A.Gronskis atvirai: „Žalgiris“ yra pranašesnis ir turime iš jų mokytis“

Vilniaus „Perlo“ ekipos vyr. treneris Arvydas Gronskis džiaugiasi tvirtėjančia sostinės krepšinio piramide. Anot specialisto, nors praeityje buvo prarasta nemažai laiko, tačiau pastaraisiais metais Vilniaus krepšinio komandos suvienijo jėgas ir tikisi išauginti ne vieną talentą „Lietuvos ryto“ klubui.

BNS nuotr.

Apie perspektyvius jaunus žaidėjus, jų progresą, motyvaciją ir ateities iššūkius A.Gronskis pasikalbėjo su oficialia „Lietuvos ryto“ komandos svetaine „bcvilnius.lt“.

Kaip šiuo metu ji veikia „Lietuvos ryto“ jaunimo programa, koks jos tikslas?

Turime atrasti talentus, stengtis, kad jie niekur neišvažiuotų ir liktų pas mus Vilniuje

– Programa vyksta jau seniai, tačiau nepertraukiamas procesas – trejus metus. Esame kaip vyrų komanda, turime puikiausias sąlygas. Nuo pačių smulkmenų, kurios yra itin reikšmingos. Galime dirbti šioje arenoje, sporto klube, naudotis maniežu.

Sunku išvardinti tas smulkmenas, iš kurių susideda visas profesionalumas. Kadangi vyksta darbas su jaunais žaidėjais, reikia kantrybės, kad matytųsi rezultatai. Jauną krepšininką reikia išugdyti, išlaikyti krepšinyje. 11-12 klasėje paaugliai svarsto, ar ateityje liks šioje sporto šakoje, ar pasirinks kitą sritį. Tai yra labai svarbus dalykas.

Tikslai, ko gero, pagrindinei komandai užauginti kuo daugiau krepšininkų?

– Taip. Surasti perliuką ir jį išlaikyti. Vaikų tarpe jis gali būti labai geras žaidėjas, tačiau baigęs mokyklą neturi, kur rungtyniauti. Jį išlaikyti ir perkelti į vyrų krepšinį – toks ir yra mūsų tikslas. Turime atrasti talentus, stengtis, kad jie niekur neišvažiuotų ir liktų pas mus Vilniuje.

Papasakokite apie treniruočių sąlygas. Kiek komandoje dirba trenerių, kokios sąlygos, kiek žaidžiate rungtynių?

– NKL lygos pliusas – stabilus grafikas. Žaidžiame penktadieniais ir šeštadieniais. Dažniausiai sportuojame du kartus per dieną ir derinamės prie vaikinų, nes kai kurie jų dar mokosi. Tačiau mano auklėtiniai puikiai lanko treniruotes.

Tik trečiadieniais būna vienas užsiėmimas. Turime tris trenerius bei fizinio pasiruošimo specialistą. Ekipoje – pilnas trenerių štabas, todėl galime skirti savo jėgas ir laiką, mums to tikrai užtenka. O kitos sąlygos – idealios, galiu pasakyti, kad žaidėjams būti čia – puikus variantas.

– Jūs pats buvote krepšininku. Ar galite palyginti, koks buvo jaunimas tuomet ir dabar? Ko dabar labiausiai trūksta perspektyviems žaidėjams, kad taptų aukšto lygio profesionalais?

– Žinote, mes kiekvieną kartą nesuprantame tos jaunesnės kartos. Mūsų nesuprato tėvai ir vyresni žaidėjai. Manau, kad kiekviena karta yra individuali. Dabar jų kitoks bendravimas, jie daugiau dalyvauja socialiniuose ryšiuose. Tame ir įžvelgiame bėdą, kai dirbame su vaikais – jie vis tiek yra kitokie.

