User views view_news rubric_id news_rubric_id 3

Naujoje premjeroje – Oskaras Koršunovas apie pamišėlio pranašystes

Kaip paprastas tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymas – jau šį sekmadienį, vasario 11 d., režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Pamišėlis“ pagal Nikolajaus Gogolio kūrinį premjeroje. Pasaulinę premjerą išgyvenę ten, kur rodos buvo ir sukurtas spektaklis – politinių perversmų krečiamame Katalonijos regione Ispanijoje, menininkai sugrįžta į Lietuvą, kur vis labiau įsigali normalumo fašizmas ir ima siautėti vietiniai pamišėliai.

Pasak režisieriaus, XIX-ame amžiuje gyvenęs ukraniečių klasikas N. Gogolis dabar atrodo tikslus ir kompetetingas it šių dienų politikos apžvalgininkas, analizuojantis situaciją tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.

„Tai pranašiška apysaka, kalbanti apie fašizmo prigimtį, susijusią su noru pertvarkyti pasaulį ir didybės manija. Tai nutiko su didžiaisiais XX amžiaus diktatoriais. Dabar visas pasaulis akivaizdžiai puritoniškėja, viskas norminama, nebegalioja net nekaltumo prezumpcija, tarsi vakarų civilizacijoje vėl ateina tas laikas, kai norima „apsivalyti“. Tokių istorinių laikotarpių buvo nemažai. Užtektų priminti Spartą, inkviziciją, fašizmą, na, o mes dar prisimename sovietinį „teisingumą“. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Tarkime, Lietuvoje už „žolės“ suktinę gręsia dveji metai nelaisvės arba jau netgi siūloma įvesti priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje. Utilizuojamos knygos, plėšomi žurnalai, cenzūruojama klasika, kuriamos anoniminės skundų linijos. Ir visa tai vardan teisingumo ir normalumo“, – teigia O. Koršunovas.

„N. Gogolio pranašystės ir tekstų aktualumas šiandien – tiesiog neįtikėtini. Jei XIX amžiuje, kuomet buvo parašytas kūrinys, mintis, jog Prancūzija taps musulmoniška šalimi, galėjo atrodyti kaip visiškas pamišimas, tai šiandien taip nebeatrodo. N. Gogolio išpranašautas didysis inkvizitorius, akivaizdu, jau dabar yra atėjęs. Ir tai yra internetas, socialiniai tinklai, kuriuose mes vienaip ar kitaip kontroliuojame vieni kitus, taip pat tobulėjančios technologijos, jau dabar atpažįstančios mūsų poreikius ir siūlančios mums greitesnį jų realizavimą. Jie jau dabar tokiu būdu mus auklėja. Ateityje jie mums siūlys ir bausmes. Jau šiandien jie įgauna viršenybę prieš įstatymą. Facebook’o žinutė gali turėti stipresnį moralinį poveikį nei teisinės institucijos. Iš esmės, internetas, pradžioje siūlęs mums žinias ir laisvę, mažina mūsų poreikį mąstyti ir tampa savotiškais tramdomaisiais marškiniais“, – tęsia O. Koršunovas.

„Spektaklio „Pamišėlis“ pristatymas Katalonijoje ir visi tekstai apie pamišusį Ispanijos karalių tiesiog sukrėtė katalonus. Jie negalėjo patikėti, jog šis tekstas parašytas ne šiandien ir ne katalonų rašytojo. Spektaklis bus visiškai šiuolaikiškas. Jame nebus jokių atpažįstamų XIX a. detalių, tačiau tekstas beveik nepakeistas. Beje, tai mūsų teatro išskirtinis bruožas. Sofoklio, Shakespeare’o, Moljero, Čechovo tekstų aš nekeičiu, neperrašinėju ir net netrumpinu, kaip dabar įprasta. Mes esame bene vienintelis teatras, taip dirbantis su tekstais ir važinėjantis po viso pasaulio festivalius. Ir už tai esame labai vertinami, nes dauguma atvejų pjesės yra totaliai perrašomos – tokia jau šiandien tendencija. Pavyzdžiui, visai neseniai Paryžiuje, Odeono teatre mačiau „Tris seseris“, kuriose absoliučiai nebuvo nė žodelio čechoviško teksto. Dažniausiai tekstai yra perrašomi tais atvejais, kai kūrėjai nebevaldo teatrinės kalbos ir nebesugeba ja interpretuoti. Vietoje teatrinės interpretacijos jie tiesiog perrašinėja literatūrą, taip ją šiuolaikindami. Aš gi kuriu teatrines interpretacijas. Mano teatrinės kalbos įtaigumas, polifoniškumas, ypatingas darbas su aktoriais leidžia klasikinius tekstus paversti visiškai šiuolaikiniais jų nekeičiant. Dažnai užsienyje, o ir Lietuvoje, po spektaklio mūsų klausia, ar tai originalus tekstas? Išgirdę teigiamą atsakymą, dar labiau nustemba. Ne išimtis bus ir N. Gogolio „Pamišėlis“, – pasakoja režisierius.

