Architektai ginčija išskirtines sąlygas NT projektams Vilniuje

Lietuvos architektų rūmai teisme ginčija Vilniaus valdžios galimybes kai kuriems nekilnojamojo turto projektams taikyti išskirtines sąlygas. Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis tvirtina, jog ši iniciatyva nukreipta prieš Konstitucijos prospekte planuojamą statyti kompleksą. Tuo metu teisininkai atkreipia dėmesį, jog tai gali sukurti precendentą, panašų į Neringos, kur dalis statinių pripažinti nelegaliais.

Architektų rūmai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekdami, kad Vilniaus bendrojo plano nuostata, pagal kurią, miesto tarybai pritarus, gali būti keičiamas užstatymo reglamentas kai kuriuose sklypuose, būtų pripažinta neteisėta. Tokį sprendimą miesto taryba gali priimti jeigu yra viešasis interesas ar ypatinga urbanistinė situacija. Nuostata galioja nuo 2007 metų patvirtintame sostinės bendrajame plane, kuris galioja, kol rengiamas naujas planas.

Šiemet, pasinaudojant šia nuostata, didesnį užstatymo aukštį taryba leido nustatyti 50 mln. eurų vertės architekto Danielio Libeskindo suprojektuotam komerciniam kompleksui Konstitucijos prospekte bei 320 mln. eurų vertės naujai Vilniaus kogeneracinės jėgainei Jočionių gatvėje.

Anot architektų, tarybai nusprendus leisti statyti didesnį ar aukštesnį pastatą, nei konkrečioje teritorijoje numato bendrasis planas, iš proceso eliminuojama visuomenė, todėl pažeidžiamas viešasis interesas.

M. Pakalnis tvirtina, jog visuomenė į teritorijų planavimo procesą yra įtraukiama rengiant tolesnius dokumentus plėtrai. Jis mano, jog šis skundas tikriausiai nukreiptas prieš Konstitucijos prospekte planuojamą komercinio komplekso projektą.

Tuo metu advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas Simas Paukštys BNS aiškina, kad tokios nuostatos pripažinimas neteisėta sukurtų neigiamų pasekmių miestui. Kita vertus, nuostata, anot jo, galėtų būti suformuluota konkrečiau.

Architektų rūmai: iš proceso eliminuojama visuomenė

Pasak Architektų rūmų pirmininkės Daivos Bakšienės, bendrojo plano nuostata, suteikianti teisę miesto tarybai spręsti dėl išskirtinių sąlygų konkrečiam projektui, pažeidžia viešąjį interesą, nes teritorijų planavimo procese nedalyvauja visuomenė.

„Teritorijų planavimo įstatyme nurodoma, kad viešojo intereso planuojant teritorijas dalis - visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus. Tad minėta (bendrojo plano – BNS) nuostata labai tiesiogiai pažeidžia viešąjį interesą, tą visuomenės dalyvavimą eliminuodama. Svarbu ir tai, kad ši nuostata sudaro sąlygas pažeisti kitus visuomenės interesus, nes nedalyvaujant visuomenei, specialistams bei institucijoms, kyla rizika neįvertinti visų visuomenės poreikių ir neužtikrinti darnaus jų balanso“, – BNS sakė ji.

D. Bakšienės teigimu, sprendimą kreiptis į teismą priėmė rūmų taryba, išanalizavusi įvairius atvejus. Ji neigė, kad architektams užkliuvo koks nors konkretus projektas.

Architektų rūmų pirmininkė sakė, jog nors kol kas galimybė taikyti išimtis projektams miesto politikų pritarimu numatyta tik sostinėje, tačiau kitos savivaldybės taip pat svarsto imtis panašios praktikos.