Manau, kad kartų konfliktas bus visada. Mes praleisdavome laisvalaikį lauke – žaisdavome futbolą, tinklinį, gaudynes. Dabartine karta yra daugiau uždaresnė, mažiau sportuoja lauke. Pavyzdžiui, kūno kultūra būdavo mūsų mėgstamiausia pamoka, o dabar žaidėjai bando jos išvengti.

Galbūt to ir trūksta, kad tapti geresniais žaidėjais?

– Gal tos vienos kūno kultūros pamokos (šypsosi – aut. past.).

Koks jaunų žaidėjų požiūris? Sakoma, kad jiems trūksta motyvacijos. Kokia situacija „Perlo“ komandoje?

– Aš neturiu jokių bėdų – jie labai gerai sportuoja. Kartais net reikia stabdyti ir pasakyti, kad neateitų į treniruotę. Rugpjūčio mėnesį, kuomet žaidėjams nebuvo prasidėję mokslai, jie buvo šviežesni.

O dabar jie kartais iš ryto treniruojasi, tada važiuoja tiesiai į paskaitas ar pamokas, tada net nespėję pavalgyti ateina į vakarinę treniruotę. Dėl motyvacijos ir noro – jokių bėdų. Jie jaučia stiprų norą tapti krepšininkais.

Pakalbėkite apie didžiausius „Perlo“ talentus, kurie ateityje galėtų praverti ir pagrindinės komandos duris. Ar šiuo metu turime tokių žaidėjų, kurie vieną dieną galėtų tapti „Lietuvos ryto“ nariais?

– Manau, kad turime, tačiau mums reikia laiko. Jie yra jauni – Deividas Sirvydis, Domantas Vilys, mūsų senbuvis Arnas Beručka, Lukas Kvedaravičius. Galėčiau išvardinti visus žaidėjus, kiek mes jų turime. Reikia laiko, nes negalima skubinti. Kaip pavyzdį galiu pateikti Karolį Giedraitį, kuris šiuo metu studijuoja pirmame kurse, bet jam trūksta fizinės jėgos – žaidėjas yra vėlesnio brendimo.

Turime laukti, kol jie taps fiziškai tvirtesni, suvyriškės. Tada jau galės papildyti „Lietuvos ryto“ komandą.

Yra sukurtas įvaizdis, kad Kauno „Žalgirio“ jaunimo ekipa yra labai gera, tačiau teko skaityti kelis straipsnius, kad „Perlo“ ir „Lietuvos ryto–2“ jaunimas niekam nenusileidžia Lietuvoje ir tam pačiam „Žalgiriui“. Ką manote apie tai?

– Kalbant apie žaidimą, viskas tvarkoje, tik „Žalgirio“ dubleriai dirba ilgiau. Reikia tai pripažinti – yra nenutraukiamo laiko įdirbis. Taip vyksta jau daug metų, tuo tarpu mes darbuojamės tris sezonus. Manau, kad tai yra per trumpas laikas, kad kažkas patikėtų ir pamatytų rezultatus.

Aišku, nepamirškime, kad ir anksčiau buvo net LKL čempionate žaidusi „Perlo“ komanda, kurioje išaugo Jonas Valančiūnas, Simas Buterlevičius, Saulius Kulvietis, Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys. Jie perėjo visą sistemą, tik, aišku, gaila, kad ji buvo nutrūkusi. Pradėjome nuo nulio ir dabar vėl reikia išsikovoti vietą po saule. Šiandien „Žalgiris“ yra pranašesnis ir turime iš jų mokytis. Bet aš manau, kad mes greitai kauniečius pasivysime.

Pradėjome nuo nulio ir dabar vėl reikia išsikovoti vietą po saule. Šiandien „Žalgiris“ yra pranašesnis ir turime iš jų mokytis

Ne per seniausiai Margiris Normantas perėjo į „Lietuvos rytą“. Ar jūs išgyvenate dėl savo auklėtinių, kurie pradeda žaisti aukštesnio lygio komandose?

