Ką aplankyti savaitgalį Aukštaitijoje

Aludarių kraštu vadinama Šiaurės Rytų Aukštaitija gamtos ištekliais yra vienas turtingiausių Lietuvos regionų. Žmonės turėjo gerų žemių ir vandens, tad čia telkėsi ir amatininkai, ir dvarininkai. Aludarių kraštovaizdį puošė ne vienas malūnas, o dvarų čia buvo susitelkę daugiau nei kituose regionuose.Lietuvon.lt parengė maršrutą turiningai šeimos ar bičiulių išvykai.

Keliaudami savarankiškai Aukštaitijos regione galite rasti daugybę įdomių dvarų. Tarp jų galima aptikti ir mažiau žinomų istorinių objektų, kurie kadaise turėjo nemenkos įtakos regiono ekonominiam ir socialiniam gyvenimui, bet šiandien yra nepelnytai pamiršti. Malūnas, keli dvarai, piliakalnis, vienuolynas – dalis jų dabar alsuoja tik praeities palikimu.

Aludarių tradicijas šiame krašte lėmė turtinga dvarų kultūra. Nė vienas dvaras neapsiėjo be savo aludario, kurio padarytas alus buvo bendruomenės švenčių dalis. Ilgainiui čia ėmė kurtis ir didesnės alaus daryklos. Viena pirmųjų – tai 1902 metais ant aukštos kalvos iškilusi, „Kalnapilio“ darykla.

Ir šiame maršrute, į kurį įtraukti ne tik gerai žinomi objektai, ryškėja ir Aludarių krašto istorija – grūdų derlių apdorodavę malūnai, užmirštos grūdų saugyklos, dvaruose įsikūrusios smuklės. Šis maršrutas subalansuotas rudeniškam, bet dar maloniai šiltam, savaitgaliui Lietuvoje.

Kelionės trukmė: maršrutą įveiksite per gerą pusdienį, tačiau papildomai pridėkite atvykimą iš kitų miestų – pridėjus kelią nuo namų ir atgal, šiam pasivažinėjimui prireiks visos dienos.

Maršruto ilgis nuo pirmo iki paskutinio taško: 60 km, žemėlapį rasite čia: https://goo.gl/WgLEXn.

Kiauru stogu: Raguvos malūnas

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje (įvedę šiuo skaičius mobiliajame telefone, lengvai gausite maršrutą iki šio objekto): 55.5613, 24.6237.

Raguva – mažas ir jaukus miestelis, pirmą kartą paminėtas dar 1501 m. Pravažiuojant per jį dėmesį pirmiausiai atkreipia apleistas mūrinis malūnas. Kadaise čia buvo du – medinis ir mūrinis malūnai, dabar išliko tik pastarasis. Pastatytas prieš šimtmetį, 1908 metais, tačiau jau tarpukariu liko be darbo. Vėliau čia buvo įrengta kavinė, pastatytas pirties priestatas. Dabar malūnas neeksplotuojamas – būkite atsargūs, jei norėsite apžiūrėti jo vidų.

19 a. stačiatikių palikimas: Raguvos cerkvė

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.5643, 24.6374.

Atokiau nuo centrinės Raguvos aikštės, pravažiavus miestelio bažnyčią, galima pastebėti 1875 m. statytą nedidelę mūrinę cerkvę – Raguvos Dievo Motinos gimimo cerkvę. Tiesa, kaip ir su malūnais, Raguva turėjo dvi cerkves – medinė sentikių cerkvė stovi apleista, tuo tarpu naujesnė mūrinė dabar sutvarkyta, nors praeityje jai teko matyti visko – ji priklausė ir pieno fabrikui, ir kolūkiui, o kažkada čia gyveno miestelio mokytojai.

Stovi laukuose vieniša: Raguvėlės dvaro koplyčia

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.6537, 24.6618.

Raguvėlės dvaro apžiūrą pradėkite nuo atokiau stovinčios dvaro koplyčios. Šioje dvaro kapinių viduryje stovinčioje koplyčioje-mauzoliejuje ilsisi garsiosios Komarų giminės atstovai. Koplyčia pastatyta 1849 m., nukentėjusi sovietmečiu, koplyčia buvo restauruota 1991 m., tvarkoma ir dabar.

Nuostabus Komarų palikimas: Raguvėlės dvaras

Raguvėlės dvaras

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.6555, 24.6682.

Raguvėlės dvarą drąsiai galima vadinti šio maršruto pažiba. Net 19 pastatų išsaugojęs dvaro ansamblis, į kurį įeina ne tik klasicistiniai dvaro rūmai, tačiau ir du apvalūs mūriniai svirnai, spirito varyklos pastatai, daržinė, kluonas ir kt. 18 a. pabaigoje pastatyti dvaro rūmai neblogai išsilaikę, tačiau jau pradeda eižėti. Sovietmečiu ir Nepriklausomybės pradžioje čia veikė mokykla, dabar dvaras grąžintas dvaro paveldėtojams – Komarų giminės atstovams. Dvaro rūmus ir ūkinius pastatus skiria upelis, per kurį nutiestas kabantis tiltas.

