Menas „žaliems“: 10 žymiausių Vincento van Gogo tapybos darbų

Vincentas van Gogas – vienas žymiausių ir geriausiai žinomų dailininkų pasaulyje. Net ir tie, kas menu domisi mažai, žino, kad šis žmogus kadaise nusipjovė sau ausį. Bet ar tikrai? Šįkart rubrikoje „Menas „žaliems “ trumpai pristatome legendomis ir mitais apipintą olandų dailininko gyvenimą ir 10 garsiausių jo tapybos darbų.

Būsimasis postimpresionistas gimė 1853 metų kovo 30 dieną mažame kaimelyje Grot Zunderte, Nyderlandų pietuose. Jis turėjo du brolius ir tris seseris, buvo vyriausias, tačiau ne pirmas vaikas: tą patį vardą turėjęs pirmagimis mirė, būdamas kūdikis. Artimiausias visą gyvenimą Vincentui buvo brolis Teo, ne tik palaikęs dailininką psichologiškai, bet ir rėmęs finansiškai.

Visgi būsimas menininkas ne iškart pasuko į kūrybą. Nors paauglystėje jis kurį laiką dirbo meno prekeiviu vienoje įmonėje kartu su savo dėde, Vincentą netrukus patraukė dvasininko kelias. Atleistas išminėtos bendrovėsjaunuolis rengėsi studijuoti teologiją, bet nepritapo ir akademijoje: neilgai trukus fakulteto vadovybė pareiškė, kad ugningas temperamentas netinka dvasininko darbui. Vis dėlto Vincentas rado būdą padirbėti misionieriumi, lankė ligonius, pamokslavo ir mokytojavo skurdžiame angliakasių rajone. Ilgainiui jis pradėjo piešti ir darėsi vis labiau nusivylęs religinėmis institucijomis dėl jų neveiksnumo.

Dar kartą atleistas iš darbo Van Gogas sugrįžo į savo tėvų namus, vėliau bandė nesėkmingai studijuoti dailę. Meilėje jam sekėsi ne ką geriau: pirmąja jo aistra tapusi mergina susižadėjo greičiau, nei dailininkas spėjo jai pasipiršti, vėliau Van Gogas pamilo savo pusseserę ir įkyriai ją persekiojo, konfliktuodamas su giminaičiais, galop, apsigyveno su nėščia prostitute, bet ir šie santykiai nutrūko.

Išvykęs į Paryžių Van Gogas susipažino su žymiausiais to meto dailininkais: Poliu Gogenu, Anri de Tulūzu-Lotreku, Edgaru Dega ir kitais menininkais, dariusiais jam didelę įtaką. Deja, paties Van Gogo darbų publika nevertino.

Pavargęs nuo bohemiško gyvenimo mieste dailininkas ėmė svajoti apie studiją pietų Prancūzijoje ir netrukus iškeliavo į Arlį. Van Gogas čia jautėsi labai vienišas, tačiau buvo be galo produktyvus: vos per kelis mėnesius nutapė apie du šimtus drobių. Po kurio laiko įkalbėjo į Arlį atvykti ir Gogeną, tačiau, laikui bėgant,tarpmenininkų ėmė daugėti ginčų. Manoma, kad po vieno iš konfliktų Van Gogas ir nusipjovė savo ausies spenelį, buvo paguldytas į ligoninę.

Po minėto nesusipratimo dailininkas emociškai palūžo, pats sutiko apsigyventi psichikos ligoniams skirtame Sen Remi pensione. Kai ligos priepuoliai nuslopdavo (iki šiol nesutariama, kas tiksliai kankino menininką: bipolinis sutrikimas, šizofrenija, epilepsija, etc.), Van Gogas tapydavo. Būtent čia jis sukūrė žymiąsias savo drobes.

Ramybės taip niekuomet ir neradusio, sudėtingo charakterio, įvairių psichologinių ir materialinių problemų kamuojamo menininko, pardavusio vos vieną savo paveikslą, gyvenimas nutrūko 1890 metų liepą. Išėjęs pasivaikščioti į kviečių laukus dailininkas, kaip paprastai teigiama, šovė sau į krūtinę, tačiau į širdį nepataikė (pagal kitą, mažiau populiarią versiją, Van Gogą netyčia nušovė paauglys). 37 metų sulaukęs vyras mirė ne iš karto, prabėgus kiek daugiau nei parai po šūvio. Van Gogas dar spėjo išvysti jį aplankyti atvykusį brolį Teo, kuriam ištarė paskutinius žodžius: „Liūdesys yra amžinas“.