„O kartais net nereikia interpretuoti – tiesiog įsiskaityti ir suprasti. Argi ne aktualiai dabar Lietuvoje skamba šis N. Gogolio tekstas: „Juk šitiek pavyzdžių istorijoje: koks nors paprastas, ne tai, kad bajoras, šiaipsau koks miestietis arba net valstietis – ir staiga pasirodo, kad jis koks nors didžiūnas, o kitąsyk net ir valdovas. Kad jau iš mužiko ir tai kitąsyk šitaip išeina, tai kas iš bajoro begali išeiti?“, – mintį baigia O. Koršunovas.

Pranašiška frazė „Keisti dalykai dedasi Ispanijoje“

Nežinant N. Gogolio „Pamišėlio užrašų“ galima buvo pagalvoti, jog O. Koršunovas tyčia pakeitė klasikos kūrinio tekstą tam, kad įtiktų vietos publikai. Juk žinant šiandienos katalonų situaciją, kuomet jie žūtbūt siekia atsiskirti nuo Ispanijos, o jų vadovas Carlesas Puigdemont’as yra nušalintas, frazės „Keisti dalykai dedasi Ispanijoje“ ir „Ispanija turi naują karalių“ skamba lyg parašytos vakar, čia pat, viename iš nepriklausomybės siekiančių katalonų butų.

„Tai spektaklis apie žmogų, kuris yra niekas, bet įsivaizduoja, kad gali valdyti pasaulį. Jauno nuostabaus aktoriaus Eimanto Pakalkos dėka lietuvių režisierius mato Gogolio kūrinyje fašizmo ir nacizmo gimimo viziją, ją sustiprindamas hitleriškų vaizdų projekcijomis. Ir visiškai nieko keisto, jog režisierius paliečia ir ispaniškosios inkvicizijos temą.“, – po pasaulinės spektaklio premjeros Žironoje viename pagrindinių katalonų dienraščių „El Punt Avui“ rašė Imma Merino.

Pasaulinė spektaklio premjera įvyko viename didžiausių tarptautinių teatro festivalių Ispanijoje „Temporada Alta“. O. Koršunovas ir jo trupė čia lankosi kasmet, tad katalonų publika jau žino, jog šis režisierius kiekvieną kartą jiems pateikia vis kažką šviežio ir aktualaus.

„Spektaklyje režisierius nubrėžia ribą tarp teksto ir veiksmo. Nors ir ne taip akivaizdžiai, kaip „Hamlete“, Koršunovas laikosi idėjos paversti savo interpretaciją šiuolaikinės visuomenės atvaizdu , taip pat laikosi minties, jog asmenybė tuo pat metu yra ir auka, ir savo paties budelis. Stipri, egzistencialistinė pamišusio veikėjo būsena dažnai reiškiasi neįprastu, kartais netgi šokiruojančiu būdu. Taip pamažu, progresyviai spektaklis sukirbina žiūrovų sąmonę apmąstymams. Scenografų darbas visiškai sutampa su Koršunovo vizija. Apšvietimas, audiovizualinė ir garso erdvė – taip pat. Muzikos intarpai žymi vis augančią veikėjo beprotystę. Kostiumai subtiliai, tačiau taikliai nupiešia kelią totalitarinės ideologijos link. Visų šių elementų dėka režisieriui pavyksta įkūnyti savo idėją klausiant „kodėl“, o ne „kaip ir kas“. Kodėl individas mano esąs monarchas ar politinis lyderis, taip nutoldamas nuo proletariškų savo šaknų?“, – portale „En Platea“ klausė kritikas Fernando Solla.

