Vilnius rado sprendimą spūstims ir taršai miesto centre mažinti

Saulius Žiūra

Sostinės savivaldybė rado sprendimą, kaip mažinti automobilių taršą ir spūstis centrinėje miesto dalyje – šiandien Taryboje priimtas sprendimas, kuris normuos automobilių statymo vietų įrengimą sostinės Senamiestyje ir miesto centre. Sprendimas priimtas remiantis sėkminga užsienio šalių patirtimi mažinant automobilių srautus miestų centruose.

Nuo šiol Vilniuje keičiama automobilių statymo vietų įrengimo tvarka naujų būstų statytojams – ji nustatys tiek maksimalų, tiek minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių prie naujai statomų, rekonstruojamų ar remontuojamų objektų, taip pat keičiant statinio paskirtį.

Saulius Žiūra

Patvirtintos 4 zonos, kuriose nustatyti koeficientai – kiek mažiausiai ar daugiausiai automobilių parkavimo vietų turės įrengti objekto statytojas. Pavyzdžiui, sostinės Senamiesčio 1-ojoje zonoje patvirtintas 0,25 minimalus ir 0,5 maksimalus koeficientas, t.y. čia statomam 100 kv.m. biurui ar keturiems butams statytojas privalės įrengti mažiausiai vieną parkavimo vietą, o daugiausiai – dvi vietas. Vilniaus miegamuosiuose rajonuose tokios lubos nenustatytos – čia bus galima įrengti maksimalų parkavimo vietų skaičių, o statytojas vietą automobiliui privalės užtikrinti kiekvienam butui ar biuro patalpai.

Naujoje tvarkoje numatyta, kad miesto centrinėje dalyje statomiems gyvenamosios paskirties pastatams statytojai galės įrengti maksimaliai vieną automobilių stovėjimo vietą vienam butui, jeigu ta vieta įrengta požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Iki šiol Senamiestyje statomiems dviem butams reikėjo įrengti vieną parkavimo vietą, 25 kv. metrams biurų – taip pat vieną automobilio stovėjimo vietą.

„Automobilių skaičius Vilniuje kasmet auga – nuo 2010 iki 2016 m. jis išaugo 11 proc. Didelę miesto centrinės dalies teritoriją sudaro automobilių stovėjimo erdvės, nepaliekant erdvės pėstiesiems, dviratininkams, nors miesto centrinė dalis turi būti skirta būtent jiems. Sprendimas mažinti automobilių statymo vietų skaičių centre paskatins visuomenę naudotis viešuoju transportu, dalijimosi paslaugos automobiliais, dviračiais ar keliauti pėsčiomis, o būstų statytojai prisidės prie geresnės tokios infrastruktūros mieste kūrimo“, – sako Vilniaus Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis.

Saulius Žiūra

Su padidėjusiais srautais miesto senamiesčiuose susidūrę kiti Europos miestai pasirengė automobilių stovėjimo valdymo politikas, kurios nustato griežtas automobilių stovėjimo sąlygas mieste bei naujų vietų atsiradimo galimybes ateityje. Taip ne tik valdomas automobilių srautas, bet ir mažinama visuomenės priklausomybė nuo asmeninio automobilio bei skatinama naudotis alternatyviais keliavimo būdais.

Pavyzdžiui, Ciūrichas automobilių stovėjimo vietų centre nedidina nuo 1990-ųjų, todėl miesto erdvės atviros pėstiesiems, centras neapstatytas automobiliais. Štutgarte pradėjus taikyti automobilių stovėjimo gatvėje valdymo planą srautai į teritoriją sumažėjo 20 proc. Edinburge sėkmingas stovėjimo vietų skaičių ribojimas paskatino viešojo transporto naudojimą, kuris nuo 2000 iki 2006 m. išaugo net 25 proc. Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad pradėjus taikyti tokią stovėjimo vietų kontrolę, kelionių skaičius asmeniniais automobiliais gerokai sumažėjo ir gyventojai pradėjo rinktis alternatyvius keliavimo būdus – viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu.