Susidomėjimas genijaus gyvenimu ir darbais masiškai išaugo pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje, pasirodė įvairių dailininko biografijų ir romanų, o pagal vieną iš knygų vėliau pastatytas ir Oskarą laimėjęs filmas „Gyvenimo geismas“ . Daugybę menininkų įkvėpęs dailininkas, galop, pasidarė žinomas ir gerbiamas visame pasaulyje, jo milijonais įkainoti darbai atsidūrė brangiausių visų laikų dailės kūrinių sąrašuose, muziejus Amsterdame tapo vienu lankomiausių.

Kviečiame plačiau susipažinti su pomirtinę šlovę Vincentui van Gogui pelniusiais kūriniais.

10. „Bulvių valgytojai“, 1885

Šis paveikslas laikomas pirmuoju Van Gogo šedevru. Pats dailininkas savo laiške seseriai yra rašęs, kad tai geriausias jo kūrinys, nutapytas Olandijos miestelyje Nuenen, kuriame menininkas gyveno keletą metų. Paveiksle pavaizduoti paprasti, skurdūs, sunkių darbų nualinti darbininkai, valgantys bulves. Van Gogas yra minėjęs, kad kūrinyje jis nori darbininkus pavaizduoti būtent tokius, kokie jie yra, parodyti, kaip sunkiai, bet sąžiningai jie užsidirba sau kąsnį.

9. „Žydintys migdolai“, 1890

Van Gogui ypač artimas brolis Teo turėjo sūnų, kurį pavadino brolio vardu – Vincentu. Šį paveikslą dailininkas tuoj pat pradėjo tapyti savo sūnėnui, kuris, pasak menininko, „taip įdėmiai tyrinėja dėdės paveikslus“. Van Gogas norėjo, kad šis paveikslas, kuriame jaučiama impresionizmo ir japonų dailės (ja menininkas labai žavėjosi) įtaka, kabėtų vaiko miegamajame.

8. „Kviečių laukas su kiparisais“, 1889

Tai – vienas iš trijų darbų, kuriame Van Gogas nutapė jam labai patikusį peizažą – kviečių lauką su kiparisas karštą vasaros dieną. Šį vaizdą van Gogas matydavo pro savo langą Sen Remi pensione, psichikos ligoniams skirtoje gydymo įstaigoje, į kurią dailininkas užsirašė savo noru.

7. „Miegamasis“, 1888

Paveiksle – Van Gogo miegamasis Arlyje, kur dailininkas atvyko iš Paryžiaus, išsekintas nesveiko gyvenimo būdo ir tikėdamasis provinsijoje įkurti savotišką meno koloniją. Yra trys šio kūrinio versijos, kurias lengviausia atskirti pagal ant dešinės kambario sienos nutapytus paveikslus. Van Gogas nuolat susirašinėjo laiškais su savo broliu Teo, pasakojo ne tik apie savo gyvenimą, bet ir kūrybinius užmojus. Viename tokių laiškų jis rašė ir apie „Miegamąjį Arlyje“: „Man į galvą atėjo naujas sumanymas ir štai jo eskizas <…> šį kartą tai tiesiog mano miegamasis, ir visas jo įspūdis turi kilti iš spalvos – supaprastindamas spalvą, daiktus padarysiu prabangesnius, paveikslas turėtų sužadinti mintis apie poilsį, apie miegą. Kitaip tariant, žiūrint į šį paveikslą, turėtų ilsėtis protas arba, tiksliau tariant, vaizduotė. <…> Paveiksle nėra baltos spalvos, todėl rėmas bus baltas. Tai kerštas už tą prievartinį poilsį, kurį man teko patirti. Aš vėl dirbsiu prie jo visą dieną, bet tu matai, koks paprastas šis sumanymas. Neapšviestos dalys ir šešėliai prislopinti, viskas nutapyta laisvais plačiais potėpiais kaip japonų graviūrose <…>.“

6. „Kavinės terasa naktį“, 1888

Tai – vienas pirmųjų darbų, Van Gogo nutapytų atvykus į Arlį. Šiame kūrinyje dailininkas taip pat pirmą kartą pavaizdavo žvaigždėtą nakties dangų, žymų jo kituose vėlesniuose šedevruose „Žvaigždėta naktis virš Ronos“ ir „Žvaigždėta naktis“. Kavinė, kurią aplankyti dabar plūsta turistai iš viso pasaulio, anot Van Gogo, labai panaši į 1885 metais pasirodžiusio Gi de Mopasono romano „Mielas draugas“ pradžioje aprašytą restoranėlį.

