„Rail Baltica“: kelionė iš Vilniaus į Taliną truks 4,5 valandos

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis antradienį Seimo rūmuose pareiškė, jog tarp Baltijos valstybių daugiausiai lėšų į „Rail Baltica“ statybą investuoja Lietuva. Jis taip pat Latvijos ir Estijos vadovams įteikė ratifikaciją, kuria siekiama įtvirtinti trijų valstybių sutartį. Pagal ją, geležinkelio bėgių atkarpą Vilnius-Ryga-Talinas statybininkai baigtų tiesti 2025 metais.

Ministras R.Masiulis savo pranešime garantavo, jog šiuo metu tarp Baltijos šalių yra pasiekti visi reikalingi žodiniai susitarimai ir teliko atlikti paskutinius derinimo darbus bei sudėti parašus. Anot ministro, projekto eigos nevilkina ir lenkai. Jie yra pasižadėję, jog traukiniai iš Varšuvos iki Lietuvos sienos vyks 160 km/h greičiu. Panašus greitis turėtų būti pasiektas ir naujoje geležinkelio bėgių atkarpoje nuo Kauno miesto iki Lenkijos sienos.

„Lietuvoje dabar egzistuoja dilema, kokį greitį galime užtikrinti jau pastatytoje vėžėje nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Ji jau pastatyta ir atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Deja, tuo metu Europos Sąjungos reikalavimai buvo mažesni, negu dabar, nusprendus statyti pačią „Rail Baltica“. Jeigu mums pavyktų užtikrinti 160 kilometrų per valandą greitį, tai, mano nuomone, pakankamas greitis, kad galėtume susijungti su Lenkija, kur irgi žada tą patį greitį“, - Seime kalbėjo R. Masiulis.

700 km atkarpa, sujungsianti Kauną ir Taliną, iš Vilniaus Rygą pasiekti leis per 2,5 valandos, o Taliną - per 4,5 val. „Rail Baltica“ projektas įgyvendinamas trimis etapais – planavimo, projektavimo ir statybos, kuris bus baigtas 2026 metais.

Visgi, bendrame „Rail Baltica“ projekte yra numatytas 220 kilometrų per valandą greitis. Susisiekimo ministras atskleidė, jog šiuo metu ekspertų grupė atlieka studiją, po kurios turėtų paaiškėti, ko trūksta šiam tikslui įgyvendinti. Ji baigsis lapkričio mėnesį.

Dėl šios priežasties „Rail Baltica“ statytojai kol kas nėra užtikrinti, ar atkarpa nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus įtraukta į projekto maršrutą. Jie gali teikti siūlymus lietuviams tiesti naują trasą greta jau pastatytų bėgių. Ministras R. Masiulis šiuos ketinimus sutiko skeptiškai, nes, anot jo, keleiviams tai sutaupytų tik 8 minutes.

Šis projektas įkainotas 5,8 mlrd. eurų suma. Europos komisija vasarą jau skyrė trečdalį šiais metais numatytos sumos - 110,5 mln. eurų. Visgi, šiais metais „Rail Baltica“ statytojai ES prašė 313 mln. eurų. Kol kas per šiuos metus 98,4 mln. eurų skirta Lietuvai, beveik 7 mln. eurų – Latvijai, 5,2 mln. eurų – Estijai. Šiam projektui ES yra įsipareigojusi skirti 1,2 mlrd. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

78 peržiūros lapkričio mėn.

Atsiliepimai ir komentarai

Parašyti atsiliepimą
Parašyti komentarą

Prašome rašyti konstruktyvų, pagrįstą ir informatyvų tekstą tik iš savo patirties.

Neleidžiama: necenzūrinių žodžių, grasinimų ar įžeidimų naudojimas; tiesioginis palyginimas su kitomis konkuruojančiomis bendrovėmis; nuorodų į trečiųjų šalių interneto šaltinius; reklama ir savireklama, bendrovės veiklos ataskaitos.

Įveskite el. paštą:
Jūsų paštas nebus matomas svetainėje
arba Užsiregistruokite , kad parašytumėte atsiliepimą
Atsiliepimas:
Įkelti nuotrauką:
Pasirinkti