„Tenka išgirsti, jog esant tokiam precedentui, apie tai kalba ir svarsto ir kitos savivaldybės. Norėdami užkirsti kelią galimai neteisėtos praktikos plitimui, taip pat jos perkėlimui į naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą, rūmai ir kreipėsi į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti minėtos nuostatos teisėtumą. Turėdami aiškų teismo atsakymą, rūmai galėtų teikti pagrįstus siūlymus rengiamiems bendriesiems planams ar jų pakeitimams“, – teigė D. Bakšienė.

Ji negalėjo pasakyti, kiek jau įgyvendintų ir planuojamų projektų sostinėje galėtų paliesti neigiamas teismo sprendimas.

„Teismo sprendimas galėtų įvardinti bei nurodyti aiškią kryptį visoje Lietuvoje vykdomiems plėtros procesams. Patikrinus teisme, gavus oficialų atsakymą, galėtume teikti savo rekomendacijas ne tik Vilniaus, bet ir visoms kitoms savivaldybėms, siekdami užtikrinti skaidrų teritorijų planavimą“, – teigė rūmų pirmininkė.

Pasak D. Bakšienės, rūmai iniciatyvos ėmėsi iškart, kai jiems tokią galimybę suteikė įsigaliojęs Architektūros įstatymas - šį lapkritį.

M. Pakalnis: kreipiantis į tarybą – viešumo daugiau

Sostinės vyriausiasis architektas stebėjosi, jog Architektų rūmai, vos tik gavę įgaliojimus nusprendė ginčyti baigiančio galioti Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatą. Anot M. Pakalnio, šia nuostata naudojamasi retai, todėl jam akivaizdu, kad architektų iniciatyva susijusi su konkrečiu projektu.

„Man architektų kreipimasis (į teismą), kai baigiamas rengi naujas bendrasis planas, yra šiek tiek keistokas. Ir matau jame tam tikrą interesą nukreiptą prieš konkrečius projektus. Mes akivaizdžiai matome, kad tai greičiausiai susieta su projektu „K18B“. Man atrodo, jog yra svarbesnių dalykų, dėl kurių buvo galima kreiptis dėl išaiškinimo. Architektų sąjunga dalyvavo konkurse - tai tie patys žmonės. Man keista, kad pirmas (veiklą pradėjusių rūmų) darbas buvo žlugdyti konkretų projektą“, – sakė jis.

M. Pakalnio nuomone, tarybai sprendžiant dėl išskirtinių sąlygų konkrečiam projektui, visuomenė nėra eliminuojama iš teritorijų planavimo proceso.

„Tikrai netiesa. Pavyzdžiui, paimkime„K18B“ atvejį: dabar dar rengiamas ir detalusis planas, kuris pilnai užtikrina viešumo procedūrą. Jau negali niekas sakyti, kad kai atėjome į tarybą, viešumo procedūrų buvo per mažai. Priešingai! Pažiūrėkime dabar, kas vyksta Teritorijų planavimo ir derinimo informacinėje sistemoje, kur elektroniniu būdu derinami detalieji planai - tą žino tik labai nedaug žmonių ir tas viešumas tikrai nukenčia. Tuo tarpu šiuo atveju žinojo visi. Tai viešumo prasme mes padarėme daugiau negu reikia“, – aiškino jis.

Miesto vyriausiojo architekto teigimu, bendrojo plano nuostata naudojamasi retai. Pastaruoju metu taip taryba palaimino „K18B“ ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektus.

„Kitas (naujas –BNS) projektas - šiukšlių deginimo įmonė, kur tuo pačiu principu buvo vadovautasi, tik ten teritorija kita - ne tokia jautri. Tų projektų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Mes galėtume nustatyti didelius reglamentus visame mieste ir tada tarybos nebereikėtų. Bet mes pasakėme, kad reglamentai yra mažesni ir išskirtiniais atvejais, kai yra visuomenės interesas, pagrindimas, įvyksta konkursas, tiesiog reikia dar kartą kreiptis į tarybą ir gauti pritarimą“, – sakė M. Pakalnis.

Anot jo, ginčijama nuostata turėtų išlikti naujame bendrajame plane, kurį ketinama pradėti svarstyti 2018-ųjų pradžioje.

