Naujoje premjeroje – Oskaras Koršunovas apie pamišėlio pranašystes

Kaip paprastas tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymas – jau šį sekmadienį, vasario 11 d., režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Pamišėlis“ pagal Nikolajaus Gogolio kūrinį premjeroje. Pasaulinę premjerą išgyvenę ten, kur rodos buvo ir sukurtas spektaklis – politinių perversmų krečiamame Katalonijos regione Ispanijoje, menininkai sugrįžta į Lietuvą, kur vis labiau įsigali normalumo fašizmas ir ima siautėti vietiniai pamišėliai.

Pasak režisieriaus, XIX-ame amžiuje gyvenęs ukraniečių klasikas N. Gogolis dabar atrodo tikslus ir kompetetingas it šių dienų politikos apžvalgininkas, analizuojantis situaciją tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.

„Tai pranašiška apysaka, kalbanti apie fašizmo prigimtį, susijusią su noru pertvarkyti pasaulį ir didybės manija. Tai nutiko su didžiaisiais XX amžiaus diktatoriais. Dabar visas pasaulis akivaizdžiai puritoniškėja, viskas norminama, nebegalioja net nekaltumo prezumpcija, tarsi vakarų civilizacijoje vėl ateina tas laikas, kai norima „apsivalyti“. Tokių istorinių laikotarpių buvo nemažai. Užtektų priminti Spartą, inkviziciją, fašizmą, na, o mes dar prisimename sovietinį „teisingumą“. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Tarkime, Lietuvoje už „žolės“ suktinę gręsia dveji metai nelaisvės arba jau netgi siūloma įvesti priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje. Utilizuojamos knygos, plėšomi žurnalai, cenzūruojama klasika, kuriamos anoniminės skundų linijos. Ir visa tai vardan teisingumo ir normalumo“, – teigia O. Koršunovas.

„N. Gogolio pranašystės ir tekstų aktualumas šiandien – tiesiog neįtikėtini. Jei XIX amžiuje, kuomet buvo parašytas kūrinys, mintis, jog Prancūzija taps musulmoniška šalimi, galėjo atrodyti kaip visiškas pamišimas, tai šiandien taip nebeatrodo. N. Gogolio išpranašautas didysis inkvizitorius, akivaizdu, jau dabar yra atėjęs. Ir tai yra internetas, socialiniai tinklai, kuriuose mes vienaip ar kitaip kontroliuojame vieni kitus, taip pat tobulėjančios technologijos, jau dabar atpažįstančios mūsų poreikius ir siūlančios mums greitesnį jų realizavimą. Jie jau dabar tokiu būdu mus auklėja. Ateityje jie mums siūlys ir bausmes. Jau šiandien jie įgauna viršenybę prieš įstatymą. Facebook’o žinutė gali turėti stipresnį moralinį poveikį nei teisinės institucijos. Iš esmės, internetas, pradžioje siūlęs mums žinias ir laisvę, mažina mūsų poreikį mąstyti ir tampa savotiškais tramdomaisiais marškiniais“, – tęsia O. Koršunovas.

„Spektaklio „Pamišėlis“ pristatymas Katalonijoje ir visi tekstai apie pamišusį Ispanijos karalių tiesiog sukrėtė katalonus. Jie negalėjo patikėti, jog šis tekstas parašytas ne šiandien ir ne katalonų rašytojo. Spektaklis bus visiškai šiuolaikiškas. Jame nebus jokių atpažįstamų XIX a. detalių, tačiau tekstas beveik nepakeistas. Beje, tai mūsų teatro išskirtinis bruožas. Sofoklio, Shakespeare’o, Moljero, Čechovo tekstų aš nekeičiu, neperrašinėju ir net netrumpinu, kaip dabar įprasta. Mes esame bene vienintelis teatras, taip dirbantis su tekstais ir važinėjantis po viso pasaulio festivalius. Ir už tai esame labai vertinami, nes dauguma atvejų pjesės yra totaliai perrašomos – tokia jau šiandien tendencija. Pavyzdžiui, visai neseniai Paryžiuje, Odeono teatre mačiau „Tris seseris“, kuriose absoliučiai nebuvo nė žodelio čechoviško teksto. Dažniausiai tekstai yra perrašomi tais atvejais, kai kūrėjai nebevaldo teatrinės kalbos ir nebesugeba ja interpretuoti. Vietoje teatrinės interpretacijos jie tiesiog perrašinėja literatūrą, taip ją šiuolaikindami. Aš gi kuriu teatrines interpretacijas. Mano teatrinės kalbos įtaigumas, polifoniškumas, ypatingas darbas su aktoriais leidžia klasikinius tekstus paversti visiškai šiuolaikiniais jų nekeičiant. Dažnai užsienyje, o ir Lietuvoje, po spektaklio mūsų klausia, ar tai originalus tekstas? Išgirdę teigiamą atsakymą, dar labiau nustemba. Ne išimtis bus ir N. Gogolio „Pamišėlis“, – pasakoja režisierius.