– Manau, kad kiekvienas treneris išgyvena. Net jei žaidėjas rungtyniauja priešininkų ekipoje. Tu nori, kad laimėtų tavo komanda, tačiau tuo pačiu trokšti, kad sektųsi tavo išugdytam vaikui. Lygiai taip pat ir dėl M.Normanto. Žinai, kad įdėjai laiko, pastangų. Aišku, ne tik mano, bet ir buvusių trenerių.

Jei jis sėkmingai žais, vadinasi aš gerai dirbu. Seku jo žaidimą ir noriu, kad Margiris užsikabintų. Nėra lengvas periodas, kai žaidėjas pereina iš jaunimo komandos. Manau, kad M.Normantas turi charakterį ir jis dar tikrai parodys save. Išsikovos vietą ir mes daugiau matysime gynėją aikštelėje.

Jūsų patarimai M.Normantui, kad jis labiau įsitvirtintų „Lietuvos ryte“.

– Galvoju, kad jam reikia ramybės ir padaryti pačius mažiausius dalykus. Nemanau, kad dabar treneris Rimas Kurtinaitis tikisi iš Margirio 30 taškų, daugybės atkovotų kamuolių ar rezultatyvių perdavimų. Reikia ramybės ir per minutę aikštėje padaryti tai, ką reikia. Kai minutę atidirbsi, treneris suteiks kitą.

Apsiginti vienas prieš vieną, atkovoti kamuolį, persivaryti per aikštę, perduoti jį komandos draugams, laisvam – įmesti. Tuomet trenerio pasitikėjimas vis didės. Taip, bus ir klaidų, bet reikia ramiai sulaukti savo laiko ir mažais žingsniais žengti į priekį.

Kokį įspūdį palieka Martynas Echodas? Tai yra dar vienas jaunas žaidėjas, kuris jau rungtyniauja pagrindinėje komandoje.

– Dabar jis žaidžia labai sėkmingai, tačiau nereikia pamiršti, kad jis turėjo kitą starto poziciją. Martynas rungtyniavo sezoną Šiauliuose ir tai buvo kita terpė, kuriame perspektyviam krepšininkui buvo proga susipažinti su vyrų krepšiniu.

M.Echodas yra svarbus komandos ramstis. Jaunimas vis tiek duoda energiją, jaunatvišką norą, griuvimą, kovą. Vyresni žaidėjai galbūt kartais nori gudrauti, o į perspektyvius krepšininkus sirgaliai žiūri su didele energija.

Ar dar šį sezoną „Lietuvos ryto“ komandos gretas gali papildyti jūsų auklėtinis, kaip pernai atsitiko su M.Normantu?

– Manau, kad taip. Aišku, labai svariai prisidėti jiems dar per sunku, nes trūksta vyriško tvirtumo. Tačiau jau po Naujųjų metų gal kažkas galės jau prisijungti. Jau dabar R.Kurtinaitis kviečia Deividą Sirvydį į treniruotes, kad pasižiūrėtų, kaip jis atrodo tarp vyrų.

Vyksta procesas ir save gali įvertinti patys vaikinai. Manau, kai juos pakvies į pagrindinę komandą, jie turės daugiau motyvacijos papildomai daugiau dirbti.