Prieš kurį laiką buvo pasigirdę kalbų apie dvaro atgimimą ir pritaikymą turizmo reikmėms – jeigu dabartiniai savininkai ras laiko, jėgų ir lėšų pritaikyti šį dvarą lankymui, tai bus vienas įdomiausių ir lankymui pritaikytų dvarų netoli Panevėžio.

Pusantro šimto metų senumo „magazinas“: Subačiaus grūdų sandėlis

Raguvėlės dvaras

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.7710, 24.7453.

Važiuojant per Subačiaus miestelį akis užkliūva už didžiulio mūrinio pastato miestelio centre. Nors jokios informacijos prie šio pastato rasti nepavyks, tačiau paieškoję internete rastumėte – tai Subačiaus grūdų sandėlis, vietiniu vadinamas „magazine“. Pastatytas apie 1856 m., jame buvo laikomos Subačiaus apylinkės valstiečių grūdų atsargos.

Gražūs senųjų rūmų griuvėsiai: Palėvenės dvaras

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.7821, 24.8301.

Nuo 1654 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Palėvenės dvaras vėlgi susijęs su ta pačia Komarų gimine. Ilgą laiką čia buvo pagrindinė Komarų rezidencijos vieta. Dvaro rūmai turėjo net 26 įvairias skirtingas patalpas, deja, šiuo metu iš senųjų dvaro rūmų likę dviejų bokštų griuvėsiai. Greta stovi naujesnis dvaro pastatas. Nepaisant to, apsilankyti verta

Klasicizmo kūrinys: Noriūnų dvaras

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.7997, 24.8891.

Dar vienas senas dvaras, minimas nuo 16 amžiaus. Dvaras keliavo per garsių Lietuvos dvarininkų giminių rankas – Tiškevičių, Tyzenhauzų, Oginskių, Komarų. 1911 m. Noriūnų dvaras žurnale „Wies ilustrowana“ vertinamas kaip vienas geriausių dvarų Lietuvoje. 1921 m. dvare įvyko paskutiniojo savininko Jono Adomonio sesers Pranciškos Ievos ir poeto Kazio Binkio vestuvės. Vėliau dvaras nacionalizuotas, kurį laiką jame veikė mokykla. Dvaro architektūra išskirtinė pirmiausiai savo forma – Lietuvoje neįprasti T raidės formos dvarai. Dvaro parke taip pat dėmesį atkreipia du dolomitiniai bokštai – viename buvo ledainė, kitame rūkykla.

Uždarytas po 1863 m. sukilimo: Palėvenės vienuolynas

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.8038, 24.8814.

Visai netoliese prie skaisčiai baltos Palėvenės bažnyčios iki pat 1863 m. sukilimo veikė dominikonų vienuolynas. Įdomu tai, kad vienuolyno gyvenamojo namo statyba, su pertraukomis, truko beveik šimtmetį, iki 1775 m. Sovietmečiu kolūkio sandėliais paversti vienuolyno pastatai buvo nuniokoti, dabar jis iš lėto vėl atgyja, pritaikomas bendruomenės reikmėms – vienuolyno kieme organizuojami įvairūs renginiai.

Skulptūrų miestelis: Kupiškis

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.8345, 24.9795.

Kupiškis – puikus pavyzdys, kaip vieno menininko rankos gali pakeisti miestelio veidą. Čia gyvenęs skulptorius Henrikas Orakauskas (dabar gyvenantis Kernavėje) per 18 kūrybos metų paliko daug skulptūrų visame miestelyje – nuo „gyvų“ skelbimo lentų iki Baltų gyvybės medžio, kuris aplaisto greta stovinčius. Be to, miestelis žalias, greta yra ir Kupiškio marios – verta pasivaikščioti ir apžiūrėti įveikiant visą maršrutą arba net specialiai atvažiuoti pusdieniui ir susipažinti su šiuo miesteliu.

Su vaizdu į marias: Kupiškio piliakalnis

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: 55.8476, 24.9751.

Kupiškio, arba Aukštupėnų piliakalnį, rasite miestelio pakraštyje, visai greta Kupiškio marių. Manoma, kad Kupiškio piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis, kuri ir buvo Kupiškio užuomazga. Užlipus ant piliakalnio atsivers puikus vaizdas į Kupiškio marias, o kitoje pusėje išvysite tris milžiniškas pėdas, einančias nuo Kupiškio miestelio link piliakalnio. Čia jau maršruto pabaiga – jeigu turite laiko, vietoj grįžimo namo kelionę galite pratęsti link Pasvalio – tarp jo iš Kupiškio yra net keletas labai įdomių dvarų.