Teisininkas: kartotųsi Neringos istorija

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas S. Paukštys BNS aiškino, jog teismui pripažinus šią bendrojo plano nuostatą neteisėta, kartotųsi Neringos istorija, kai nelegaliais pripažinti keliolika pastatų, kurie dabar turi būti nugriauti.

„Kalbant apie galimas pasekmes, jei Architektų rūmų skundas būtų tenkintas, labiausiai tikėtina to pasekmė – minėtos plano nuostatos pripažinimas negaliojančia. Tai reikštų, kad visi jos pagrindu parengti projektai ar teritorijų planavimo dokumentai bei statomi ar pastatyti statiniai taip pat turėtų būti pripažinti kaip neteisėti. Kadangi Lietuvos teisėje galioja principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda, kartotųsi Neringos istorija. Vėlgi, nereiktų suprasti, kad visi, pasinaudojant minėta nuostata, pastatyti statiniai būtų nugriauti, kadangi galimų situacijos sprendimų yra, toli gražu, ne vienas“, – sakė jis.

Vis dėlto S. Paukštys taip pat atkreipė dėmesį, jog nuostata sudaryti išskirtines sąlygas kai kuriems projektams, suformuluota nekonkrečiai.

„Cobalt“ teisininko nuomone, sunku pasakyti, ar išties plane įtvirtinus tokią nuostatą pažeidžiamas viešasis interesas.

„Viešasis interesas nėra kažkur tiesiogiai apibrėžta sąvoka, jo turinys bandomas atskleisti kiekvienu atveju, aiškinantis konkrečius santykius. Tiek nacionaliniai teismai, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pripažinę visuomenės dalyvavimo dokumentų rengimo procese svarbą. Taigi, tam tikra prasme, vien galimybės dalyvauti pareiškiant nuomonę suvaržymas, gali būti laikomas viešojo intereso pažeidimu. Vėlgi, kiek tai yra reikšminga šiuo atveju, galutinai galės nuspręsti tik teismai“, – aiškino jis.

Kritika „K18B“ – iškart po konkurso

Sostinės taryba leisti padaryti išimtį dėl aukščio bendrajame sostinės plane architekto D. Libeskindo suprojektuotam komerciniam kompleksui Konstitucijos prospekte nusprendė šį birželį. Tuomet pristatydamas 50 mln. eurų vertės projektą M. Pakalnis teigė, jog viešajam interesui svarbios visos teritorijoje suplanuotos investicijos: tiek į pastatą, tiek į aplinkinę miesto infrastruktūrą.

Po 2016 metais skelbto architektūros konkurso, komplekso aukštis buvo 18 aukštų, vėliau detalizuota, kad teritorijoje planuojamas 6 ir 21 aukšto statinys. Iki tarybos sprendimo šioje Konstitucijos prospekto dalyje, buvo galima statyti iki 9 aukštų pastatą.

Iškart po architektūros konkurso kritiką projektui išsakė šalies architektai, tarp jų – Audrius Ambrasas, Audrys Karalius, Andrius Rapolas.

Vilniaus taryba šį balandį taip pat patvirtino didesnį 320 mln. eurų vertės naujos Vilniaus kogeneracinės jėgainės aukštingumą. Jočionių gatvėje esančiai teritorijai bendrajame plane buvo numatyta galimybė statyti iki 5 aukštų statinius, kuri padidinta iki 8 aukštų. Viešai pretenzijų šiam projektui architektai išsakę nebuvo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