„O kartais net nereikia interpretuoti – tiesiog įsiskaityti ir suprasti. Argi ne aktualiai dabar Lietuvoje skamba šis N. Gogolio tekstas: „Juk šitiek pavyzdžių istorijoje: koks nors paprastas, ne tai, kad bajoras, šiaipsau koks miestietis arba net valstietis – ir staiga pasirodo, kad jis koks nors didžiūnas, o kitąsyk net ir valdovas. Kad jau iš mužiko ir tai kitąsyk šitaip išeina, tai kas iš bajoro begali išeiti?“, – mintį baigia O. Koršunovas.

Pranašiška frazė „Keisti dalykai dedasi Ispanijoje“

Nežinant N. Gogolio „Pamišėlio užrašų“ galima buvo pagalvoti, jog O. Koršunovas tyčia pakeitė klasikos kūrinio tekstą tam, kad įtiktų vietos publikai. Juk žinant šiandienos katalonų situaciją, kuomet jie žūtbūt siekia atsiskirti nuo Ispanijos, o jų vadovas Carlesas Puigdemont’as yra nušalintas, frazės „Keisti dalykai dedasi Ispanijoje“ ir „Ispanija turi naują karalių“ skamba lyg parašytos vakar, čia pat, viename iš nepriklausomybės siekiančių katalonų butų.

„Tai spektaklis apie žmogų, kuris yra niekas, bet įsivaizduoja, kad gali valdyti pasaulį. Jauno nuostabaus aktoriaus Eimanto Pakalkos dėka lietuvių režisierius mato Gogolio kūrinyje fašizmo ir nacizmo gimimo viziją, ją sustiprindamas hitleriškų vaizdų projekcijomis. Ir visiškai nieko keisto, jog režisierius paliečia ir ispaniškosios inkvicizijos temą.“, – po pasaulinės spektaklio premjeros Žironoje viename pagrindinių katalonų dienraščių „El Punt Avui“ rašė Imma Merino.

Pasaulinė spektaklio premjera įvyko viename didžiausių tarptautinių teatro festivalių Ispanijoje „Temporada Alta“. O. Koršunovas ir jo trupė čia lankosi kasmet, tad katalonų publika jau žino, jog šis režisierius kiekvieną kartą jiems pateikia vis kažką šviežio ir aktualaus.

„Spektaklyje režisierius nubrėžia ribą tarp teksto ir veiksmo. Nors ir ne taip akivaizdžiai, kaip „Hamlete“, Koršunovas laikosi idėjos paversti savo interpretaciją šiuolaikinės visuomenės atvaizdu , taip pat laikosi minties, jog asmenybė tuo pat metu yra ir auka, ir savo paties budelis. Stipri, egzistencialistinė pamišusio veikėjo būsena dažnai reiškiasi neįprastu, kartais netgi šokiruojančiu būdu. Taip pamažu, progresyviai spektaklis sukirbina žiūrovų sąmonę apmąstymams. Scenografų darbas visiškai sutampa su Koršunovo vizija. Apšvietimas, audiovizualinė ir garso erdvė – taip pat. Muzikos intarpai žymi vis augančią veikėjo beprotystę. Kostiumai subtiliai, tačiau taikliai nupiešia kelią totalitarinės ideologijos link. Visų šių elementų dėka režisieriui pavyksta įkūnyti savo idėją klausiant „kodėl“, o ne „kaip ir kas“. Kodėl individas mano esąs monarchas ar politinis lyderis, taip nutoldamas nuo proletariškų savo šaknų?“, – portale „En Platea“ klausė kritikas Fernando Solla.

„Tai labai asmeniškas spektaklis, kuris, linkęs ne pamokslauti, o pasakoti. Teksto interpretacija, situacijos analizė tampa spektaklio turiniu. Ir, žinoma, labai svarbia dalimi išlieka Gogolio teksto pritaikymas mūsų laikams.“, – tęsė F. Solla.

