„Maisto banko“ savanoriai: parama keičia žmonių gyvenimus

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai teigia, jog labdaros iniciatyvos keičia žmones. Skurstantieji, sulaukę paramos maistu, geba atsitiesti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Savanoryste užsiimantys jaunuoliai išmoksta padėti silpnesniam, o vyresni žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę.

Deimantė Žebrauskaitė

Didėjantis savanorių skaičius nuteikia optimistiškai

„Labdaros ir paramos organizacijų darbuotojai ir savanoriai kasdien susiduria su realybe, kurios kiti gyventojai gali ir nepastebėti. Dabartinėje kultūroje mes esame įsitikinę, kad kiekvienas atsako už savo likimą, taip pat – ir už finansinį gerbūvį. Tuo tarpu mums tenka matyti, kaip žmonių gyvenimai griūna dėl netikėtų ir nesuplanuotų aplinkybių. Daugiausiai, ką galime padaryti – tai ištiesti pagalbos ranką, kad skurstantieji gebėtų išlipti iš kritinių situacijų“, – teigia „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Anot jos, daugiausiai norinčiųjų savanoriauti sulaukiama didžiuosiuose miestuose. D. Žebrauskaitė sako, kad įvairios socialinės akcijos padeda atkreipti dėmesį į savanorystę ir pritraukti naujų žmonių. Neseniai prasidėjus socialinei akcijai „Gera kaina – Geras darbas“, labdaros organizacijos vadovė teigia iš kelių regionų sulaukusi du kartus daugiau naujų kandidatų anketų nei įprastai.

„Per dvi pirmąsias akcijos savaites iš Vilniaus regiono sulaukėme 44 pasisiūlymų savanoriauti, kai vidutiniškai būna 18. Iš Šiaulių, Panevėžio gavome 13 anketų, kai tuo tarpu per metus būna vos viena kita“, – džiaugėsi D. Žebrauskaitė.

Kasdien mato vis kitą gyvenimo pusę

„Maisto banko“ surenkamas maistas skurstančiųjų šeimas pasiekia savanorių dėka. Jie paaukotą maistą surenka iš prekybos centrų, išrūšiuoja maisto sandėliuose, išdalina įvairioms socialinėms organizacijoms, besirūpinančiomis skurdžiai gyvenančiais žmonėms.

„Ne visuomet įvertiname, kad tokie paprasti dalykai kaip paaukotas maistas žmonėms suteikia vilties ir jėgų nepasiduoti. Per devynerius savanorystės metus mačiau daugybę istorijų, kaip žmonės, gavę paramą ir paskatinimą maistu, suranda drąsos išbristi iš sunkių situacijų. Šis visuomenės paramos gestas skurstantiesiems parodo, jog jie yra ne vieni ir turi į ką atsiremti. Parama maistu šiems žmonėms padeda toliau kabintis į gyvenimą“, – apie skurstančių šeimų realybę pasakoja „Maisto banke“ Telšiuose savanoriaujanti Aušra Jurkuvienė.

Kaip rodo „Maisto banko“ ir jo socialinių partnerių patirtis, maistu šeimai dažniausiai rūpinasi moterys – jos teikia prašymus paramai gauti, taip pat dažniau pačios ateina atsiimti maisto paketų. Kaip pasakoja A. Jurkuvienė, ji dažniausiai maistą pristato vienišoms mamoms. „Augindamos mažus vaikus, jos niekur nedirba, o vaikams ūgtelėjus išsiskiria ar vyrai jas palieka. Aukojamas maistas joms yra didžiulė paspirtis. Neretai matau, kaip, žinodamos, jog nėra paliktos užribyje, šios moterys atsitiesia, susiranda darbus ir pačios išlaiko šeimas. Jos pasakoja, kad tuomet, kai žino, kad vaikai neliks alkani, gali skirti laiko darbo paieškoms“, – priduria ilgametė Telšių „Maisto banko“ savanorė.

A. Jurkuvienė prisimena ir kitą pavyzdį, kai visai neseniai moteris, kuri gaudavo „Maisto banko“ paramą, po ketverių metų pauzės vėl susirado darbą. Aukojamas maistas neretai vienintele išeitimi tampa ir neįgaliesiems. „Lankydavau neįgalią moterį, kuri po širdies operacijos visus pinigus išleido vaistams. Vaikai išvažiavę į užsienį, jai nebėra į ką atsiremti“, – sako A. Jurkuvienė.