5. „Autoportretas su subintuota ausimi“, 1889

Van Gogas, kaip ir Rubensas, tapydavo daug autoportretų. Iš viso, pirmasis sukūrė jų virš trisdešimties, o žymiausias, be abejo, yra šis. Paveiksle olandų tapytojas pavaizdavo save su subintuota ausimi, kurios spenelį (ne visą ausį!) nusirėžė po konflikto su tuomet kartu gyvenusiu dailininku Gogenu. Maža to, ausies galiuką jis įteikė vienai iš viešnamyje dirbančių prostitučių ir liepė saugoti kaip savo gyvybę. Kitą dieną policija kraujo pėdsakais atsekė į Van Gogo namus ir rado dailininką smarkiai nukraujavusį. Netrukus jis buvo paguldytas į ligoninę. Tiesa, be šios, labiausiai paplitusios versijos, egzistuoja ir kitų. Pagal vieną iš jų, Van Gogui ausį supykęs nurėžė pats Gogenas. Nors abu menininkai davė įžadus apie tai neprasitarti, kai kurie meno tyrinėtojai tikina, Van Gogo laiškuose radę apie įvykįužuominų. Tikrai žinoma tik tiek, kad po incidento Gogenas išvyko į kitą miestą ir daugiau (buvę) draugai nesusitiko.

4. „Irisai“, 1889

„Irisai“sukurti, likus metams iki Van Gogo mirties, menininkui jau gyvenant beprotnamyje. Pats dailininkas laikė šį, ligoninės kieme nutapytą darbą tam tikra atgaiva. Tuo metu menininką kankinę priepuoliai buvo kiek nuslopę, jis tikėjo, kad ramybe alsuojantis paveikslo tapymas padės išlaikyti sveiką protą. 1987 metais „Irisai“ parduoti už beveik 54 milijonus dolerių.

3. „Daktaro Polio Gašė portretas“, 1890

Polis Gašė buvo gydytojas, prižiūrėjęs Van Gogą paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais. Gydytoją menininkui surado jo brolis Teo, ir nors iš pradžių Van Gogas žiūrėjo į tai skeptiškai, netrukus jo nuomonė pasikeitė: laiškuose dailininkas rašė, kad gydytojas jam pasidarė labai artimas, panaši net ir daktarodvasinė būsena.Dviejuose paveiksluose, kuriuosenutapytas P. Gašė, anot Van Gogo, atsispindi laikmečio nevilties išraiška. Tai –brangiausias dailininko paveikslas, parduotas už daugiau nei 80 milijonų dolerių.

2. „Saulėgrąžos“, 1888

Van Gogas sukūrė du natiurmortų su sąulėgrąžomis ciklus. Pirmajame gėlės pavaizduotos gulinčios ant žemės, antrajame – pamerktos į vazą. Pastarąjį ciklą paveikslų Van Gogas nutapė, prieš Gogenui atvykstant į Arlį, norėdamas papuošti savo draugo dailininko, kuris saulėgrąžas itinmėgo, kambarį.

1. „Žvaigždėta naktis“, 1889

„Žvaigždėta naktis“, be abejo, yra pats garsiausiasVan Gogo paveikslas ir vienas žymiausių moderniosios dailės kūrinių. Teigiama, kad vaizdą, kurį jis kasdien matydavo pro savo kambario beprotnamyje langą, dailininkas nutapė iš atminties. Tai – užburiantis darbas, kuriame susiduria du emociniu atžvilgiu skirtingi poliai – chaotiškai sūkuriuojantis nakties dangus ir apačioje ramiai miegantis miestelis.

