Į Vilnių sugrįžta mokslo konferencija „Open Readings“

Ryškiausios mokslo ir technologijų pasaulio asmenybės, savo sričių pionieriai ir didžiausių mokslinių proveržių autoriai ir vėl atvyksta į Vilniuje vyksiančią tarptautinę studentų fizikos ir gamtos mokslų konferenciją „Open Readings 2018”. Kviečiame susipažinti su kviestiniais pranešėjais iš arčiau.

„Open Readings 2018” konferencija vyks šio mėnesio kovo 20-23 dienomis Nacionaliniame Fizinių ir Technologijos Mokslų Centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Konferencija yra atvira visiems mokslo entuziastams. Negalintys atvykti kviečiami stebėti kviestinių pranešėjų paskaitas tiesiogiai internetu.

Gyvybė kosmose

Garsiausias pasaulio astrobiologas – prof. Ričardas Brice Hooveris. NASA Maršalo kosminių skrydžių centro mokslininkas, 350 straipsnių ir 50 mokslinių knygų autorius. R.B.Hooveris išleido 11 patentų, todėl NASA jį paskelbė metų išradėju. Jo patobulintas rentgeno spindulių teleskopas buvo iškeltas į SKYLAB kosminę stotį, Hooveris domisi ne tik astrofizika, bet ir astrobiologija. Tam, kad suprastų, kaip bakterijoms pavyksta išgyventi kosmose, jo mokslinės grupės tyrė bakterijas Žemėje – Antarktidoje, Sibiro ledynuose, Islandijoje ir kitose daugiamečio įšalo zonose. Jo grupės stebėjo klestinčias bakterijų bendruomenes – ekstremofilus. Toks mikrobų klestėjimas gebėjimai įtikino mokslininkus, kad gyvybė sugebėtų išgyventi ir kitose planetose. Astrobiologai daug dėmesio skiria ekstremofilams, nes tokio tipo organizmai gali išgyventi sąlygomis, kokios būdingos kitoms planetoms pvz.: Marse giliai požemyje, Jupiterio palydovo Europos požeminiuose vandenyse, ir t.t. Hooverio organizuotų mokslinių ekspedicijų metu buvo atrasta daugiau nei 15 naujų archėjų ir bakterijų rūšių o padaryti atradimai stipriai prisidėjo prie panspermijos teorijos vystymo, kuri sako, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešioja meteoritai ir asteroidai. Tam tikros gyvybės formos, įsikūrusios planetų nuolaužose, sugebėtų ištverti ilgas kosmines keliones.

Kvantiniai kompiuteriai

Fizikas teoretikas prof. Audrius Alkauskas – Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Kauno Technologijos Universiteto Fizikos katedros profesorius. 2015 m. Alkauskas laimėjo prestižinę Marie Skłodowskos-Curie stipendiją, o 2017 m. Amerikos fizikų draugija skyrė jam Marshak prizą. A. Alkauskas žinomas pasaulyje dėl ab-initio teorijos taikymo spinduliniams ir nespinduliniams procesams kietuosiuose kūnuose paaiškinti. A. Alkauskas tiria medžiagose esančius defektus ir jų pritaikymus ateities prietaisams kurti. Vienas iš jo tyrimo objektų yra deimante esantis defektas, vadinamas NV centru. Šio defekto kvantinės savybes galima panaudoti labai jautriems matavimo prietaisams, ypatingai mažose nanoskalėse matuojančius elektrinius ir magnetinius laukus, temperatūrą ir slėgį. Taip pat A. Alkauskas dirba ties nauja, tačiau sparčiai populiarėjančia sritimi – kvantine kompiuterija. Kvantiniai kompiuteriai leis akimirksniu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir išspręsti kai kurias dabartiniams kompiuteriams neįveikiamas problemas.

Nematomumo apsiaustas

Vieno talentingiausių kylančių mokslo žvaigždžių – prof. Andrea Alu iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) tyrimų sritys apima plazmoniką, nanoantenų gamybą plazmoniniams jutikliams, metapaviršių ir metamedžiagų tyrimus, tarp kurių yra ir paslaptingos nematomumo technologijos kūrimas. Jo 400 straipsnių pacituoti virš 20 tūkstančių kartų, o už savo mokslinius nuopelnus Alu yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp kurių yra ir aukščiausias jaunųjų mokslininkų apdovanojimas JAV. Kodėl atsirado toks didelis susidomėjimas metamedžiagomis? Metamedžiagos – žmogaus sukurtos medžiagos, kurių savybės nėra aptinkamos natūraliai gamtoje. Dalis mokslininkų siekia sukurti metamedžiagas, kurios galėtų nukreipti šviesą aplink objektą, kad šis taptų nematomas. Tokių medžiagų pagalba galima formuoti įvairias optines iliuzijas: padidinti ar sumažinti objekto atspindį, priversti šviesos spindulius apgaubti objektą ir paslėpti, tokiu būdu jį paverčiant nematomu. Jo grupė pasiūlė du būdus nematomumo technologijoms kurti: elektromagnetiniai plazmoniniai apsiaustai ir metapaviršiniai apsiaustai. Alu grupė suprojektavo apsiaustus, kurie paverčia 3D objektus nematomus mikrobangų detektoriams. Pasiūlytas būdas leistų paslėpti daiktus ir regimojoje spektro srityje, bet šiuo metu pavyksta tą padaryti tik labai mažiems objektams. Taigi, ar Hario Poterio apsiaustai bus sukurti netolimoje ateityje? – per paskaitą mums atsakys į tai prof. Alu.