Savanorystė padeda subręsti

Savanoriaujantys žmonės pabrėžia ir kitą šios veiklos pusę – keičiasi ne tik remiamų šeimų gyvenimas, bet ir savanorių pažiūros.

„Savanoriauti ėjau norėdama surinkti mokyklai reikalingas neatlygintinos veiklos valandas. Tačiau man čia taip patiko, kad užsilikau daug ilgesniam laikui nei planavau. Viena vertus, susiradau daugybę bendraminčių ir draugų, kita vertus išmokau bendradarbiauti ir organizuoti. Žinau, kokių tikslų ir kaip turiu pasiekti, tai man labai patinka“, – apie savanorystės naudą pasakoja dvejus metus Vilniuje savanoriaujanti moksleivė Emilija Krukauskaitė.

Mokiniai ir paaugliai dažnai prisijungia prie savanorystės akcijų ir, kaip teigia su jais dirbanti A. Jurkuvienė, po šios veiklos jie išeina visiškai pasikeitę. Tampa atidūs aplinkai, geba atpažinti skurstančias šeimas savo bendruomenėje, pradeda suprasti bendraklasius, kurių šeimos gyvena skurdžiau. „Jie susiformuoja visiškai kitokį pasaulio vaizdą ir geba į jį tinkamai atreaguoti“, – sako A. Jurkuvienė.

Trūksta priemonių

Kalbėdamos apie „Maisto banko“ savanorių kasdienybę, Aušra ir Emilija dažnai pabrėžia maisto surinkimui ir saugojimui tinkamų priemonių stoką. Aušra Telšiuose maisto produktus visada surenka savo automobiliu, nes Telšiuose visa savanorių komanda teturi tik šią transporto priemonę. Vilniaus savanoriai visam miestui ir rajonui turi tris automobilius, tačiau jie dažnai genda – kartais komandos yra priverstos sustabdyti savo kelionę pusiaukelėje dėl gedimų.

15,8 tūkst. skurstančiųjų aptarnaujantys vilniečiai savanoriai turi tik vieną sandėlį ir vieną pramoninį šaldytuvą, labai stinga termodėžių ir šaltkrepšių.

„Mes dedame visas pastangas, kad surinktas maistas žmones pasiektų šviežias. Iš esmės dėl savanorių entuziazmo mums pavyksta gerai suorganizuoti visą procesą. Visgi mes negalime iš rėmėjų priimti ir žmonėms dalinti nei šviežios mėsos, nei žuvies, nes šiuo metu tiesiog neturime tam tinkamų sąlygų“, – sako vilnietė E. Krukauskaitė.

Pasak „Maisto banko“ vadovės D. Žebrauskaitės, be automobilių su šaldymo įranga šiuo metu organizacijos sandėliams skirtinguose regionuose reikalingiausi šaldikliai, autokrautuvai didžiausias maisto apyvartas turinčiuose sandėliuose Vilniuje ir Kaune, stelažai maisto produktams sandėliuoti, pramoninių šaldytuvų Panevėžio ir Šiaulių regionų sandėliams. Savanoriai surinktus ir į sandėlius pristatomus produktus priversti rūšiuoti susilenkę prie dėžių, o autokrautuvais būtų galima gerokai paspartinti jų sutvarkymą ir paskirstymą maisto produktus skurstantiems išdalinančioms organizacijoms.