Nauja tvarka nustato ir minimalų automobilių parkavimo vietų įrengimo skaičių – nuo centro nutolusiuose rajonuose statytojas privalės įrengti mažiausiai vieną vietą automobiliui vienam būstui ar biuro patalpai, o jų neįrengę – mokėti kompensacijas. Privačių statytojų sumokėta kompensacija už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas bus naudojama susisiekimo infrastruktūrai plėtoti – pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti, elektromobilių pakrovimo stotelėms, viešoms automobilių stovėjimo aikštelėms, sistemai „Statyk ir važiuok“, viešojo transporto plėtrai ir gerinimui.

spūstys stovėjimovietos stovėjimoaikštelės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Savivalda
Jau ilgiau nei tris savaites karantino sąlygomis gyvenantiems vilniečiams sostinės savivaldybė siūlo atrasti architektūros talentus ir namuose iš įvairių daiktų atkurti žinomiausius Vilniaus pastatus. Į konkursą kviečiami įsitraukti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji – geriausių kūrinių autoriams numatyta 15 prizų. „Karantino taisyklės apribojo mūsų visų fizinį judėjimą, sustabdė daugelį mums įprastų pomėgių, tačiau ribojimai dažniausiai atveria kūrybiškumo...
Įvykiai
Antradienį Vilniuje, Saltoniškių gatvėje bevažiuodamas užsidegė visureigis BMW X6. Ugnis išplito labai greitai, prabangus automobilis sudegė nepataisomai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė LRT.lt pasakojo, kad ugniagesiai pranenešimo apie degantį automobilį sulaukė 10 val. 45 min. Ugniagesiai sureagavo žaibiškai ir jau 10 val. 57 min. gaisras buvo lokalizuotas. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra, aut...
Įvykiai
Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas prisidėjo prie virtualaus žemėlapių rinkinio, leidžiančio analizuoti įvairius su koronavirusu (Covid-19) susijusius statistinius duomenis mūsų šalyje, kūrimo. Lietuvos statistikos departamento parengtame rinkinyje pateikiami penki žemėlapiai, iš kurių vieną – COVID-19 pandemijos Lietuvoje GIS žemėlapį sukūrė VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro atstovas Mindaugas Macijauskas. Jame p...
Įvykiai
Vilniuje besitęsiant karantinui, darbai lauke sostinėje nesustoja – kaip ir kiekvieną pavasarį, Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino, kad mieste būtų pasodinta beveik 11 tūkst. našlaičių. Tačiau šiemet sodinimas kitoks – anksčiau gėlės buvo sodinamos miesto centre, o šį pavasarį, atsižvelgus į padidėjusį sergančiųjų bei besilankančiųjų gydymo įstaigose gyventojų skaičių, priimtas sprendimas Centrinės miesto dalies teritorijoms skirtas pavasarines gėles p...
Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Marijampolės ligoninėje mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – penkioliktas mirties atvejis šalyje. Asmuo priklausė rizikos grupei. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga reiškia užuojautą šeimai, artimiesiems. Šalyje paskelbus karantiną žmonės raginami maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatin...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės, seniūnijų ir kitų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimo ir geranoriškos pagalbos dėka VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties brigados, kurios dirbo pastotėse po kelias, karantino laikotarpiui yra perkeltos į gyvenamuosius rajonus, kur vienose patalpose budės tik viena brigada. Brigados tolygiai išdėstytos mieste ir operatyvumui turės tik teigiamą reikšmę. Perkeltos brigados kaip ir iki šiol aptarnauja visus skubios medic...
Įvykiai
Keturioliktą kartą sostinės savivaldybė skelbia vaikų vasaros poilsio programų konkursą. Nors šuo metu apie vaikų pramogas galvoti sudėtinga, laikas planuoti, kaip įveikus virusą, bus užimti vaikai ir jaunuoliai šios vasaros metu. Šiemet savivaldybė prasmingoms vaikų pramogoms skiria dar daugiau lėšų nei pernai – 250 tūkst. eurų. Tikimasi, kad šiais metais savivaldybės finansuojamose stovyklose galės stovyklauti ir pramogauti daugiau nei 10 000 vaikų. „Šie...
Įvairios
Pastarąsias dvi savaites vyko 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris”. Tačiau jis vyko visai kitaip, nei įprasta. Dėl visą pasaulį užklupusios pandemijos šiam festivaliui vienam pirmųjų teko susidurti su neįtikėtinu iššūkiu – šalyje paskelbus karantiną ir užsidarius viešosioms erdvėms, reikėjo žaibiškai spręsti šiųmetinio festivalio likimą. Festivalio komanda įveikė šį iššūkį ir sėkmingai pakeitė festivalio formatą – „Kino pavasario”...
Kultūra
Po Rotuše driekiasi 1000 kv. m. plotas rūsių ir požemių: 300 kv.m. yra ištirinėti, dar 700 kv. m. ploto istorijos klodų - ne. Tiek pačioje rotušėje, tiek jos aplinkoje pirmieji nuoseklūs tyrimai pradėti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, paskutiniame XX am. dešimtmetyje. 1995-1996 m. – pirmieji oficialūs architektūriniai tyrimai, kuriems vadovavo Idalija Bėčienė. Tyrimai atlikti ir 2012 ir 2014 metais (jiems vadovamvo Robertas Žukovkis,Lina Girlevičius)...