Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Miesto istorijos archyvą slepiantis Vilniaus senamiesčio kiemelis gali nustebinti ir sužavėti ir vilniečius, ir miesto svečius,  kurie savo kelionės įspūdžiais ir nuotraukomis neš žinią apie vieną gražiausių Europos sostinių po visą pasaulį. Sostinės Savivaldybė kviečia susipažinti su dar neištirinėta Vilniaus dalimi ir atvykti į nemokamas ekskursijas po Vilniaus senamiesčio kiemelius. Pirmoji ekskursija vyks vasario 22 d., 13 val. Pilies g. 40 prie Marijo...
Laisvalaikis
2019 vasario 21-osios vakarą, 20 val. į gyvos muzikos klubą ,,Tamstą” kvies bardas, teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Rinktinių dainų programoje, kurią kontrabosu papildo Vytis Nivinskas,  Gitara pritaria Jonas Krivickas, o ritmą laiko aktorius Darius Miniotas (perkusija), klausytojai turės galimybę išgirsti pačias naujausias  ir kitas pamėgtas Gedimino Storpirščio dainas. 2018 metais dainų autorius ir atlikėjas pristatė naujausią savo darbą –...
Įvykiai
Vasario 21-24 d., sostinėje vykstant tradicinei Vilniaus knygų mugei, pirmą kartą kursuos specialus maršrutas 177R Parodų rūmai–Ozo g., kuriuo vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami patogiai keliauti į renginį ir iš jo. Šis maršrutas apims ne tik centrinę miesto dalį, tačiau ir nuo centro prieigų nutolusius rajonus, o jame galios įprastiniai viešojo transporto bilietai. Taip pat mugės metu iš miesto centro (nuo stotelės Arkikatedra) kas 20 minučių kursuos...
Įvykiai
Keistuolių teatras atveria duris Vilniaus miesto mokyklų mokytojams – kovo 5 dieną 19 valandą pedagogai kviečiami nemokamai apsilankyti režisieriaus Aido Giniočio spektaklyje pagal Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona”.             Daugeliui skirtingų kartų vis kitaip pažįstama, į mokyklinės literatūros sąrašus įtraukta moderniosios lietuvių literatūros klasika “Riešutų duona” Keistuolių teatre įkvepia šviežio oro gurkšnį, skambantį “The Beatles” muzik...
Įvykiai
Penktadienį vakare miesto Rotušėje skambėjo iškilmingos fanfaros – Viktoro ir Danguolės Butkų šeimai  įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos. Garbės piliečiai kasmet skelbiami jau daugiau kaip du dešimtmečius,  pagerbiant  miestą labiausiai garsinančius, Vilniui nusipelniusius žmones..   Sveikindamas juos, meras R. Šimašius papasakojo, kad garbės piliečiai  šiemet buvo išrinkti labai greit – niekam komisijoje nekilo jokių  abejonių ar didesnių diskusi...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo dvikovoje įveikė Kauno „Žalgirį“  70:67 (13:11, 17:24, 13:16, 27:16) ir tapo šio turnyro čempionu. Dvikovos pradžioje abi komandos susidūrė su įtampa ir klostėsi nerezultatyviai. Susitikimą geriau pradėjo žalgiriečiai, kurie po taiklaus Edgaro Ulanovo dvitaškio buvo priekyje (6:2). Tačiau netrukus 4 taškus iš eilės pelnė Artiomas Parakhouskis ir vilniečiai išlygino rezultatą (6:6). Rungtynės pir...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Įvykiai
Kovo 16 dieną Vilnių drebins didžiausias treniruočių festivalis Lietuvoje – „Nike treniruočių diena“. Šeštus metus iš eilės organizuojama sporto šventė šį kartą „Litexpo“ parodų ir kongresų centre dalyviams pasiūlys 25 treniruotes su geriausiais Lietuvos ir pasaulio treneriais. Festivalio organizatoriai kviečia ruoštis maksimaliam sporto iššūkiui ir žada daugybę judesio, nepakartojamos energijos ir malonias atokvėpio akimirkas.  „Jau šeštus metus iš eilės...
Laisvalaikis
2019 metų kovo 24 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje (per patį Domanto Razausko gimtadienį) laukia išskirtinis vakaras, kuriame kartu su styginių kvartetu į sceną žengs pamėgtas scenos bičiulių duetas – atlikėjas Domantas Razauskas ir multiinstrumentalistas Saulius Petreikis. Koncerte nuskambės kompozitoriaus Audriaus Balsio aranžuoti kūriniai, o specialiai ruošiamą programą nuspalvins dailininko Arvydo Buinausko kuriami šviesų paveikslai. Besiruošdami koncertu...