Į Vilnių sugrįžta mokslo konferencija „Open Readings“

Ryškiausios mokslo ir technologijų pasaulio asmenybės, savo sričių pionieriai ir didžiausių mokslinių proveržių autoriai ir vėl atvyksta į Vilniuje vyksiančią tarptautinę studentų fizikos ir gamtos mokslų konferenciją „Open Readings 2018”. Kviečiame susipažinti su kviestiniais pranešėjais iš arčiau.

„Open Readings 2018” konferencija vyks šio mėnesio kovo 20-23 dienomis Nacionaliniame Fizinių ir Technologijos Mokslų Centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Konferencija yra atvira visiems mokslo entuziastams. Negalintys atvykti kviečiami stebėti kviestinių pranešėjų paskaitas tiesiogiai internetu.

Gyvybė kosmose

Garsiausias pasaulio astrobiologas – prof. Ričardas Brice Hooveris. NASA Maršalo kosminių skrydžių centro mokslininkas, 350 straipsnių ir 50 mokslinių knygų autorius. R.B.Hooveris išleido 11 patentų, todėl NASA jį paskelbė metų išradėju. Jo patobulintas rentgeno spindulių teleskopas buvo iškeltas į SKYLAB kosminę stotį, Hooveris domisi ne tik astrofizika, bet ir astrobiologija. Tam, kad suprastų, kaip bakterijoms pavyksta išgyventi kosmose, jo mokslinės grupės tyrė bakterijas Žemėje – Antarktidoje, Sibiro ledynuose, Islandijoje ir kitose daugiamečio įšalo zonose. Jo grupės stebėjo klestinčias bakterijų bendruomenes – ekstremofilus. Toks mikrobų klestėjimas gebėjimai įtikino mokslininkus, kad gyvybė sugebėtų išgyventi ir kitose planetose. Astrobiologai daug dėmesio skiria ekstremofilams, nes tokio tipo organizmai gali išgyventi sąlygomis, kokios būdingos kitoms planetoms pvz.: Marse giliai požemyje, Jupiterio palydovo Europos požeminiuose vandenyse, ir t.t. Hooverio organizuotų mokslinių ekspedicijų metu buvo atrasta daugiau nei 15 naujų archėjų ir bakterijų rūšių o padaryti atradimai stipriai prisidėjo prie panspermijos teorijos vystymo, kuri sako, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešioja meteoritai ir asteroidai. Tam tikros gyvybės formos, įsikūrusios planetų nuolaužose, sugebėtų ištverti ilgas kosmines keliones.

Kvantiniai kompiuteriai

Fizikas teoretikas prof. Audrius Alkauskas – Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Kauno Technologijos Universiteto Fizikos katedros profesorius. 2015 m. Alkauskas laimėjo prestižinę Marie Skłodowskos-Curie stipendiją, o 2017 m. Amerikos fizikų draugija skyrė jam Marshak prizą. A. Alkauskas žinomas pasaulyje dėl ab-initio teorijos taikymo spinduliniams ir nespinduliniams procesams kietuosiuose kūnuose paaiškinti. A. Alkauskas tiria medžiagose esančius defektus ir jų pritaikymus ateities prietaisams kurti. Vienas iš jo tyrimo objektų yra deimante esantis defektas, vadinamas NV centru. Šio defekto kvantinės savybes galima panaudoti labai jautriems matavimo prietaisams, ypatingai mažose nanoskalėse matuojančius elektrinius ir magnetinius laukus, temperatūrą ir slėgį. Taip pat A. Alkauskas dirba ties nauja, tačiau sparčiai populiarėjančia sritimi – kvantine kompiuterija. Kvantiniai kompiuteriai leis akimirksniu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir išspręsti kai kurias dabartiniams kompiuteriams neįveikiamas problemas.

Nematomumo apsiaustas

Vieno talentingiausių kylančių mokslo žvaigždžių – prof. Andrea Alu iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) tyrimų sritys apima plazmoniką, nanoantenų gamybą plazmoniniams jutikliams, metapaviršių ir metamedžiagų tyrimus, tarp kurių yra ir paslaptingos nematomumo technologijos kūrimas. Jo 400 straipsnių pacituoti virš 20 tūkstančių kartų, o už savo mokslinius nuopelnus Alu yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp kurių yra ir aukščiausias jaunųjų mokslininkų apdovanojimas JAV. Kodėl atsirado toks didelis susidomėjimas metamedžiagomis? Metamedžiagos – žmogaus sukurtos medžiagos, kurių savybės nėra aptinkamos natūraliai gamtoje. Dalis mokslininkų siekia sukurti metamedžiagas, kurios galėtų nukreipti šviesą aplink objektą, kad šis taptų nematomas. Tokių medžiagų pagalba galima formuoti įvairias optines iliuzijas: padidinti ar sumažinti objekto atspindį, priversti šviesos spindulius apgaubti objektą ir paslėpti, tokiu būdu jį paverčiant nematomu. Jo grupė pasiūlė du būdus nematomumo technologijoms kurti: elektromagnetiniai plazmoniniai apsiaustai ir metapaviršiniai apsiaustai. Alu grupė suprojektavo apsiaustus, kurie paverčia 3D objektus nematomus mikrobangų detektoriams. Pasiūlytas būdas leistų paslėpti daiktus ir regimojoje spektro srityje, bet šiuo metu pavyksta tą padaryti tik labai mažiems objektams. Taigi, ar Hario Poterio apsiaustai bus sukurti netolimoje ateityje? – per paskaitą mums atsakys į tai prof. Alu.