architektūra
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šv. Stepono skvero ir gatvės rekonstrukcijos projektas keliauja pirmyn – Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė jam po to, kai SĮ „Vilniaus plano“ komanda pakoregavo savo darbą pagal viešo pristatymo metu gautas pastabas. Sostinės savivaldybė ruošiasi visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau unikalią ir ilgą istoriją turinčią teritoriją – šalia Šv. Stepono bažnyčios esantį skverą, o taip pat rekonstruoti Šv....
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė pasitelkė dronus karantino tvarkos mieste palaikymui ir gyventojų informavimui. Kiekvieną dieną, nuo 9 iki 18 val., danguje patruliuoja 7 savanorių dronai, jų skaičius netrukus išaugs. Dronai padės stebėti vietas, kur gali būriuotis žmonės, jiems bus siunčiama garsinė informacija arba į tokias vietas operatyviai atvyks viešosios tvarkos pareigūnai. Didžiausias dėmesys bus skiriamas parkams ir žaidimų aikštelėms, kur vis dar pasi...
Įvykiai
VĮ Registrų centrui parengus realiu laiku atsinaujinantį COVID-19 žemėlapį, Lietuvos statistikos departamentas atnaujino ir papildė COVID-19 pandemijai skirtą interaktyvių žemėlapių rinkinį: Ką dabar jame galite rasti? COVID-19 informacija – susirgimai, atlikti tyrimai ir kt. – realiu laiku (© VĮ Registrų centras) Demografinė ir sergamumo kai kuriomis lėtinėmis ligomis statistika (© Lietuvos statistikos departamentas, Higienos institutas) Sveikatos priežiū...
Verslas
Šiandien, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms nuo elektroninės parduotuvės veiklos pradžios, „Rimi Lietuva“ atidaro naują internetu įsigytų prekių atsiėmimo vietą „Rimi Drive“. Pagal „Rimi“ savininkės, Šiaurės Europos regione pirmaujančios mažmeninės prekybos kompanijos ICA ir kitus geriausius tarptautinius pavyzdžius įrengta prekių atsiėmimo vieta padidins elektroninės parduotuvės pajėgumus bei suteiks Vilniaus miesto gyventojams dar vieną saugų būdą...
Įvykiai
Tam, kad nebūtų sutrikdytas vienos svarbiausių šalies institucijų – Seimo – darbas, siūloma imtis griežtesnių prevencinių priemonių dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) grėsmių. Tad karščiuojantys, taip pat tie, kuriems yra pasireiškę ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, t. y. sloga, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, į Seimo rūmus neturėtų būti įleidžiami.  Šių rekomendacijų Seimo kanceliarijai pavesta laikytis sveikatos apsaugos ministro, valsty...
Sveikata
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 484 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.  Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 484, per vakar dieną ištirti 1467 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti  9891 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.  Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemi...
Sveikata
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar 23 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Taigi, vakaro duomenimis, Lietuvoje iš viso yra patvirtinta 460 ligos atvejų. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami. Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai. Asmenys, kurių ėminiai paimti mobiliuose punktuose, bus informuoti apie...
Nuomonės
Žmonės nustojo vertinti sveikatą, todėl gavo ligą, padedančią suprasti, jog sveikata rūpintis reikia. Žmonės nustojo vertinti gamtą, todėl gavo ligą, kuri leidžia tik minimaliai pabūti gamtoje, kad pajustume, ką ji reiškia. Mes užmiršome, kaip gyventi šeimoje ir liga uždarė mus namuose, kad ir vėl to išmoktume. Mes nustojome gerbti pagyvenusius žmones, todėl gavome ligą, kad prisimintume, kokie jie pažeidžiami, ir kad vėl pradėtume juos mylėti ir gerbti. M...
Įvairios
Kai nebuvo karantino, ši bronzinė skulptūra Vilniuje retai būdavo vieniša. Prie jos būriuodavosi turistai – fotografuodavo iš įvairių kampų, pozuodavo drauge. Dabar prie vienišos skulptūros Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje stabteli toks pat vienišas praeivis arba dviratininkas. Išsitraukia telefoną ir fotografuoja – tikriausiai ne dėl to, kad įdomi skulptūra, o dėl to, kad pandemijos metu kažkam šovė į galvą skulptūrą aprūpinti kaukėmis. „... Mėsinių ga...