Į Vilnių sugrįžta mokslo konferencija „Open Readings“

Ryškiausios mokslo ir technologijų pasaulio asmenybės, savo sričių pionieriai ir didžiausių mokslinių proveržių autoriai ir vėl atvyksta į Vilniuje vyksiančią tarptautinę studentų fizikos ir gamtos mokslų konferenciją „Open Readings 2018”. Kviečiame susipažinti su kviestiniais pranešėjais iš arčiau.

„Open Readings 2018” konferencija vyks šio mėnesio kovo 20-23 dienomis Nacionaliniame Fizinių ir Technologijos Mokslų Centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Konferencija yra atvira visiems mokslo entuziastams. Negalintys atvykti kviečiami stebėti kviestinių pranešėjų paskaitas tiesiogiai internetu.

Gyvybė kosmose

Garsiausias pasaulio astrobiologas – prof. Ričardas Brice Hooveris. NASA Maršalo kosminių skrydžių centro mokslininkas, 350 straipsnių ir 50 mokslinių knygų autorius. R.B.Hooveris išleido 11 patentų, todėl NASA jį paskelbė metų išradėju. Jo patobulintas rentgeno spindulių teleskopas buvo iškeltas į SKYLAB kosminę stotį, Hooveris domisi ne tik astrofizika, bet ir astrobiologija. Tam, kad suprastų, kaip bakterijoms pavyksta išgyventi kosmose, jo mokslinės grupės tyrė bakterijas Žemėje – Antarktidoje, Sibiro ledynuose, Islandijoje ir kitose daugiamečio įšalo zonose. Jo grupės stebėjo klestinčias bakterijų bendruomenes – ekstremofilus. Toks mikrobų klestėjimas gebėjimai įtikino mokslininkus, kad gyvybė sugebėtų išgyventi ir kitose planetose. Astrobiologai daug dėmesio skiria ekstremofilams, nes tokio tipo organizmai gali išgyventi sąlygomis, kokios būdingos kitoms planetoms pvz.: Marse giliai požemyje, Jupiterio palydovo Europos požeminiuose vandenyse, ir t.t. Hooverio organizuotų mokslinių ekspedicijų metu buvo atrasta daugiau nei 15 naujų archėjų ir bakterijų rūšių o padaryti atradimai stipriai prisidėjo prie panspermijos teorijos vystymo, kuri sako, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešioja meteoritai ir asteroidai. Tam tikros gyvybės formos, įsikūrusios planetų nuolaužose, sugebėtų ištverti ilgas kosmines keliones.

Kvantiniai kompiuteriai

Fizikas teoretikas prof. Audrius Alkauskas – Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Kauno Technologijos Universiteto Fizikos katedros profesorius. 2015 m. Alkauskas laimėjo prestižinę Marie Skłodowskos-Curie stipendiją, o 2017 m. Amerikos fizikų draugija skyrė jam Marshak prizą. A. Alkauskas žinomas pasaulyje dėl ab-initio teorijos taikymo spinduliniams ir nespinduliniams procesams kietuosiuose kūnuose paaiškinti. A. Alkauskas tiria medžiagose esančius defektus ir jų pritaikymus ateities prietaisams kurti. Vienas iš jo tyrimo objektų yra deimante esantis defektas, vadinamas NV centru. Šio defekto kvantinės savybes galima panaudoti labai jautriems matavimo prietaisams, ypatingai mažose nanoskalėse matuojančius elektrinius ir magnetinius laukus, temperatūrą ir slėgį. Taip pat A. Alkauskas dirba ties nauja, tačiau sparčiai populiarėjančia sritimi – kvantine kompiuterija. Kvantiniai kompiuteriai leis akimirksniu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir išspręsti kai kurias dabartiniams kompiuteriams neįveikiamas problemas.

Nematomumo apsiaustas

Vieno talentingiausių kylančių mokslo žvaigždžių – prof. Andrea Alu iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) tyrimų sritys apima plazmoniką, nanoantenų gamybą plazmoniniams jutikliams, metapaviršių ir metamedžiagų tyrimus, tarp kurių yra ir paslaptingos nematomumo technologijos kūrimas. Jo 400 straipsnių pacituoti virš 20 tūkstančių kartų, o už savo mokslinius nuopelnus Alu yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp kurių yra ir aukščiausias jaunųjų mokslininkų apdovanojimas JAV. Kodėl atsirado toks didelis susidomėjimas metamedžiagomis? Metamedžiagos – žmogaus sukurtos medžiagos, kurių savybės nėra aptinkamos natūraliai gamtoje. Dalis mokslininkų siekia sukurti metamedžiagas, kurios galėtų nukreipti šviesą aplink objektą, kad šis taptų nematomas. Tokių medžiagų pagalba galima formuoti įvairias optines iliuzijas: padidinti ar sumažinti objekto atspindį, priversti šviesos spindulius apgaubti objektą ir paslėpti, tokiu būdu jį paverčiant nematomu. Jo grupė pasiūlė du būdus nematomumo technologijoms kurti: elektromagnetiniai plazmoniniai apsiaustai ir metapaviršiniai apsiaustai. Alu grupė suprojektavo apsiaustus, kurie paverčia 3D objektus nematomus mikrobangų detektoriams. Pasiūlytas būdas leistų paslėpti daiktus ir regimojoje spektro srityje, bet šiuo metu pavyksta tą padaryti tik labai mažiems objektams. Taigi, ar Hario Poterio apsiaustai bus sukurti netolimoje ateityje? – per paskaitą mums atsakys į tai prof. Alu.

