Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Gruodžio 14 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir gruodžio 15 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras su savo vadovu Gintaru Rinkevičiumi ir kviestiniais solistais meta iššūkį amerikietiškų kalėdinių hitų vajui ir parduotuvių šturmui siūlydami bent vieną vakarą susigrąžinti tikrąją Advento dvasią ir rimtį. Neturiu jokio nusistatymo prieš „Happy Holiday" ar „Santa Claus Is Comin' to Town". Puikios, melodingos, šventinės dain...
Įvykiai
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti numatomo kultūros ir verslo centro A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankirtoje, plačiau žinomo kaip „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ funkcinę paskirtį, ar ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.  Sprendimas priimtas po to, kai VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašy...
Savivalda
Kultūra, scenos menas kuria Vilniui būdingą aktyvaus, gyvybe alsuojančio miesto atmosferą, o profesionaliojo scenos meno kūrybinė veikla garsina Vilniaus vardą visame pasaulyje.  Sostinės savivaldybė kultūros projektams remti skiria vis daugiau dėmesio ir didina finansavimą – šiemet pirmąkart skelbia konkursą Vilniaus miesto profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinės veiklos programoms finansuoti.  Tikimasi sustiprinti ir aktyvinti tarptautinę tokių įst...
Įvykiai
„Wizz Air“, sparčiausiai auganti aviakompanija Europoje ir pirmaujanti žemų sąnaudų oro bendrovė centrinėje ir Rytų Europoje, pervežė 7 milijonus keleivių Lietuvos žemų sąnaudų maršrutais. Laimingoji 7-milijoninė keleivė atvyko į Vilniaus oro uostą iš Eindhoveno ir jai buvo įteiktas bendrovės kelionės čekis.   „Džiaugiamės šiuo itin svarbiu visai bendrovei pasiekimu Lietuvoje. Nuo pat pirmojo mūsų skrydžio prieš septynerius metus iš Vilniaus 2011 m. baland...
Savivalda
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus merus - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius Pirmadienio vakarą Liberalų sąjūdžio Sostinės skyriaus Taryba rinkosi į neeilinį posėdį - tvirtinti visuotinio el. balsavimo rezultatus: kandidatą į merus ir išreitinguotą kandidatų sąrašą Vilniaus m. savivaldos rinkimuose. Kovą dėl kandidato į merus užtikrintai laimėjo Martynas Nagevičius surinkęs 96 balsus, savo val...
Miesto plėtra
,,Panevėžio statybos trestas“ (PST) su „Vičiūnų grupe“ pasirašė statybos darbų rangos sutartį dėl viešbučio „DoubleTree by Hilton“ bei Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijų salės Vilniuje. PST darbus jau pradėjo ir planuoja užbaigti maždaug per dvejus metus.  „Projektą vykdome gerai suvokdami, kad tai svarbus įsipareigojimas ne tik užsakovui, bet ir visam Vilniaus miestui. PST turi bene daugiausiai patirties dirbant istoriškai bei estetiškai įpare...
Įvykiai
Visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijungti prie šventinės iniciatyvos  ̶ kalėdinių vainikų paieškos, kuri vyks gruodžio 11-16 dienomis. Šventiniai, įspūdingi kalėdiniai vainikai bus paslėpti įvairiose žymiose Vilniaus miesto erdvėse. Užuominas apie vainikų slaptavietes bus galima rasti socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje @atraskMRUkalėdas. „Suraskite kalėdinį vainiką ir pasipuoškite juo savo namus!“  ̶  tokiu šūkiu vadovaujasi iniciatyvos ...
Įvykiai
Vilniaus universiteto planetariume gruodžio 13 d. bus neeilinė, kadangi į šią magišką vietą sugrįžta rašytojas, poetas, režisierius, dainų autorius, bardas Vytautas V.Landsbergis su programa „Žiauriai gražūs romansai“. Visi, kas girdėjo, išėjo sužavėti paprastų melodijų, pribloškiančių tekstų ir nuoširdaus atlikėjo bendravimo. Tie, kam neteko viso to regėti, kviečiami apsilankyti šiame koncerte.  Žiauriai gražūs romansai tai toks specifinis dainuojamosios...
Įvykiai
Šventiniu žiemos laikotarpiu didžiųjų šalies miestų aikštėse sužimba viena kitą pranokstančios žaliaskarės. Praėjusį sekmadienį bene pirmą kartą sostinės mikrorajone įžiebta eglutė, kurios grožiu ir didybe susirinko pasigrožėti naujai besikuriančio Lazdynėlių vingio rajono bendruomenės nariai. Stilisto Manto Petruškevičiaus dekoruotos specialiai iš Danijos atplukdytos 7 metrų eglės įžiebimo šventė suartino ir sušildė dar tik baigiamo statyti rajono kaimynu...