotų asmenų ES direktyvos. Tokią poziciją galima pagrįsti panašiais abiejų šalių ekonominiais interesais. Tačiau daugiau klausimų kils tada, kai Lietuvos valdantiesiems reikės apsispręsti dėl kitų Lenkijai aktualių ES darbotvarkės klausimų, pavyzdžiui, gilesnės integracijos tarp euro zonos valstybių, kurios gali imtis Prancūzijos ir Vokietijos vadovai po parlamento rinkimų Vokietijoje. Ypač sudėtingas pasirinkimas gali iškilti vis aštrėjant ginčui tarp Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos dėl teisės viršenybės ir teismų reformos Lenkijoje. ES gausėja raginimų kitoms valstybėms narėms aiškiai išsakyti savo poziciją šiuo klausimu. Ar Lietuva paremtų Lenkiją, kurią kol kas viešai remia tik Vengrija, ar palaikytų Europos Komisijos poziciją? O gal mėgintų imtis tarpininkės vaidmens? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje buvo deklaruojamas siekis tapti tarpininke tarp Višegrado ir Šiaurės šalių. Bet viena yra deklaruoti, o kita – sugebėti praktiškai imtis tokios lyderystės.

Galiausiai, S.Skvernelio pokalbiai Varšuvoje neabejotinai turės atgarsių ir Lietuvos vidaus politikoje. Viena vertus, tai gali sukelti kai kurių Lietuvos politikų kritiką dėl galimų nuolaidų Lenkijai, pavyzdžiui, sprendžiant asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose klausimą. Be to, neatmestinos ir trintys tarp premjero ir pagrindinių šalies užsienio politikos formuotojų. Kita vertus, aktyvesnis bendravimas su Lenkijos valdančiaisiais gali sustiprinti S.Skvernelio pozicijas derybose dėl koalicijos su socialdemokratais, pavyzdžiui, svarstant dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paramos Vyriausybės pasiūlymams. Ir galvojant apie 2019 metus, jei premjeras pasakys „taip“, jis jau nebebus užsienio politikoje jokio įdirbio neturintis kandidatas. Bet, žinoma, pokalbiai Varšuvoje yra tik vienas pirmųjų ėjimų, po kurio turės sekti kiti, vis sudėtingesni.

Teksto autorius prof. Ramūnas Vilpišauskas (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvairios
Vilniaus stoties rajonas artėja prie didelių pokyčių, kurių planus jau išanalizavo ir įvairių sričių ekspertai. Atlikę „Vilniaus plano“ parengto daugiau kaip 30 ha teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), jie pateikė rekomendacijas, padėsiančias eiti toliau. Tai yra, detaliojo plano rengėjas galės patikslinti rekomenduojamą atnaujinimo variantą ir baigti detaliojo plano...
Įvykiai
Nors Vokietijoje žymusis „Oktoberfest“ festivalis šiais metais atšaukiamas, jis atgims Vilniaus Rotušės aikštėje. Lietuviškoji festivalio versija su vokiška muzikine ir gastronomine programa įvyks „Vokiškų atostogų“ metu ateinantį savaitgalį, rugpjūčio 14–16 dienomis. Perteiks vokiškas tradicijas „Trijų dienų vokiško maisto ir gėrimų šventė – ypatinga patirtis, kurią ne vienas lietuvis yra patyręs pačioje Vokietijoje. Tačiau dabar, kai aplinkybės riboja la...
Įvairios
Rytoj sukaks mėnuo nuo liepos 7-osios, kai Vilniaus senamiestis pradėtas vaduoti iš automobilių įvedant naują – kilpinį – eismo organizavimą. Sostinės savivaldybės ir įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistai stebėjo, kaip pokyčiai paveikė vilniečių ir miesto svečių judėjimą centrinėje sostinės dalyje. Surinkti duomenys rodo, kad eismas, palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, Senamiestyje jau dabar sumažėjo. Pokyčiai kol kas nėra itin žymūs, o speci...
Įvykiai
Šiandien Pilaitėje atidarytas išskirtinis, iš pagrindų renovuotas, Pilaitės gimnazijos sporto aikštynas. Atnaujintas stadionas išsiskiria pripučiamu kupolu, kuris leis tiek jauniesiems futbolo talentams, tiek Pilaitės gimnazijos moksleiviams bei vietos bendruomenei futbolu ir lengvąja atletika užsiimti ištisus metus. Šaltuoju metų laiku, pripūtus kupolą, aikštynas virs Pilaitės gimnazijos futbolo maniežu. Unikalus 110 metrų ilgio, 70 metrų pločio bei 19 me...
Laisvalaikis
Skaitykla #VilniusSkaito įsikūrusi Lukiškių aikštėje pasitinka paskutinį vasaros mėnesį ir kviečia į visą rugpjūtį intensyviai skaityklos erdvėje vyksiančius renginius po atviru dangumi. Šią savaitę laukia du renginiai susiję su Vilniumi, sostinės viešosiomis erdvėmis ir jose įsikūrusiais meno kūriniais bei čia gyvenančiais žmonėmis ir jų istorijomis nutikusiomis šiame mieste. Koks yra Markučių kvapas? Kokie sapnai sapnuojasi Pašilaičiuose? Jeigu Antakalni...
Įvairios
Daugybę naujakurių turinčioje sostinės Paplaujos rajono Manufaktūrų gatvėje tęsiant infrastruktūros atnaujinimo darbus ima ryškėti būsimo bulvaro veidas. Šiandien čia įrenginėjamos naujos dangos pėstiesiems ir dviratininkams, ruošiamasi sodinti naujus želdinius. Šiame etape nepavyko, kaip planuota, išsaugoti dalies medžių, bet ateityje atsiras nauji, o, nuvertus betoninę buvusios „Audėjo“ gamyklos sieną, bus toliau planuojama šios teritorijos plėtra, Vilni...
Savivalda
au pradedamas rengti Vilniaus m. savivaldybės strateginis plėtros planas 2021–2030 m. Planu siekiama užtikrinti darnų miesto vystymąsi: nustatyti ilgalaikę miesto viziją, prioritetus ir tikslus, sustiprinti miesto konkurencingumą Lietuvoje ir Europoje bei užtikrinti efektyvų turimų išteklių panaudojimą. Plano rengimo procesas bus vykdomas trimis etapais. Pirmajame etape bus atliekami pasirengiamieji darbai, aktualių strateginio planavimo dokumentų, statist...
Sveikata
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rugpjūčio 4 d. 9 val. duomenimis: Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 2137 Sergančių žmonių skaičius: 397 Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 17 Mirusių nuo koronaviruso žmonių skaičius: 80 Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 13 Pasveikusių žmonių skaičius: 1647 Izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 437 Nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų...
Kriminalai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str. 1 d. (Valstybės simbolių išniekinimas) dėl Lietuvos Respublikos vėliavos išniekinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad 2020-07-14 apie 01.45 val. Vilniuje, Vilniaus g. 24, trys nenustatytos tapatybės jaunuoliai nuo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Radvilų rūm...