User views view_news rubric_id news_rubric_id 2

„Tartiufas“ pašieps netikrus teisuolius

Nenumaldomai artėja akimirka, kuomet dienos šviesą išvys režisieriaus Oskaro Koršunovo naujausias kūrinys - Molière‘o „Tartiufas“. Spektaklio premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks jau rugsėjo 27, 28 dienomis. 

Komedija tapo iššūkiu

Kaip teigia režisierius, „Tartiufo“ statymas buvo itin sudėtingas uždavinys, kadangi šiuolaikiniai teatrai „kratosi bet kokių kanonų, kurie yra kilę iš klasicizmo“, tačiau jis su komanda tikisi šia komedija į teatrą sugrąžinti tikrą dionisišką juoką. 

Kad užduotis nebuvo pati lengviausia įrodo ir tai, jog spektaklio premjera, turėjusi įvykti vasario mėnesį, buvo atšaukta. Kaip vieną priežasčių O. Koršunovas įvardijo repeticijas dviejomis pajėgiausių bei stipriausių Lietuvos aktorių sudėtimis, kurias suvaldyti taip pat nebuvo labai lengva. Šiuo metu spektaklyje vaidina vieni stipriausių šalies aktorių: Nelė Savičenko, Salvijus Trepulis, Toma Vaškevičiūtė, Kęstutis Cicėnas, Agnieška Ravdo, Eimantas Pakalka, Darius Meškauskas, Giedrius Savickas, Vitalija Mockevičiūtė, Rasa Samuolytė. „Bet tie aktoriai, kurie repetavo, bet nebevaidina, labai daug davė spektakliui, ir jų buvimas iki šiol jaučiasi. Labai tikiuosi, kad jie dar grįš į spektaklį“, – sako Oskaras Koršunovas.

Tartiufizmas šiuolaikinėje aplinkoje

Nuo pat pradžių kalbėdamas apie „Tartiufą“ O. Koršunovas nevengė slėpti spektaklio sąsajų su dabartine valdžia: „Spektaklyje bandome ieškoti atsakymų, kiek teatras yra valdžios įrankis, kiek valdžia gali turėti įtakos menui, kiek teatras gali demaskuoti valdžią, ar mes galime šiais laikais statyti klasikinį kūrinį, ar įmanomas ne chrestomatinis to kūrinio pasiekiamumas. Tartiufas, prisidengdamas gražiausiomis vertybėmis ir švenčiausiais dalykais, įgyvendina savo tikslus. Ir šiuolaikinėje politikoje matome daug veidmainystės. Dabar pastebime labai daug teisuoliškumo. Neatsimenu, kada jis buvo toks visuotinis, visur matome tik teisuolius ir jie rungiasi tarpusavyje. Tai vyksta ir politinėje, ir „Facebooko“ erdvėje. „Facebooke“ dominuoja ne tikras, asmeninis teisumas, o like‘ų teisumas. Kuo daugiau like‘ų surenki – tuo tu teisesnis. O visais laikais teisuoliai buvo užmėtomi akmenimis, ne like‘ais. Tai, kad akmenis pakeitė like‘ai rodo tiesos mirtį.“

Į teatro sceną sugrąžins šėlsmą

„Tartiufas“ - pirmas dramos kūrinys, tapęs tarptautiniu įvykiu, supriešinusiu tuo metu didžiausią valstybę Prancūziją su ne mažiau didele imperija – Vatikanu. Parašyta 1664 metais pjesė ir tų pačių metų gegužės 14 d. pirmąkart parodyta scenoje. Tačiau, atsižvelgęs į Paryžiaus arkivyskupo, savo nuodėmklausio, nepasitenkinimą, karalius Liudvikas XIV uždraudė spektaklį rodyti viešai. Spektakliu buvo nepatenkinta ne tik katalikų dvasininkija, bet ir aukštieji visuomenės sluoksniai, o arkivyskupas paskelbė atskirsiąs nuo Bažnyčios visus, kurie skaitys veikalą, žiūrės jį arba jame vaidins.

Kaip teigia režisierius, šis skandalingas autorius jam itin svarbus: „jo dvasia yra visuose mano spektakliuose. Tiksliau, Dioniso dvasia. Kaip politikus galima skirstyti į dešiniuosius ir kairiuosius, taip teatrą galima skirstyti į apolonišką (proto) ir dionisišką (vitališką, gyvąjį)." Bet, režisieriaus nusivylimui, teatre nebeliko šėlsmo, šiuolaikinis teatras labiau susitelkęs į mąstymą. „Nebeaptinkame pirmapradžio juoko. Ne to, kai juokiamės, nes suprantame, kad juokinga, o to tikro juoko, kai kvatojamės, nes nesuprantame. Tikroji komedija, manau, turi grąžinti tokį juoką. Kurdami „Tartiufą“ apie tai galvojame. Tame juoke, kuris aplenkia supratimą, yra tikrosios teatro ištakos“. 

Ekranai teatre - šiuolaikiškumo pasekmė

Tiesa, šiuolaikinių technologijų nepritrūks ir pačiame spektaklyje: „Vietoje  moljeriško grimo esame pasitelkę kameras, kurios sekios aktorius. Bus tiesioginės transliacijos, jos naudojamos keliais tikslais: pirmasis – siekiant kalbėti apie mūsų kaukes virtualioje erdvėje, o antrasis – apskritai analizuoti aktorystę. Šias idėjas turėjome nuo pat pradžių, bet mus truputį aplenkė „Lokis“, kuriame šiuo aspektu viskas yra padaryta labai gerai.“

Šis įdomus sprendimas pagimdo naujas naujas mintis apie teatro ir kino santykį, priverčia susimąstyti apie vaidybos prigimtį.

