User views view_news rubric_id news_rubric_id 2

Dalį finansavimo prarandantys valstybiniai teatrai grasina atšaukti premjeras

Nacionaliniai ir valstybiniai teatrai, šiemet praradę galimybę gauti Kultūros rėmimo fondo paramą naujiems spektakliams kurti, svarsto, ar atšaukti kai kurias premjeras, jei Kultūros ministerija nenumatys jiems papildomų lėšų. Ministerija tikina, kad reikiamos lėšos bus numatytos kitų metų biudžete, bet sumos kol kas nenurodo.

BNS nuotr.

Iš Kultūros rėmimo fondo nebegaus

Kultūros ministerijoje iki krizės veikė programos, kurių lėšomis finansuota valstybinių teatrų veikla, bet 2009-ųjų pradžioje jos panaikintos – tuomet suteikta galimybė teikti paraiškas Kultūros rėmimo fondui.

Nors nacionalinės ir valstybinės įstaigos buvo priverstos konkuruoti su komercinėmis, tai, teatrų vadovų teigimu, buvo tam tikras kompromisas bei išeitis norint gauti nors dalį reikiamų lėšų naujiems spektakliams kurti, nes iš biudžeto skiriami asignavimai gali būti išleisti tik teatrų darbuotojų atlyginimams bei pastatams išlaikyti ar investicijoms, o pinigų už parduotus bilietus, įstaigų teigimu, tam nepakanka.

Lietuvos kultūros tarybos atstovė Goda Dapšytė sako, kad pasikeitimai numatyti jau nuo šių metų pradžios įsigaliojusiosiose Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisose. Todėl Kultūros tarybos parengtose ir Kultūros ministerijos rugpjūtį patvirtintose Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų gairėse nebeliko galimybės paremti nacionalinių ir valstybinių įstaigų veiklos. Šios įstaigos į Kultūros tarybą nuo rugsėjo iki spalio gali kreiptis tik dėl lėšų edukacijai.

Pasak G.Dapšytės, įstatyme taip pat numatyta, kad pinigai teatrų veiklai nuo kitų metų sausio turėtų būti skirti tiesiogiai iš Kultūros ministerijos pagal Profesionaliojo scenos meno nacionalinę programą.

Tačiau teatrų vadovai teigia iki šiol žinių iš ministerijos apie tokią nacionalinę programą nesulaukę.

„Ši programa šiuo metu yra rengiama. Kultūros ministerija yra įvertinusi finansinį poreikį ir suplanavusi jį biudžete. Kol derybos dėl biudžeto vyksta, konkrečių sumų nekomentuosime“, – teigė ministerija.

Iš viso, Kultūros ministerijos teigimu, pokyčiai yra aktualūs 20-čiai ministerijai pavaldžių įstaigų.

Teatruose – nerimas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sako, kad dėl nepriimtų sprendimų teatras šiemet gali prarasti iki 150 tūkst. eurų, kuriuos anksčiau pavykdavo gauti iš Kultūros rėmimo fondo. Anot jo, paramos gali tekti prašyti savivaldybių, privačių rėmėjų, kreiptis į ES fondus, bet garantijos, kad ji bus suteikta, nėra.

„Neatsiradus nacionalinei programai, teatrai arba dar labiau pradės mąstyti apie komercinę dalį, išsikreips europietiško teatro modelis, kuriuo užtikrinamas aukštos meninės vertės kūrinių pristatymas repertuariniame teatre, arba bus pasukta link komercinio teatro“, – tvirtino J.Sakalauskas.

„Reikės atšaukti dalį premjerų. Manau, kad grėsmė tam yra tikrai didelė. Arba mums reikalinga kažkokia žinia iš pačios Vyriausybės. Turime kažkaip prognozuoti: jei yra noras paleisti programą, tada laukiame, rezervuotai planuojamės, arba ieškome kitų būdų. Bet tų būdų labai yra mažai“, – pabrėžė teatro vadovas.

Pasak G.Dapšytės, nacionaliniams ir valstybiniams teatrams kasmet iš Kultūros rėmimo fondo vidutiniškai būdavo skiriama apie 700 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis taip pat sako, kad net ir kuklesni, nei ankstesniais metais, kitų metų premjerų planai gali būti sujaukti. Šiame teatre planuojami trys nauji spektakliai.

Anot M.Budraičio, neseniai per susitikimą su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson ir Seimo Kultūros komiteto vadovu Ramūnu Karbauskiu teatrams finansavimas pažadėtas, bet realių sprendimų nesulaukta.

„Skelbiama, kad prioritetas yra regionai, reikia edukacija užsiimti. Iš kokių pinigų?Mes turime dar moksleiviams nemokamai sudaryti galimybę apsilankyti. Su malonumu tai darytumėme, bet turi būti tam koks nors biudžetas skirtas“, – teigė Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius.

Anot jo, teatras iš Kultūros rėmimo fondo įvairiems projektams gaudavo iki 200 tūkst. eurų per metus.

Nuogąstavimų dėl kitų metų veiklos finansavimo turi ir Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.