www.vilniausgalerija.lt

VincentasvanGogas Vilniausgalerija Menasžaliems tapyba
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kovo 1–3 d. Vilniuje vyks didžiausias lietuvių etninės kultūros renginys Lietuvoje – tradicinė Kaziuko mugė. Ji šurmuliuos Gedimino prospekte, Lukiškių, Rotušės, Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse, Žemaitės, Odminų ir Konstantino Sirvydo skveruose, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiojoje gatvėse ir Vokiečių gatvės neporinių namų pusėje. Taip pat kovo 1 d. nuo 13 iki 15 val. vyks Kaziuko mugės dalyvių eisena Gedimi...
Įvykiai
20-tą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidaryta keturias dienas vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šūkiu „Po 20-ies metų“ šiemet lankytojus pasitinkančios mugės atidarymo ceremonijos metu įteiktos Kultūros padėkos mugės organizatoriams bei organizacinio komiteto nariams. Jubiliejinė mugė lankytojams pasiūlys daugiau nei 500 renginių, kvies į susitikimus su užsienio ir Lietuvos rašytojais. Po teatralizuoto atidarymo Vilniaus knygų...
Įvykiai
Vilniaus laukia naujas grandiozinis infrastruktūros projektas, kuris ženkliai pagerins susisiekimą mieste, ypač sunkiajam transportui: savivaldybė skelbia Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rangos konkursą. Transporto arterija, kurią kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, bus rekonstruota į dviejų lygių sankryžą. Keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio Žirnių gatvės ir Minsko pl. dalis atsidurs tunelyje, o...
Švietimas
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas - Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą - į profesinio mokymo centrą „Žirmūnai". Dviejų profesinio mokymo įstaigų sujungimas leis racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Abi profesinio mokymo įstaigos veikia viename pastate ir siūlo panašaus profilio mokymo programų paketus. Po...
Sportas
Kovo 30-31 dienomis į naująjį Fabijoniškių baseiną Vilniuje sugūžės šimtai plaukikų iš Europos ir Azijos. Būtent čia vyks V. ir V. Katkevičių atminimo taurės varžybos bei didelio susidomėjimo iš užsienio susilaukiantis Eurazijos taurės turnyras. "Labai džiugu, kad Vilnius pagaliau turi tokio lygio baseiną. Jis ir buvo statytas tam, kad čia galėtų vykti įvairaus lygio varžybos. Tai bus pirmas didelis tarptautinis renginys šiame baseine ir tikimės, kad tokių...
Įvykiai
Vasario 19 d. Vilniaus universitetas pradėjo studentų mentorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ antrąjį etapą – startavo naujos savanorių mentorių grupės susitikimai su vaikais iš Vilniaus mokyklų. Į „Kelrodės žvaigždės“ projektą įsitraukę Vilniaus universiteto studentai dalį savo laiko skiria bendravimui su 3–6 klasių mokiniais, kuriems reikia pagalbos moksluose ir paskatinimo daugiau pasitikėti savimi. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti studentus sava...
Įvykiai
Pačiame Vilniaus centre bus kuriamas STEAM centras, kuris populiarins mokslą, ugdys jaunuosius tyrėjus ir skatins inovacijas. Rekonstruotose VU Planetariumo patalpose 2021 m. veiks 8 laboratorijos, kuriose moksleivių lauks eksperimentai, tyrimai, inovacijos, o mokytojų – modernios ugdymo technologijos. Vakar Taryba pritarė Jungtinės veiklos su Vilniaus universitetu partnerystės sutarčiai. Bendra projekto vertė – 3,9 mln. Eur: po 300 tūkst. eurų finansuotų...
Įvykiai
Vilnius per pastaruosius ketvertą metų daug nuveikė, kad kultūros sostinėje būtų daugiau: parėmė 5 miesto trupes, Kultūros renginių finansavimas kasmet augo – šiemet tam skirta 272 tūkst. eurų, savo idėjas įgyvendinti gali ir vietos bendruomenės – šiam konkursui skirta 25 tūkst. eurų, o nuo praėjusių metų savivaldybė pradėjo skelbti konkursus ir profesionaliojo scenos meno įstaigų programoms remti. Miesto Taryba šiandien pritarė, jog šių  metų  konkursą la...
Įvykiai
Sostinės Taryba galutiniai pritarė siūlymui steigti „Senjorų avilį“ šiuo metu laisvose ir nenaudojamose patalpose Žirmūnuose – čia savivaldybė įkurs unikalią erdvę vyresniems vilniečiams. Paskelbus „Senjorų avilio“ operatoriaus konkursą, laimėtojas paaiškės kovo mėnesį, o šis per 2 mėnesius išsinuomotose patalpose įsipareigoja pradėti „avilyje“ planuojamas veiklas. „Pagrindinis mūsų kuriamo „senjorų avilio“ tikslas – įsteigti erdvę vilniečiams senjorams su...