„Atsiradus ekranams, keičiasi visas teatras. Nebėra to teatro, kai iš paskutinės eilės vos įžiūrėdavai aktoriaus veidą. Galima ir Šliogerį atsiminti, kuris sakė, kad ekranai yra nauja religija ir nauji dievai. Dabar Tartiufas į bet kurią šeimą gali ateiti per ekraną. Tai dar viena šio spektaklio tema“,– pjesės aktualumą šiais laikais aiškino režisierius. Kaip vieną ekranų atsiradimo teatre priežasčių jis nurodė tai, jog šiuolaikinis pasaulis skęsta eklektikoje, o ekranų įsigalėjimas apskritai gyvenime suteikia galimybę žaibiškai keisti žanrus.

„Tartiufo“ užkulisiuose dirba viena talentingiausių komandų: scenografas – Vytautas Narbutas, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, kompozitorius – Gintaras Sodeika, choreografė – Vesta Grabštaitė, vaizdo projekcijų autorius – Algirdas Gradauskas, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas. 

Komedijos „Tartiufas“ premjera Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje įvyks rugsėjo 27, 28 dienomis. Premjeros metu teatro fojė eksponuojama Tomo Ivanausko fotografijų paroda, kurioje pateikiamos nuotraukos iš „Tartiufo“ repeticijų.

OskarasKoršunovas Molière Tartiufas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ vadovai surado dar vieną trūkstamą detalę komandos komplektacijos dėlionėje. Sostinės klubas pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu. 23 metų P. Moreris kilęs iš Katalonijos ir futbolo pagrindų mokėsi šio regiono komandose, tarp jų ir FC „Barcelona“ bei „Espanyol“, taip pat žaidė Anglijos „Premier“ lygos klubo „Swansea“ jaunimo ekipoje. Pastaruosius ketverius metus jis rungtyniavo Norvegijos pirmenybėse „Sandefjord“ gretose. ...
Laisvalaikis
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. 2002 m. pradėti rūmų atkūrimo dar...
Įvykiai
„Aš nemėgstu atrakcionų. Aš juose labai lengvai apsiverkiu, apsivemiu, suprakaituoju. Supratimas, kad tai tokia paradoksali situacija, kai esu taip šalia šio reiškinio ir palaikau kritišką distanciją su juo, mane privertė tyrinėti atrakcionus pirmiausia filosofiniu požiūriu, kol nutariau savo meninius tyrinėjimus paversti kūnu – pradėjau kurti įvairiausius atrakcionus, kaip savotiškus minties eksperimentus“, – sako Londono karališkojo menų koledžo doktoran...
Įvykiai
Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja...
Visus lietuvių kalbos mylėtojus kovo 8 d. 11 val. kviečiame rašyti jau 12-ąjį Nacionalinį diktantą. Sostinėje savo lietuvių kalbos žinias bus galima pasitikrinti miesto savivaldybėje ir 6 ugdymo įstaigose. Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai diktanto rašymą organizuoja visoje Lietuvoje. Diktantą bus galima rašyti Vilniaus miesto savivaldybėje Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, II aukštas) bei keliose Vilniaus miesto bendrojo ugdym...
Įvykiai
Naujai suremontuotų ir šiuolaikiškai įrengtų patalpų atidarymas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete virto tikra švente bendruomenei. Administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, darbus atlikę rangovai ir kiti susirinkę svečiai nuoširdžiai džiaugėsi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais. „Tai puiki dovana visam Vilniaus universitetui artėjančio 440 metų jubiliejaus proga“, – teigė dekanas prof. Algirdas Utkus. 2018 m. atlikus iš Chemijos...
Gamta
Penktadienį nebus šilta, orus lems anticiklonas, kuris naktį atneš dviženklę minusinę temperatūrą. Tačiau jau šeštadienio dieną temperatūra pradės sparčiau kilti.  Penktadienį orus lems anticiklonas, Lietuva liks šaltojoje jo pusėje, tad nebus šilta. Diena bus saulėta ir giedra, plonų debesų pasitaikys tik vietomis, kritulių nenumatoma, kai kur išsilaikys plikledis. Temperatūra dieną svyruos nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio, pūs vidutinio stiprumo šiaurinių kry...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo kovo 1 d. klientus aptarnaus moderniose patalpose, kurios įrengtos naujame verslo centre (Spaudos g. 6). Naują pastatą, esantį Viršuliškių ir Pilaitės mikrorajonų sankirtoje, VŠT pasirinko atsižvelgdama į patogias susisiekimo sąlygas ir galimybę gyventojams vienoje miesto vietoje susitvarkyti įvairius klausimus, susijusius su komunalinėmis paslaugomis. Į šį pastatą perskels ir dalis kitų...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl AB „Amber Grid“ vykdomų įrangos darbų penktadienį aplinkos ore jausis odoranto (specifinis kvapiųjų medžiagų) kvapas. Odorantas – tai medžiaga, suteikianti bekvapėms kurui naudojamoms nuodingosioms dujoms savitą kvapą, vartojama, norint užtikrinti saugumą, teigiama žodyne. Taip pat ši medžiaga naudojama patalpų orui gaivinti. Kvapas sveikatai nepavojingas.