„Beprotis, vardu Pakalka“, arba katalonų kritikų liaupsės lietuvių aktoriui

„Beprotis, vardu Pakalka“ – taip savo publikaciją portale „En Platea“ pavadino F. Solla. Iš tiesų, aktorius Eimantas Pakalka susilaukė tiek publikos aplodismentų ir sveikinimų, tiek katalonų kritikų pagyrų.

„Spektaklio kampus laiko vienas aktorius – Eimantas Pakalka, talentas, atliekantis itin puikų darbą, išsklaidydamas mitą apie tai, kad šiaurės Europos aktoriai yra šalti“, – teigia Elisa Diez iš portalo „Butaques I Somnis“.

„Subjektyvi beprotystės vizija įkūnyta taikliai. Taip pat ir pilkos masės dominavimo ir lyderiavimo prasmės klausimas. Eimanto Pakalkos vaidyba tai pateikia neįprastai ir nepatogiai spontaniškai. Jis žino, kaip užsitarnauti žiūrovo užuojautą, pasiglemžti jį ir nepaleisti iki pat pabaigos. Kaip tik tuomet, kai personažas apleidžia savo sąsajas su pasauliu, mus pakeri aktoriaus darbas. Nors režisierių labiau domina ideologijos gimimas, o ne psichinės ligos išsivystymas, paralelė tarp šių dviejų linijų išryškėja aktorius vaidybos dėka“, – kolegei antrino F. Solla iš „En Platea“.

Pasak režisieriaus, E. Pakalka yra išskirtinis aktorius. Jo nuomone, tik tokie aktoriai gali imtis „Pamišėlio užrašų“ iššūkio.

„Eimantas yra be galo talentingas aktorius, ir tik tokie aktoriai gali imtis „Pamišėlio užrašų“. Iki šiol šios medžiagos ėmėsi tik labai talentingi aktoriai: Valentinas Masalskis, Dainius Kazlauskas, Vainius Sodeika. Šio vaidmens amplitudė yra ypač plati. Visi šie aktoriai turi kažkokią esminę charizmą, tam tikrą aktorinę prigimtį“, – pasakoja O. Koršunovas.

Gogolis – XIX amžiuje gyvenęs XXI amžiaus rašytojas

Pasak O. Koršunovo, jam įdomus pats N. Gogolio kūrinio mechanizmas, kurio rėmuose žemiausios kastos tarnautojas sugeba nukeliauti iki didžiųjų pasaulio diktatorių vertų užmačių. Tai matrica, puikiai veikianti ir šiandien.

„Apysakoje man įdomus pats mechanizmas, kaip paprastas tarnautojas nukeliauja iki Napoleono ar Hitlerio vertų užmačių. Gogolis tai atveria tiesiog unikaliai. Mums tereikia suprasti, jog šis mechanizmas yra ne to pamišėlio ir ne Gogolio amžiaus mechanizmas – ši matrica yra pačiame žmoguje ir egzistuoja visada. Genialiai parodomas mechanizmas, kuomet iš vidutinio žmogaus gimsta tironas. Normalumas gali virsti tironija, netgi fašizmu, o mažas trupinėlis gali išaugti į viską traiškantį „teisingumo“ akmenį“, – teigia O. Koršunovas.

Spektaklio „Pamišėlis“ pagal Nikolajų Gogolį premjera Lietuvoje – jau šį sekmadienį, vasario 11 d., 19 val., OKT Studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius). Spektaklio režisierius – Oskaras Koršunovas, scenografai – random heroes, kompozitorius – Dominykas Digimas, kostiumų dailininkas – Juozas Valenta, videoprojekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius. Vaidina Eimantas Pakalka.