Smegenų žemėlapiai

Fizikė ir neurobiologė – dr. Julija Krupič, keletą metų Krupič dirbo kartu su prof. J. O’Keefe, kuriam 2014 m. buvo skirta Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje už atrastą įgimtą žmogaus GPS sistemą, nuo 2017 m. vadovauja savo laboratorijai “Krupic Lab” Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). Jos vystomi tyrimai padeda suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys ir atmintis, o vienas pagrindinių tikslų – išsiaiškinti, kaip kovoti su Alzheimerio liga. Už atliktus tyrimus neurobiologijos srityje Krupič buvo apdovanota „Eppendorf&Science” premija ir Sir Henry Dale stipendija. Krupič tiria, kokios struktūros būna smegenų kristalai ir kas daro įtaką jų simetrijai. Savo eksperimentuose Krupič pasitelkia funkcinę mikroskopiją, su kurios pagalba gali stebėti šių neuronų ląsteles, kai gyvūnas juda. Tokie tyrimai leidžia suprasti, kaip žmogui būnant skirtingose vietose aktyvuojasi skirtingi neuronai. Vietos neuronai itin svarbūs formuojant smegenų žemėlapius. Krupič tiria, kaip vietos neuronai leidžia spręsti organizmui, kur jis yra.

Technologinė ateitis – viename luste

Vienas iš kviestinių lektorių prof. Roel Baets – Ghent universiteto profesorius, Nanofotonikos ir Biofotonikos Centro direktorius (NB Photonics, Belgija). Didžiausių silicio fotonikos projektų, vykdomų Europoje, vedantysis mokslininkas. Jo vadovaujama 90 mokslininkų grupė jau įkūrė kelioliką startuolių ir sudarė pirmąjį Silicio Fotonikos Aljansą Europoje. Parašęs virš 600 straipsnių, Baets savo darbais gilinasi į pažangiąsias nanotechnologijas. Fotoninių integrinių grandynų gamybos technologijose profesorius taiko pagrindinę elektronikoje naudojamą medžiagą – silicį, todėl jos vadinamos „silicio fotonikos technologijomis“. Tai labai nauja ir be galo perspektyvi sritis, kurią sujungus su jau turima unikalia šviesos šaltinių technologija galima realizuoti sudėtingas optines sistemas viename mažyčiame puslaidininkiniame luste. Taigi, Baets viename luste sutelkia silicio mikroelektronikos ir optoelektronikos prietaisus. Šio mokslininko atliekami tyrimai gali būti pradžia naujos rūšies greitesnių ir efektyvesnių mikroprocesorių bei galingesnių biocheminių jutiklių kūrimui. Taip pat šie rezultatai svarbūs tranzistorių technologijoms, medicinos įrenginiams, lazerių mokslui bei optoelektronikai.

Konferencija atvira visiems mokslo entuziastams

Konferencijoje dalyvaus ne tik paminėti, bet ir kiti gerai mokslo pasaulyje žinomi asmenys: Danijos technikos universiteto (DTU) profesorius, terahercinių (THz) technologijų ir biofotonikos vystytojas – Prof. Peter Uhd Jepsen. viena perspektyviausių chemikių Europoje, dirbanti su grafenu ir manganitais, prestižinės Marie Skłodowskos-Curie stipendijos laimėtoja, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro mokslininkė – dr. Rasuolė Lukošė. Taip pat atvyks įvertintas Europos jaunojo išradėjo premija „EURYI” ir Austrijos mokslų akademijos Ignazo Liebeno premija, Vienos Technologijos universiteto profesorius ir Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos vadovas – prof. Andrius Baltuška.

„Mūsų konferencija atvira visiems mokslo entuziastams iš viso pasaulio. Šiemet tikimės daugiau nei 300 savo darbus pristatančių jaunųjų mokslininkų. Esame įsitikinę, kad ši konferencija yra unikali platforma norintiems siekti mokslinio kelio. Visų pakopų fizikos, chemijos, biologijos ir kitų sričių studentai pristatys savo mokslinius pasiekimus žodinėse ir stendinėse sesijose. Aukščiausio lygio kviestiniai pranešėjai motyvuos jaunus mokslininkus kurti, dalindamiesi savo patirtimi. “ – konferencijos organizatoriai.