„Kultūros ministerija žino mūsų poreikį 2018 metų kūrybinėms programoms įgyvendinti. Jei ta suma būtų pridėta prie mūsų biudžeto, galėtumėme ramiai vykdyti iškeltus tikslus valstybės šimtmečiui. Tai būtų protingiausias Vyriausybės arba koalicijos sprendimas. Jie patys tą supranta, bet iki šiol kalba, kad yra derybų etapas, gana įtemptų derybų, o derybos visą laiką nenuspėjamos. Tai kelia nerimą, nes 2018-ieji jau čia pat“, – sakė jis.

Anot Kauno teatro vadovo, pasigirsta ir diskusijų, kad nacionalinės koncertinės įstaigos būtų finansuojamos nebe tiesiogiai iš valstybės biudžeto, kaip buvo iki šiol, o per Kultūros ministeriją. Tai, E.Stanciko nuomone, kelia nerimą, nes „paralyžiuotų ilgalaikes kūrybines programas“, t. y. ilgalaikius planus, bendradarbiavimą su užsienio teatrais, šalies universitetais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

nacionaliniaiteatrai premijos biudžetas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ vadovai surado dar vieną trūkstamą detalę komandos komplektacijos dėlionėje. Sostinės klubas pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu. 23 metų P. Moreris kilęs iš Katalonijos ir futbolo pagrindų mokėsi šio regiono komandose, tarp jų ir FC „Barcelona“ bei „Espanyol“, taip pat žaidė Anglijos „Premier“ lygos klubo „Swansea“ jaunimo ekipoje. Pastaruosius ketverius metus jis rungtyniavo Norvegijos pirmenybėse „Sandefjord“ gretose. ...
Laisvalaikis
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. 2002 m. pradėti rūmų atkūrimo dar...
Įvykiai
„Aš nemėgstu atrakcionų. Aš juose labai lengvai apsiverkiu, apsivemiu, suprakaituoju. Supratimas, kad tai tokia paradoksali situacija, kai esu taip šalia šio reiškinio ir palaikau kritišką distanciją su juo, mane privertė tyrinėti atrakcionus pirmiausia filosofiniu požiūriu, kol nutariau savo meninius tyrinėjimus paversti kūnu – pradėjau kurti įvairiausius atrakcionus, kaip savotiškus minties eksperimentus“, – sako Londono karališkojo menų koledžo doktoran...
Įvykiai
Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja...
Visus lietuvių kalbos mylėtojus kovo 8 d. 11 val. kviečiame rašyti jau 12-ąjį Nacionalinį diktantą. Sostinėje savo lietuvių kalbos žinias bus galima pasitikrinti miesto savivaldybėje ir 6 ugdymo įstaigose. Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai diktanto rašymą organizuoja visoje Lietuvoje. Diktantą bus galima rašyti Vilniaus miesto savivaldybėje Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, II aukštas) bei keliose Vilniaus miesto bendrojo ugdym...
Įvykiai
Naujai suremontuotų ir šiuolaikiškai įrengtų patalpų atidarymas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete virto tikra švente bendruomenei. Administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, darbus atlikę rangovai ir kiti susirinkę svečiai nuoširdžiai džiaugėsi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais. „Tai puiki dovana visam Vilniaus universitetui artėjančio 440 metų jubiliejaus proga“, – teigė dekanas prof. Algirdas Utkus. 2018 m. atlikus iš Chemijos...
Gamta
Penktadienį nebus šilta, orus lems anticiklonas, kuris naktį atneš dviženklę minusinę temperatūrą. Tačiau jau šeštadienio dieną temperatūra pradės sparčiau kilti.  Penktadienį orus lems anticiklonas, Lietuva liks šaltojoje jo pusėje, tad nebus šilta. Diena bus saulėta ir giedra, plonų debesų pasitaikys tik vietomis, kritulių nenumatoma, kai kur išsilaikys plikledis. Temperatūra dieną svyruos nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio, pūs vidutinio stiprumo šiaurinių kry...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo kovo 1 d. klientus aptarnaus moderniose patalpose, kurios įrengtos naujame verslo centre (Spaudos g. 6). Naują pastatą, esantį Viršuliškių ir Pilaitės mikrorajonų sankirtoje, VŠT pasirinko atsižvelgdama į patogias susisiekimo sąlygas ir galimybę gyventojams vienoje miesto vietoje susitvarkyti įvairius klausimus, susijusius su komunalinėmis paslaugomis. Į šį pastatą perskels ir dalis kitų...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl AB „Amber Grid“ vykdomų įrangos darbų penktadienį aplinkos ore jausis odoranto (specifinis kvapiųjų medžiagų) kvapas. Odorantas – tai medžiaga, suteikianti bekvapėms kurui naudojamoms nuodingosioms dujoms savitą kvapą, vartojama, norint užtikrinti saugumą, teigiama žodyne. Taip pat ši medžiaga naudojama patalpų orui gaivinti. Kvapas sveikatai nepavojingas.