aukštaitija savaitgalis kąaplankyti kelionėsLietuvoje
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
13 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vienas ilgiausias tradicijas Lietuvoje turintis „Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“ šiemet sulaukė rekordinio kiekio dalyvių. Bėgti 43-iąjį kartą organizuojamoje šventėje užsiregistravo per 3500 Kalėdų senelių, snieguolių, nykštukų ar kitų įspūdingais kostiumais pasipuošusių personažų. Jie šiandien įveikė 12 km, 6 km ar 3 km distancijas. Vaikai bėga 200m „Nykštukų bėgime“. „Šiais metais pasiekėme dalyvių skaičiaus rekordą, malonu, kad susidomėjimas žieminiu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Įvykiai
Šie metai visai Levo Karsavino mokyklos bendruomenei ypatingi – prieš 40 metų mokykla pirmą kartą atvėrė duris mokiniams tuomet visai naujame Viršuliškių rajone. Gražaus jubiliejaus proga mokyklos bendruomenę sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Viršuliškių bendruomenės nariai, kitų mokyklų atstovai, moksleivių tėvai. L. Karsavino mokykloje mokoma rusų kalba, čia mokosi 611 moksleivių, juos ugdo 72 mokytojai ir neformalaus švietimo pedagogai. Kiekvi...
Įvykiai
jau 13 kartą Lietuvos miestuose ir miesteliuose vykusią „Maltiečių sriubos“ akciją vainikavo Kalėdinis renginys Vilniaus mieste. Čia penktadienio popietę socialinėms problemoms neabejingus vilniečius vaišintis bei skurstantiems senjorams aukoti kvietė maltiečiai. Generalinis akcijos rėmėjas „Maxima“ 10-yje miestų senoliams aukojusius žmones vaišino savo konditerijos meistrų pagamintu tortu.  Kalėdinis maltiečių renginys sostinėje beveik baigė kasmetinę pag...
Kalėdos
Šventinis šurmulys, Kalėdų senelio kuriami stebuklai, pro traukinio langą skriejantys žiemos vaizdai – visa tai ir dar daugiau šiemet dovanos „Lietuvos geležinkeliai", pristatantys staigmenų ir stebuklų kupiną kalėdinę programą. Net tris gruodžio savaitgalius Vilniaus geležinkelio stotyje įsikūrusioje rezidencijoje vaikų lauks Kalėdų senelis, kuris ne tik išgirs mažųjų svajones, bet ir kvies atrasti magišką traukinių muziejų bei pasivažinėti tikru kalėdini...
Laisvalaikis
Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, tad nenuostabu, jog metuose egzistuoja ypatinga diena, skirta būtent šiam gėrimui. Tai – gruodžio 15-oji, Tarptautinė arbatos diena. Šios dienos sukūrimo idėja egzistavo daugelį metų, tačiau veiksmų buvo imtąsi prieš kiek daugiau nei dešimtmetį. Pirmieji šventiniai renginiai vyko 2005 metais Delyje ir 2006 metais Šri Lankoje. Tarptautinė arbatos diena nebuvo sukurta tam, kad tądien išgertumėte vienu...
Verslas
Lietuvos stilingo ir komfortiško miego rinkos lyderiai LONAS pristatė naują ir jaukų it namai saLONĄ. Ketvirtadienio vakarą, likus vos 2 savaitėms iki jaukiausių metų švenčių, gausiai dizainerių ir architektų visuomenei pristatyta unikali susitikimų ir bendradarbiavimo oazė – LONO NAMAI, įsikūrę Ogmios mieste Vilniuje. Atidarymo šventės metu naujasis saLONAS pasitiko didžiule 500 kv.m2 erdve per 2 aukštus, milžiniškais projektoriais bei Muzikinės LONO lovų...
Sveikata
Kraujo donorystė ir profesionalus ar aktyvus sportas suderinama, jei abi šios veiklos yra planuojamos iš anksto. Paaukojus kraujo į treniruotes reikėtų grįžti palengva, nepervargti, prižiūrėti mitybą“, – pataria klubo Vilniaus „Rytas“ treneris Evaldas Kandratavičius. Jo treniruojamų krepšininkų manymu, didelis privalumas, jei sportuojantis žmogus aukoja kraujo. Kraujo donorystė svarbi ir sportininkams Vilniaus „Rytas“ klubo krepšininkas Mindaugas Girdžiūna...
Įvykiai
Vilniui gresia tapti vienu šviesiausiu miestu Europoje – prasidėjo pagal apimtis precedento Lietuvoje neturintys visų gatvių apšvietimo atnaujinimo darbai. Per trejus metus bus atnaujinta daugiau nei 40 tūkst. LED šviestuvų, iš kurių pirmieji 1200 jau atkeliavo į didžiausio eismo intensyvumo gatves. Planuojama, kad modernizavimo projekto įgyvendinimo rezultatas leis ne tik kasmet beveik 2 mln. eurų sumažinti miesto išlaidas elektrai ir tinklo priežiūrai, t...