Tarptautinę fizikos ir gamtos mokslų studentų konferenciją „Open Readings 2018“ organizuoja VU OSA bei SPIE studentų skyriai, “EPS Young Minds Vilnius”, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija.

OpenReadings2018 konferencija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Miesto plėtra
Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ tęsia Viršuliškių skersgatvio teritorijos sostinėje vystymą. Bendrovė šioje Vilniaus dalyje įsigijo naują 3,5 tūkst. kv. m. ploto sklypą, kuriame planuoja statyti modernų verslo centrą. Šalia Vakarinio Vilniaus aplinkkelio esančiame sklype naujas verslo centras turėtų iškilti per porą ateinančių metų. Sklype planuojama pastatyti 11 aukštų 8,3 tūkst. kv. m. nuomojamo ploto biurų pastatą. Statybas numatoma pradėt...
Įvykiai
Turbūt nėra geresnės galimybės vis labiau pavasarį prisijaukinančios sostinės grožiui atsiskleisti, nei žvelgiant į miestą iš paukščio skrydžio. Neseniai Paryžiuje „P30“ serijos išmaniuosius telefonus pristačiusi technologijų kompanija „Huawei“ nusprendė tai įrodyti pasitelkdama išskirtines naujųjų telefonų kameros galimybes. Vilnių bendrovė pasirinko neatsitiktinai – mūsų šalies sostinė garsėja kaip skrydžiams oro balionu itin draugiškas miestas. Daugelyj...
Įvykiai
Penkioliktą kartą vyksianti paroda užims 4500  m2 plotą „Litexpo“ parodų ir kongresų centre. Savo produkciją joje pristatys didžiausi šalies vyno platintojai ir gamintojai, per šimtą užsienio vyninių, sidro, alaus, trauktinių, kitų gėrimų gamintojai ir pardavėjai. Didžiausia Šiaurės Europoje vyno paroda mėgėjus ir profesionalus kvies į seminarus, degustacijas ir paskaitas, kurias ves ekspertai iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Lietuvos....
Savivalda
Sostinės Tarybai pritarus „Naktinio Vilniaus avilio“ idėjai, savivaldybė jau paskelbė operatoriaus konkursą – ieško šeimininko Vilniaus g. 22, kur per du aukštus įsikurs unikali naktinė erdvė su gyva muzika, naktį veikiančiu infocentru, kur bus teikiama medicininė, emocinė ir psichologinė pagalba, veiks žalos mažinimo programos. Operatorių tikimasi atrinkti per gegužę, o veikianti naujoji erdvė duris atvertų rudenį. Konkurso būdu atrinkti nuomininkai per 2...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimo tyrimo valdybos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos nustatant vyro, kuris sostinės Šeškinės ir Fabijoniškių rajonuose puldinėja nepilnametes ir prie jų seksualiai priekabiauja, tapatybę. Vyro požymiai: apie 30-40 m. amžiaus, apie 165-175 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Nusikaltimų metu vyras vilkėjo juodą medžiaginę („baloninę“) striukę su kapišonu, mūvėjo tamsias k...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbų Kernavės ir Dubingių gatvėse nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. laikinai bus ribojamas eismas. Darbai bus vykdomi etapais, darbų rangovas UAB „Gensera“ (išsamesnė informacija tel. 8-46 416188). Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų. Vilniaus savivaldybė atsiprašo už laikinus nepat...
Miesto plėtra
Dešiniojoje Neries krantinėje, kitapus Vilniaus Senamiesčio, darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda modernaus gyvenamųjų namų kvartalo „Naujoji Rivjera“ statybų antrąjį etapą. Sporto gatvėje iškilsiančių „Naujoji Rivjera II“ namų gyventojai turės retą galimybę gyventi miesto centre ir gamtos apsuptyje. Tai vienas paskutinių gyvenamųjų namų projektų, kuriamų Neries pakrantėje centrinėje miesto dalyje. Šalia Neries bus pastatyti du 4 ir 6 aukš...
Laisvalaikis
2019 m. balandžio 25 d. 20 val. gyvos muzikos klube TAMSTA susitikti kviečia grupė „Baltos varnos“. Gražia tradicija tampa susitikimas toje pačioje vietoje kiekvieną balandį. Besiruošdami koncertinei programai grupės nariai žada paruošti geriausias savo dainas . Grupė „Baltos varnos“ – tai keturios jaunos ir be galo talentingos asmenybės, kurias jungia muzika. Pagrindinės vokalistės ir dainų kūrėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės spindi  Laumių vaidmenyse...
Interviu
Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto šviesos“, Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Naubertu Jasinsku. Tai yra Jūsų debiutas, tad įdomu būtų sužinoti, kur prasideda Jūsų režisūros šaknys. Į režisūros mokslus stojau iš karto po mokyklos. Reiktų prisipažinti, kad sąmoningai teatrą atradau labai vėlai, praktiškai likus porai metų iki stojamųjų. Esu šiaulietis, tad spektaklius žiūrėjau Š...