lrytas A.Gronskis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Savivalda
Jau ilgiau nei tris savaites karantino sąlygomis gyvenantiems vilniečiams sostinės savivaldybė siūlo atrasti architektūros talentus ir namuose iš įvairių daiktų atkurti žinomiausius Vilniaus pastatus. Į konkursą kviečiami įsitraukti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji – geriausių kūrinių autoriams numatyta 15 prizų. „Karantino taisyklės apribojo mūsų visų fizinį judėjimą, sustabdė daugelį mums įprastų pomėgių, tačiau ribojimai dažniausiai atveria kūrybiškumo...
Įvykiai
Antradienį Vilniuje, Saltoniškių gatvėje bevažiuodamas užsidegė visureigis BMW X6. Ugnis išplito labai greitai, prabangus automobilis sudegė nepataisomai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė LRT.lt pasakojo, kad ugniagesiai pranenešimo apie degantį automobilį sulaukė 10 val. 45 min. Ugniagesiai sureagavo žaibiškai ir jau 10 val. 57 min. gaisras buvo lokalizuotas. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra, aut...
Įvykiai
Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas prisidėjo prie virtualaus žemėlapių rinkinio, leidžiančio analizuoti įvairius su koronavirusu (Covid-19) susijusius statistinius duomenis mūsų šalyje, kūrimo. Lietuvos statistikos departamento parengtame rinkinyje pateikiami penki žemėlapiai, iš kurių vieną – COVID-19 pandemijos Lietuvoje GIS žemėlapį sukūrė VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro atstovas Mindaugas Macijauskas. Jame p...
Įvykiai
Vilniuje besitęsiant karantinui, darbai lauke sostinėje nesustoja – kaip ir kiekvieną pavasarį, Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino, kad mieste būtų pasodinta beveik 11 tūkst. našlaičių. Tačiau šiemet sodinimas kitoks – anksčiau gėlės buvo sodinamos miesto centre, o šį pavasarį, atsižvelgus į padidėjusį sergančiųjų bei besilankančiųjų gydymo įstaigose gyventojų skaičių, priimtas sprendimas Centrinės miesto dalies teritorijoms skirtas pavasarines gėles p...
Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Marijampolės ligoninėje mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – penkioliktas mirties atvejis šalyje. Asmuo priklausė rizikos grupei. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga reiškia užuojautą šeimai, artimiesiems. Šalyje paskelbus karantiną žmonės raginami maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatin...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės, seniūnijų ir kitų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimo ir geranoriškos pagalbos dėka VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties brigados, kurios dirbo pastotėse po kelias, karantino laikotarpiui yra perkeltos į gyvenamuosius rajonus, kur vienose patalpose budės tik viena brigada. Brigados tolygiai išdėstytos mieste ir operatyvumui turės tik teigiamą reikšmę. Perkeltos brigados kaip ir iki šiol aptarnauja visus skubios medic...
Įvykiai
Keturioliktą kartą sostinės savivaldybė skelbia vaikų vasaros poilsio programų konkursą. Nors šuo metu apie vaikų pramogas galvoti sudėtinga, laikas planuoti, kaip įveikus virusą, bus užimti vaikai ir jaunuoliai šios vasaros metu. Šiemet savivaldybė prasmingoms vaikų pramogoms skiria dar daugiau lėšų nei pernai – 250 tūkst. eurų. Tikimasi, kad šiais metais savivaldybės finansuojamose stovyklose galės stovyklauti ir pramogauti daugiau nei 10 000 vaikų. „Šie...
Įvairios
Pastarąsias dvi savaites vyko 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris”. Tačiau jis vyko visai kitaip, nei įprasta. Dėl visą pasaulį užklupusios pandemijos šiam festivaliui vienam pirmųjų teko susidurti su neįtikėtinu iššūkiu – šalyje paskelbus karantiną ir užsidarius viešosioms erdvėms, reikėjo žaibiškai spręsti šiųmetinio festivalio likimą. Festivalio komanda įveikė šį iššūkį ir sėkmingai pakeitė festivalio formatą – „Kino pavasario”...
Kultūra
Po Rotuše driekiasi 1000 kv. m. plotas rūsių ir požemių: 300 kv.m. yra ištirinėti, dar 700 kv. m. ploto istorijos klodų - ne. Tiek pačioje rotušėje, tiek jos aplinkoje pirmieji nuoseklūs tyrimai pradėti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, paskutiniame XX am. dešimtmetyje. 1995-1996 m. – pirmieji oficialūs architektūriniai tyrimai, kuriems vadovavo Idalija Bėčienė. Tyrimai atlikti ir 2012 ir 2014 metais (jiems vadovamvo Robertas Žukovkis,Lina Girlevičius)...