„Tai labai asmeniškas spektaklis, kuris, linkęs ne pamokslauti, o pasakoti. Teksto interpretacija, situacijos analizė tampa spektaklio turiniu. Ir, žinoma, labai svarbia dalimi išlieka Gogolio teksto pritaikymas mūsų laikams.“, – tęsė F. Solla.

„Beprotis, vardu Pakalka“, arba katalonų kritikų liaupsės lietuvių aktoriui

„Beprotis, vardu Pakalka“ – taip savo publikaciją portale „En Platea“ pavadino F. Solla. Iš tiesų, aktorius Eimantas Pakalka susilaukė tiek publikos aplodismentų ir sveikinimų, tiek katalonų kritikų pagyrų.

„Spektaklio kampus laiko vienas aktorius – Eimantas Pakalka, talentas, atliekantis itin puikų darbą, išsklaidydamas mitą apie tai, kad šiaurės Europos aktoriai yra šalti“, – teigia Elisa Diez iš portalo „Butaques I Somnis“.

„Subjektyvi beprotystės vizija įkūnyta taikliai. Taip pat ir pilkos masės dominavimo ir lyderiavimo prasmės klausimas. Eimanto Pakalkos vaidyba tai pateikia neįprastai ir nepatogiai spontaniškai. Jis žino, kaip užsitarnauti žiūrovo užuojautą, pasiglemžti jį ir nepaleisti iki pat pabaigos. Kaip tik tuomet, kai personažas apleidžia savo sąsajas su pasauliu, mus pakeri aktoriaus darbas. Nors režisierių labiau domina ideologijos gimimas, o ne psichinės ligos išsivystymas, paralelė tarp šių dviejų linijų išryškėja aktorius vaidybos dėka“, – kolegei antrino F. Solla iš „En Platea“.

Pasak režisieriaus, E. Pakalka yra išskirtinis aktorius. Jo nuomone, tik tokie aktoriai gali imtis „Pamišėlio užrašų“ iššūkio.

„Eimantas yra be galo talentingas aktorius, ir tik tokie aktoriai gali imtis „Pamišėlio užrašų“. Iki šiol šios medžiagos ėmėsi tik labai talentingi aktoriai: Valentinas Masalskis, Dainius Kazlauskas, Vainius Sodeika. Šio vaidmens amplitudė yra ypač plati. Visi šie aktoriai turi kažkokią esminę charizmą, tam tikrą aktorinę prigimtį“, – pasakoja O. Koršunovas.

Gogolis – XIX amžiuje gyvenęs XXI amžiaus rašytojas

Pasak O. Koršunovo, jam įdomus pats N. Gogolio kūrinio mechanizmas, kurio rėmuose žemiausios kastos tarnautojas sugeba nukeliauti iki didžiųjų pasaulio diktatorių vertų užmačių. Tai matrica, puikiai veikianti ir šiandien.

„Apysakoje man įdomus pats mechanizmas, kaip paprastas tarnautojas nukeliauja iki Napoleono ar Hitlerio vertų užmačių. Gogolis tai atveria tiesiog unikaliai. Mums tereikia suprasti, jog šis mechanizmas yra ne to pamišėlio ir ne Gogolio amžiaus mechanizmas – ši matrica yra pačiame žmoguje ir egzistuoja visada. Genialiai parodomas mechanizmas, kuomet iš vidutinio žmogaus gimsta tironas. Normalumas gali virsti tironija, netgi fašizmu, o mažas trupinėlis gali išaugti į viską traiškantį „teisingumo“ akmenį“, – teigia O. Koršunovas.

Spektaklio „Pamišėlis“ pagal Nikolajų Gogolį premjera Lietuvoje – jau šį sekmadienį, vasario 11 d., 19 val., OKT Studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius). Spektaklio režisierius – Oskaras Koršunovas, scenografai – random heroes, kompozitorius – Dominykas Digimas, kostiumų dailininkas – Juozas Valenta, videoprojekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius. Vaidina Eimantas Pakalka.