OskarasKoršunovas Pamišėlis spektaklis spektakliaiVilniuje
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Trakai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai pirmąkart vykdė saugaus elgesio vandenyje priemonę. Jiems talkino Lietuvos transporto saugos administracijos Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus darbuotojai. Liepos 15 d. bendra prevencinė priemonė vyko Trakų rajone esančiuose vidaus vandenyse ‒ Galvės, Skaisčio ir Margio ežeruose. Buvo tikrinama, kaip pra...
Įvykiai
Vilnius gali vėl didžiuotis išleidžiantis daugiausiai šimtukininkų abiturientų Lietuvoje – vilniečių brandos atestatuose vienas ar daugiau šimtukų įrašyti net 701 mokiniui, o 165 abiturientai gali pasigirti gavę du ir daugiau šimtukų, 40 šimtukininkų daugiau nei pernai. Geriausiai mokyklą baigusiems vilniečiai Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė padėkos raštus. „Dėkoju kuriantiems ir dar kursiantiems Vilniaus ateitį. Tikiu, kad su Jūsų talentu, sunkiu...
Įvykiai
Šią savaitę baigiasi du mėnesius trukusios kūrybinės dirbtuvės senjorams. Pasitelkdami 3D modeliavimo ir spausdinimo technologijas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ sostinės senjorai kūrė šviestuvus, kurie taps išskirtiniu dekoro akcentu ir papuoš jų namų erdves. „Mums, kaip organizatoriams, buvo nauja patirtis dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis. Anksčiau daugiausia dirbome su moksleiviais...
Interviu
Jau liepos 17 d. Saulius Petreikis kartu su grupe debiutuos koncertų cikle „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ Kaune, o liepos 21 d. multiinstrumentalisto atliekamą muziką bus galima išgirsti Kairėnų vasaros festivalyje Vilniuje, kur jis pasirodys kartu su įspūdingu „World Orchestra“ projektu. Belaukiant koncertų pasikalbėjome su Sauliumi apie jo turiningą vasarą, netradicinį projektą „World Orchestra“ ir koks yra jam ypatingas klausytojas. Papasakoki, kuo ši...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo naujuoju treneriu paskirtas 52-ejų portugalas Joao Martinsas. Darbą su komanda jis pradės jau šį vakarą. J. Martinsas puikiai pažįsta Lietuvos futbolą – treneris kelerius metus dirbo Kauno „Stumbro“ trenerių štabe. Šį sezoną portugalo treniruojama Kauno ekipa vienu metu netgi pirmavo A lygoje nepaisant to, kad klubą slėgė finansiniai sunkumai. J. Martinsas profesionalaus futbolininko karjeroje dešimt sezonų žaidė Madeiros...
Švietimas
2019 m. pradžioje Vilniaus universiteto (VU) Tarybai patvirtinus biudžetą ir papildomus 200 tūkst. eurų nukreipus į centralizuotą Mokslo skatinimo fondą, daugiausia šio fondo lėšų bus skiriama mokslininkų projektams įgyvendinti, taip pat jaunųjų mokslininkų mobilumui ir mokslininkų grupių kompetencijoms kelti. VU buvo skelbiami keturi konkursai: mokslinėms idėjoms įgyvendinti, mokslininkų ir tyrėjų grupių kompetencijoms ugdyti, jaunųjų mokslininkų ir kitų...
Sportas
Prieš pat sezoną Valdui Urbonui tapus Lietuvos rinktinės treneriu, M. Zubas sutiko padėti Vilniaus klubui ir sugrįžo į „Žalgirį“. Trenerio iš Lenkijos sutartis galiojo iki sezono pabaigos, bet buvo numatyta galimybė vasarą nutraukti kontraktą. Šia galimybe M. Zubas pasinaudojo - sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. „Žalgiris“ dėkoja treneriui už atliktą darbą šiame sezone ir linki sėkmės ateityje.
Įvykiai
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia vandens tiekimo viešosiose erdvėse paslaugą ir sostinės centre atidarė 5 stacionarias lauko gertuves. Iš stacionarios gertuvės galima prisipilti vandens į savo nešiojamą gertuvę ar kitą daugkartinę tarą, tiesiog vietoje atsigerti iš fontanėlio ar pagirdyti savo augintinį iš apačioje esančios mažos gertuvėlės. „Viešosiose miesto erdvėse įrengdami stacionarias gertuves skatiname gerti tyrą V...
Video
Sostinėje šiandien vyko keletą valandų trukęs pirmasis Lietuvoje hibridinis miesto atsparumo testas „Gedimino legionas“. Tai buvo veiksmo kupinos neeilinės pratybos, kurios miestui padėjo pasitikrinti, kaip savivaldybės įmonės pasiruošusios kritiniais atvejais pačios spręsti ypatingas situacijas ir kibernetinio saugumo grėsmes, kaip operatyviai ir sklandžiai pavyksta koordinuoti tarpusavio veiksmus, pasitelkti kitų tarnybų ir gelbėtojų pagalbą. Buvo pasite...