Smegenų žemėlapiai

Fizikė ir neurobiologė – dr. Julija Krupič, keletą metų Krupič dirbo kartu su prof. J. O’Keefe, kuriam 2014 m. buvo skirta Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje už atrastą įgimtą žmogaus GPS sistemą, nuo 2017 m. vadovauja savo laboratorijai “Krupic Lab” Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). Jos vystomi tyrimai padeda suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys ir atmintis, o vienas pagrindinių tikslų – išsiaiškinti, kaip kovoti su Alzheimerio liga. Už atliktus tyrimus neurobiologijos srityje Krupič buvo apdovanota „Eppendorf&Science” premija ir Sir Henry Dale stipendija. Krupič tiria, kokios struktūros būna smegenų kristalai ir kas daro įtaką jų simetrijai. Savo eksperimentuose Krupič pasitelkia funkcinę mikroskopiją, su kurios pagalba gali stebėti šių neuronų ląsteles, kai gyvūnas juda. Tokie tyrimai leidžia suprasti, kaip žmogui būnant skirtingose vietose aktyvuojasi skirtingi neuronai. Vietos neuronai itin svarbūs formuojant smegenų žemėlapius. Krupič tiria, kaip vietos neuronai leidžia spręsti organizmui, kur jis yra.

Technologinė ateitis – viename luste

Vienas iš kviestinių lektorių prof. Roel Baets – Ghent universiteto profesorius, Nanofotonikos ir Biofotonikos Centro direktorius (NB Photonics, Belgija). Didžiausių silicio fotonikos projektų, vykdomų Europoje, vedantysis mokslininkas. Jo vadovaujama 90 mokslininkų grupė jau įkūrė kelioliką startuolių ir sudarė pirmąjį Silicio Fotonikos Aljansą Europoje. Parašęs virš 600 straipsnių, Baets savo darbais gilinasi į pažangiąsias nanotechnologijas. Fotoninių integrinių grandynų gamybos technologijose profesorius taiko pagrindinę elektronikoje naudojamą medžiagą – silicį, todėl jos vadinamos „silicio fotonikos technologijomis“. Tai labai nauja ir be galo perspektyvi sritis, kurią sujungus su jau turima unikalia šviesos šaltinių technologija galima realizuoti sudėtingas optines sistemas viename mažyčiame puslaidininkiniame luste. Taigi, Baets viename luste sutelkia silicio mikroelektronikos ir optoelektronikos prietaisus. Šio mokslininko atliekami tyrimai gali būti pradžia naujos rūšies greitesnių ir efektyvesnių mikroprocesorių bei galingesnių biocheminių jutiklių kūrimui. Taip pat šie rezultatai svarbūs tranzistorių technologijoms, medicinos įrenginiams, lazerių mokslui bei optoelektronikai.

Konferencija atvira visiems mokslo entuziastams

Konferencijoje dalyvaus ne tik paminėti, bet ir kiti gerai mokslo pasaulyje žinomi asmenys: Danijos technikos universiteto (DTU) profesorius, terahercinių (THz) technologijų ir biofotonikos vystytojas – Prof. Peter Uhd Jepsen. viena perspektyviausių chemikių Europoje, dirbanti su grafenu ir manganitais, prestižinės Marie Skłodowskos-Curie stipendijos laimėtoja, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro mokslininkė – dr. Rasuolė Lukošė. Taip pat atvyks įvertintas Europos jaunojo išradėjo premija „EURYI” ir Austrijos mokslų akademijos Ignazo Liebeno premija, Vienos Technologijos universiteto profesorius ir Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos vadovas – prof. Andrius Baltuška.

„Mūsų konferencija atvira visiems mokslo entuziastams iš viso pasaulio. Šiemet tikimės daugiau nei 300 savo darbus pristatančių jaunųjų mokslininkų. Esame įsitikinę, kad ši konferencija yra unikali platforma norintiems siekti mokslinio kelio. Visų pakopų fizikos, chemijos, biologijos ir kitų sričių studentai pristatys savo mokslinius pasiekimus žodinėse ir stendinėse sesijose. Aukščiausio lygio kviestiniai pranešėjai motyvuos jaunus mokslininkus kurti, dalindamiesi savo patirtimi. “ – konferencijos organizatoriai.