Smegenų žemėlapiai

Fizikė ir neurobiologė – dr. Julija Krupič, keletą metų Krupič dirbo kartu su prof. J. O’Keefe, kuriam 2014 m. buvo skirta Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje už atrastą įgimtą žmogaus GPS sistemą, nuo 2017 m. vadovauja savo laboratorijai “Krupic Lab” Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). Jos vystomi tyrimai padeda suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys ir atmintis, o vienas pagrindinių tikslų – išsiaiškinti, kaip kovoti su Alzheimerio liga. Už atliktus tyrimus neurobiologijos srityje Krupič buvo apdovanota „Eppendorf&Science” premija ir Sir Henry Dale stipendija. Krupič tiria, kokios struktūros būna smegenų kristalai ir kas daro įtaką jų simetrijai. Savo eksperimentuose Krupič pasitelkia funkcinę mikroskopiją, su kurios pagalba gali stebėti šių neuronų ląsteles, kai gyvūnas juda. Tokie tyrimai leidžia suprasti, kaip žmogui būnant skirtingose vietose aktyvuojasi skirtingi neuronai. Vietos neuronai itin svarbūs formuojant smegenų žemėlapius. Krupič tiria, kaip vietos neuronai leidžia spręsti organizmui, kur jis yra.

Technologinė ateitis – viename luste

Vienas iš kviestinių lektorių prof. Roel Baets – Ghent universiteto profesorius, Nanofotonikos ir Biofotonikos Centro direktorius (NB Photonics, Belgija). Didžiausių silicio fotonikos projektų, vykdomų Europoje, vedantysis mokslininkas. Jo vadovaujama 90 mokslininkų grupė jau įkūrė kelioliką startuolių ir sudarė pirmąjį Silicio Fotonikos Aljansą Europoje. Parašęs virš 600 straipsnių, Baets savo darbais gilinasi į pažangiąsias nanotechnologijas. Fotoninių integrinių grandynų gamybos technologijose profesorius taiko pagrindinę elektronikoje naudojamą medžiagą – silicį, todėl jos vadinamos „silicio fotonikos technologijomis“. Tai labai nauja ir be galo perspektyvi sritis, kurią sujungus su jau turima unikalia šviesos šaltinių technologija galima realizuoti sudėtingas optines sistemas viename mažyčiame puslaidininkiniame luste. Taigi, Baets viename luste sutelkia silicio mikroelektronikos ir optoelektronikos prietaisus. Šio mokslininko atliekami tyrimai gali būti pradžia naujos rūšies greitesnių ir efektyvesnių mikroprocesorių bei galingesnių biocheminių jutiklių kūrimui. Taip pat šie rezultatai svarbūs tranzistorių technologijoms, medicinos įrenginiams, lazerių mokslui bei optoelektronikai.

Konferencija atvira visiems mokslo entuziastams

Konferencijoje dalyvaus ne tik paminėti, bet ir kiti gerai mokslo pasaulyje žinomi asmenys: Danijos technikos universiteto (DTU) profesorius, terahercinių (THz) technologijų ir biofotonikos vystytojas – Prof. Peter Uhd Jepsen. viena perspektyviausių chemikių Europoje, dirbanti su grafenu ir manganitais, prestižinės Marie Skłodowskos-Curie stipendijos laimėtoja, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro mokslininkė – dr. Rasuolė Lukošė. Taip pat atvyks įvertintas Europos jaunojo išradėjo premija „EURYI” ir Austrijos mokslų akademijos Ignazo Liebeno premija, Vienos Technologijos universiteto profesorius ir Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos vadovas – prof. Andrius Baltuška.

„Mūsų konferencija atvira visiems mokslo entuziastams iš viso pasaulio. Šiemet tikimės daugiau nei 300 savo darbus pristatančių jaunųjų mokslininkų. Esame įsitikinę, kad ši konferencija yra unikali platforma norintiems siekti mokslinio kelio. Visų pakopų fizikos, chemijos, biologijos ir kitų sričių studentai pristatys savo mokslinius pasiekimus žodinėse ir stendinėse sesijose. Aukščiausio lygio kviestiniai pranešėjai motyvuos jaunus mokslininkus kurti, dalindamiesi savo patirtimi. “ – konferencijos organizatoriai.