OskarasKoršunovas Pamišėlis spektaklis spektakliaiVilniuje
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ vadovai surado dar vieną trūkstamą detalę komandos komplektacijos dėlionėje. Sostinės klubas pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu. 23 metų P. Moreris kilęs iš Katalonijos ir futbolo pagrindų mokėsi šio regiono komandose, tarp jų ir FC „Barcelona“ bei „Espanyol“, taip pat žaidė Anglijos „Premier“ lygos klubo „Swansea“ jaunimo ekipoje. Pastaruosius ketverius metus jis rungtyniavo Norvegijos pirmenybėse „Sandefjord“ gretose. ...
Laisvalaikis
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. 2002 m. pradėti rūmų atkūrimo dar...
Įvykiai
„Aš nemėgstu atrakcionų. Aš juose labai lengvai apsiverkiu, apsivemiu, suprakaituoju. Supratimas, kad tai tokia paradoksali situacija, kai esu taip šalia šio reiškinio ir palaikau kritišką distanciją su juo, mane privertė tyrinėti atrakcionus pirmiausia filosofiniu požiūriu, kol nutariau savo meninius tyrinėjimus paversti kūnu – pradėjau kurti įvairiausius atrakcionus, kaip savotiškus minties eksperimentus“, – sako Londono karališkojo menų koledžo doktoran...
Įvykiai
Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja...
Visus lietuvių kalbos mylėtojus kovo 8 d. 11 val. kviečiame rašyti jau 12-ąjį Nacionalinį diktantą. Sostinėje savo lietuvių kalbos žinias bus galima pasitikrinti miesto savivaldybėje ir 6 ugdymo įstaigose. Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai diktanto rašymą organizuoja visoje Lietuvoje. Diktantą bus galima rašyti Vilniaus miesto savivaldybėje Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, II aukštas) bei keliose Vilniaus miesto bendrojo ugdym...
Įvykiai
Naujai suremontuotų ir šiuolaikiškai įrengtų patalpų atidarymas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete virto tikra švente bendruomenei. Administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, darbus atlikę rangovai ir kiti susirinkę svečiai nuoširdžiai džiaugėsi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais. „Tai puiki dovana visam Vilniaus universitetui artėjančio 440 metų jubiliejaus proga“, – teigė dekanas prof. Algirdas Utkus. 2018 m. atlikus iš Chemijos...
Gamta
Penktadienį nebus šilta, orus lems anticiklonas, kuris naktį atneš dviženklę minusinę temperatūrą. Tačiau jau šeštadienio dieną temperatūra pradės sparčiau kilti.  Penktadienį orus lems anticiklonas, Lietuva liks šaltojoje jo pusėje, tad nebus šilta. Diena bus saulėta ir giedra, plonų debesų pasitaikys tik vietomis, kritulių nenumatoma, kai kur išsilaikys plikledis. Temperatūra dieną svyruos nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio, pūs vidutinio stiprumo šiaurinių kry...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo kovo 1 d. klientus aptarnaus moderniose patalpose, kurios įrengtos naujame verslo centre (Spaudos g. 6). Naują pastatą, esantį Viršuliškių ir Pilaitės mikrorajonų sankirtoje, VŠT pasirinko atsižvelgdama į patogias susisiekimo sąlygas ir galimybę gyventojams vienoje miesto vietoje susitvarkyti įvairius klausimus, susijusius su komunalinėmis paslaugomis. Į šį pastatą perskels ir dalis kitų...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl AB „Amber Grid“ vykdomų įrangos darbų penktadienį aplinkos ore jausis odoranto (specifinis kvapiųjų medžiagų) kvapas. Odorantas – tai medžiaga, suteikianti bekvapėms kurui naudojamoms nuodingosioms dujoms savitą kvapą, vartojama, norint užtikrinti saugumą, teigiama žodyne. Taip pat ši medžiaga naudojama patalpų orui gaivinti. Kvapas sveikatai nepavojingas.