Tarptautinę fizikos ir gamtos mokslų studentų konferenciją „Open Readings 2018“ organizuoja VU OSA bei SPIE studentų skyriai, “EPS Young Minds Vilnius”, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija.

OpenReadings2018 konferencija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Nuomonės
Automobilių vairuotojai žino, kokia žūtbūtinė kova kiekvieną vakarą užverda sovietmečiu statytų daugiabučių kiemuose. Jos priežastis aiški – transporto priemonių yra daugiau nei vietų joms pastatyti. Prieš kelis dešimtmečius statytiems daugiabučiams planuotojai vieną automobilio parkavimo vietą kieme skyrė dvidešimčiai butų. „Senųjų daugiabučių kiemai yra tiksinti bomba, kuri verčia gyventojus ne tik rizikuoti savo turtu, bet ir pažeisti įstatymus. Gatvių...
Įvykiai
Kovo 1–3 d. Vilniuje vyks didžiausias lietuvių etninės kultūros renginys Lietuvoje – tradicinė Kaziuko mugė. Ji šurmuliuos Gedimino prospekte, Lukiškių, Rotušės, Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse, Žemaitės, Odminų ir Konstantino Sirvydo skveruose, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiojoje gatvėse ir Vokiečių gatvės neporinių namų pusėje. Taip pat kovo 1 d. nuo 13 iki 15 val. vyks Kaziuko mugės dalyvių eisena Gedimi...
Įvykiai
20-tą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidaryta keturias dienas vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šūkiu „Po 20-ies metų“ šiemet lankytojus pasitinkančios mugės atidarymo ceremonijos metu įteiktos Kultūros padėkos mugės organizatoriams bei organizacinio komiteto nariams. Jubiliejinė mugė lankytojams pasiūlys daugiau nei 500 renginių, kvies į susitikimus su užsienio ir Lietuvos rašytojais. Po teatralizuoto atidarymo Vilniaus knygų...
Įvykiai
Vilniaus laukia naujas grandiozinis infrastruktūros projektas, kuris ženkliai pagerins susisiekimą mieste, ypač sunkiajam transportui: savivaldybė skelbia Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rangos konkursą. Transporto arterija, kurią kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, bus rekonstruota į dviejų lygių sankryžą. Keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio Žirnių gatvės ir Minsko pl. dalis atsidurs tunelyje, o...
Švietimas
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas - Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą - į profesinio mokymo centrą „Žirmūnai". Dviejų profesinio mokymo įstaigų sujungimas leis racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Abi profesinio mokymo įstaigos veikia viename pastate ir siūlo panašaus profilio mokymo programų paketus. Po...
Sportas
Kovo 30-31 dienomis į naująjį Fabijoniškių baseiną Vilniuje sugūžės šimtai plaukikų iš Europos ir Azijos. Būtent čia vyks V. ir V. Katkevičių atminimo taurės varžybos bei didelio susidomėjimo iš užsienio susilaukiantis Eurazijos taurės turnyras. "Labai džiugu, kad Vilnius pagaliau turi tokio lygio baseiną. Jis ir buvo statytas tam, kad čia galėtų vykti įvairaus lygio varžybos. Tai bus pirmas didelis tarptautinis renginys šiame baseine ir tikimės, kad tokių...
Įvykiai
Vasario 19 d. Vilniaus universitetas pradėjo studentų mentorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ antrąjį etapą – startavo naujos savanorių mentorių grupės susitikimai su vaikais iš Vilniaus mokyklų. Į „Kelrodės žvaigždės“ projektą įsitraukę Vilniaus universiteto studentai dalį savo laiko skiria bendravimui su 3–6 klasių mokiniais, kuriems reikia pagalbos moksluose ir paskatinimo daugiau pasitikėti savimi. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti studentus sava...
Įvykiai
Pačiame Vilniaus centre bus kuriamas STEAM centras, kuris populiarins mokslą, ugdys jaunuosius tyrėjus ir skatins inovacijas. Rekonstruotose VU Planetariumo patalpose 2021 m. veiks 8 laboratorijos, kuriose moksleivių lauks eksperimentai, tyrimai, inovacijos, o mokytojų – modernios ugdymo technologijos. Vakar Taryba pritarė Jungtinės veiklos su Vilniaus universitetu partnerystės sutarčiai. Bendra projekto vertė – 3,9 mln. Eur: po 300 tūkst. eurų finansuotų...
Įvykiai
Vilnius per pastaruosius ketvertą metų daug nuveikė, kad kultūros sostinėje būtų daugiau: parėmė 5 miesto trupes, Kultūros renginių finansavimas kasmet augo – šiemet tam skirta 272 tūkst. eurų, savo idėjas įgyvendinti gali ir vietos bendruomenės – šiam konkursui skirta 25 tūkst. eurų, o nuo praėjusių metų savivaldybė pradėjo skelbti konkursus ir profesionaliojo scenos meno įstaigų programoms remti. Miesto Taryba šiandien pritarė, jog šių  metų  konkursą la...