Tarptautinę fizikos ir gamtos mokslų studentų konferenciją „Open Readings 2018“ organizuoja VU OSA bei SPIE studentų skyriai, “EPS Young Minds Vilnius”, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija.

OpenReadings2018 konferencija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Būstas
Lapių g. 3 jau kyla naujas Algirdo Kaušpėdo kurtas butų ir komercinių patalpų projektas „Žvėryno Lapės”. Gyvenamieji namai išsiskiria savo mažaaukšte statyba, „kiemo be automobilių“ vizija ir lokacija viename seniausių ir unikaliausių Vilniaus rajonų. Statybos darbai jau prasidėjo, numatoma pabaiga – 2021 m. IV ketvirtis – 2022 m. I ketvirtis. „Labai didžiuojamės šiuo projektu. Tęsiant gerąsias Žvėrynui būdingos mažaaukštės statybos tradicijas, „Žvėryno La...
Įvykiai
Ypatinga žinia visiems akordeono muzikos mylėtojams: spalio 23 dieną rudeniškame Vilniuje prasideda XXIII Tarptautinis akordeono festivalis VILNIUS 2020. Kaip visuomet, renginio organizatoriai klausytojams siekia pristatyti įdomiausias bei aktualiausias akordeono meno tendencijas. Jūsų dėmesio, iki pat lapkričio 22 dienos, laukia net dvylika festivalio koncertų, kuriuose pasirodys veržlūs, novatoriški, aistringi ir kūrybiški atlikėjai savo koncertinio gyve...
Įvykiai
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama suteikti informacijos apie netinkamai atliekas tvarkančias įmones. Aplinkosaugininkų valdoma apskaitos informacinė sistema leistų nustatyti ir nubausti tikruosius nuotekų teršėjus bei atgrasyti visus nesąžiningus atliekų tvarkytojus suvokiant, kad už tokius veiksmus neišvengiamai reikės prisiimti atsakomybę. Aplinkos apsaugos departamento du...
Savivalda
Gerbiamieji Vilniaus miesto gyventojai, spalio 26 d. Kauno g. 3 pastate bus dezinfekuojamos patalpos, todėl asmenys socialinių išmokų klausimais bus aptarnaujami tik nuotoliniu būdu. Dezinfekcija atliekama pasibaigus spalio 25 d. Kauno g. 3 pastate (Algirdo rinkimų apylinkė Nr. 17) vykusiems Seimo rinkimams. Prašymus dėl socialinių išmokų galima teikti šiais būdais: prisijungus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt; prisijungus vilnius....
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 200 iš jų registruota Vilniaus, 80 Kauno, 38 Šiaulių, 30 Klaipėdos, 24 Marijampolės apskrityse. Dar 18 patvirtinta Telšių, 14 Panevėžio, 10 Utenos, 8 Tauragės ir 2 Alytaus apskrityse. Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, ep...
Įvykiai
Nenustebkite sostinės gatvėse išgirdę susišaudymą ar ant Šeškinės daugiabučio stogo išvydę snaiperį – šį rudenį sostinės viešosiose erdvėse gausu filmuojamų detektyvinių serialų ir kino filmų scenų. Kino kūrėjai filmuoja ir rudeniui suplanuotas scenas, ir dėl karantino sustojusius, o dabar atnaujintus projektus. Tikimasi, kad toks intensyvus ir darbingas ruduo įneš balanso bei optimizmo kino industrijai, kurios filmavimo darbai buvo visiškai sustabdyti nuo...
Įvykiai
Vilniuje naktimis pradėta remontuoti judraus Laisvės prospekto atkarpa Viršuliškėse – nuo Viršuliškių gatvės iki Spaudos rūmų. Beveik 700 m prospekto dalyje klojamas ištisinis asfaltas, keičiami kelio bortai, atnaujinamos net 5 viešojo transporto stotelės, po darbų bus ir naujas gatvės ženklinimas. Prospekto remontui Vilniaus savivaldybė skyrė apie 500 tūkst. eurų. „Laisvės prospektu kasdien pravažiuoja apie 55 tūkst. vilniečių, gyvenančių Lazdynų, Karolin...
Sveikata
Lietuvoje per vakar parą patvirtinta 311 koronavirusinės infekcijos atvejų. Iš jų 101 Kauno, 68 Vilniaus, 39 Telšių, 36 Klaipėdos, 27 Šiaulių, 19 Marijampolės, 11 Panevėžio, 7 Tauragės, 3 Alytaus. Per vakar parą patvirtintas 1 įvežtinis atvejis iš Lenkijos. 96 asmenų užsikrėtimo aplinkybės, pirminiais duomenimis, nėra žinomos. 44 asmenims atvejai buvo patvirtinti po kontakto su užsikrėtusiuoju, tačiau šie atvejai nėra priskiriami protrūkiams. Protrūkiuose...
Įvykiai
Dangų rėžiantis Televizijos bokštas – turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų, todėl alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ pristato per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl „Sodros“ pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karolinišk...
Exchange Rates
USD 0,843