maistobankas savanorystė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
12 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Ir mokėsi, ir greičiau sveiko. Vilniaus Santariškių ligoninė beveik visus metus buvo virtusi senųjų amatų mini dirbtuvėlėmis, kurios praskaidrino ligoninės kasdienybę. Ligoninėje vyko įvairiausi edukaciniai užsiėmimai, kurių metu mažieji pacientai bei juos slaugantys tėveliai įgijo žinių apie senuosius amatus, išbandė senąsias technologijas, lavino vaizduotę bei kūrybiškumą. Šioje gydymo įstaigoje neseniai baigėsi unikalus VšĮ „Amatų gildija“ sumanytas ir...
Kalėdos
Jau trečius metus iš eilės Kalėdos sostinėje neįsivaizduojamos be Dizaino skvero – nuo rytdienos Vinco Kudirkos aikštėje  susiburs daugiau kaip 100 perspektyviausių dizainerių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Kasmet augantis mados ir dizaino renginys šiais metais žada vėl nustebinti unikaliais kūriniais ir šimtais originalių dovanų idėjų. Kalėdiniame Dizaino skvere šiais metais dalyvaus ypač daug naujosios kartos kūrėjų.  „Naujosios kartos dizainerius vien...
Įvykiai
„Lietuvos geležinkelių" įmonių grupei priklausanti bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas" Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtame „Lietuvos metų gaminys 2018" konkurse pelnė aukso medalį. Taip komisija įvertino bendrovėje šiais metais modernizuotą TGM4-2970 lokomotyvą. Apdovanojimą bendrovės vadovui Albertui Bajorinui įteikė Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir LPK prezidentas Robertas Dargis. Taip pat, bendrovei įtei...
Gamta
Pirmadienį Vilniuje bus debesuota, snigs. Vėjas pūs iš pietryčių, 4–7 m/s. Temperatūra nuo 2 iki 4 laipsnių šalčio. Antradienio naktį pasnigs, sniego intensyvumas mažės. Temperatūra sieks 3–4 laipsnius šalčio. Dieną ciklonas trauksis: snigs mažiau.  Trečiadienio naktį prognozuojami 3-5 laipsniai šalčio, ketvirtadienio – 8–10 laipsniai šalčio. Tačiau savaitgalį šaltesnio oro banga atslūgs, vėl sulauksime naujos sniego bangos.
Įvykiai
Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ baigė sostinėje, šalia buvusio Žalgirio stadiono, esančios Rinktinės gatvės atkarpos rekonstrukciją. Visi darbai atlikti tik iš privačių lėšų, o investicijų į projektą apimtis – daugiau nei 1 milijonas eurų. Vasaros pabaigoje pradėtų Rinktinės gatvės rekonstrukcijos darbų pagrindinis tikslas buvo optimizuoti ir pagerinti eismo srautus, užtikrinti saugumą miestiečiams, šalia šios gatvės besikuriančių...
Įvykiai
Švenčių šurmuliui įsibėgėjant sostinės viešojo transporto keleivius savaitgalį pasitiko maloni staigmena - naujuose autobusuose ir troleibusuose įsikūrė „Ratuota muzikos diena", kurios metu vyko skirtingų atlikėjų gyvos muzikos pasirodymai. Taip SĮ „Susisiekimo paslaugos" ir UAB „Vilniaus viešasis transportas" artėjančių švenčių proga pasveikino savo keleivius ir padovanojo jiems netikėtų įspūdžių.  „Šiemet švenčių laikotarpis mums ypatingas - sostinės vie...
Savivalda
Viešajai savivaldybės įstaigai „Vilniaus rotušė“ nuo sausio 2 d. vadovaus Oksana Treščenko. Atvirame viešame konkurse O. Treščenko atrinkta iš 6 stiprių kandidatų ir vadovaus 12 darbuotojų komandai, reprezentuojančiai sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Vilniaus rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių. Naujoji Rotušės vadovė yra sukaupusi daug vertingos patirties – dvylika metų  vadovavo VšĮ „Naujosios Vilni...
Laisvalaikis
Vilniaus Choralinė sinagoga arba Taharat ha‘Kodeš sinagoga – vienintelė išlikusi iš 110 Vilniaus sinagogų ir judėjų maldos namų.18 a. Vilniuje paplito Haskala judėjimas – žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis. 1820-1830 m. pasirodė pirmieji pasaulietiniai leidiniai – istorijos knygos, išverstos pirmojo žymaus Haskalos laikotarpio rašytojo Mordechajaus Ginzburgo (1795-1846), Abraomo Dovo Lebensono (1794-1876) eilėraščiai. Vilniaus gimnazijose atsirado moksle...
Įvykiai
Vienas ilgiausias tradicijas Lietuvoje turintis „Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“ šiemet sulaukė rekordinio kiekio dalyvių. Bėgti 43-iąjį kartą organizuojamoje šventėje užsiregistravo per 3500 Kalėdų senelių, snieguolių, nykštukų ar kitų įspūdingais kostiumais pasipuošusių personažų. Jie šiandien įveikė 12 km, 6 km ar 3 km distancijas. Vaikai bėga 200m „Nykštukų bėgime“. „Šiais metais pasiekėme dalyvių skaičiaus rekordą, malonu, kad susidomėjimas žieminiu...