Žymaus XIX a. fotografo senojo Vilniaus nuotraukos saugomos ir Vatikane

Juozapo Čechavičiaus 200-ųjų gimimo metinių sukakties kandidatūra 2016 m. buvo pateikta UNESCO, palaikant Baltarusijai, Latvijai, Lenkijai ir Ukrainai, prašant įtraukti šią sukaktį į UNESCO minimų datų kalendorių. UNESCO atsižvelgė į šio žymaus Vilniaus, Kauno, Gardino ir Liublino kronikininko indėlį į fotografijos bei dokumentinio paveldo istoriją, ir 2017 m. rudenį UNESCO Generalinės konferencijos 39-oji sesija pritarė šiai kandidatūrai, įtraukdama šią sukaktį į visam pasauliui ir UNESCO reikšmingų sukakčių kalendorių.

Minint J. Čechavičiaus 200-ąsias gimimo metines, bus surengtos dvi parodos – metų pabaigoje Vilniaus paveikslų galerijoje vyks tarptautinė paroda „Fotografija Čechavičiaus laikmečiu“ iš Lietuvos ir užsienio muziejų rinkinių, kurią iš dalies finansuos Lietuvos kultūros taryba, o lapkričio pradžioje numatoma J. Čechavičių pristatančią parodą atidaryti Paryžiuje. Tikimasi į parodą įtraukti unikalias fotografo nuotraukas, saugomas Prancūzijos fotografijos draugijos archyve.

Apie Juozapą Čechavičių

Juozapas Čechavičius (lenk. Józef Czechowicz, rus. Иосиф Устинович Чехович, vok. Joseph Tschekhowitsch) gimė 1818 03 02/14 Vitebsko gubernijos Polocko apskrityje, mirė – 1888 01 01/13 Vilniuje.

Pradėdami šiuos jubiliejinius žymausXIX a. Vilniaus fotografo J. Čechavičiaus metus ir paminėdami jo mirties 130-metį, nedidelis būrelis jo gerbėjų 2018 m. sausio 1 d. vidurdienį susitiko prie fotografo kapo Bernardinų kapinėse. Pagal dabartinį Grigaliaus kalendorių fotografas mirė sausio 13 d., tačiau susirinkimu pirmąją metų dieną norėta pabrėžti, kad fotografas atsisveikino su pasauliu pirmąją metų dieną pagal jo amžininkų naudotą Julijaus kalendorių.

J. Čechavičius gimė prieš 200 metų, 1818 03 02/14, Vitebsko gubernijos Polocko apskrityje. 1830 m. įstojo į Vitebsko gimnaziją ir mokslus baigė maždaug tuo metu, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo apie fotografiją. 1839 m. išrasta dagerotipija – fotografija ant pasidabruotų metalinių plokštelių, kuri tuo metu buvo prieinama tik pasiturintiems žmonėms.

Fotografija atpigo ir kur kas plačiau paplitoXIX a. šeštame dešimtmetyje, kai buvo sugalvota iš pradžių nufotografuoti negatyvinį atvaizdą, iš kurio būtų galima pagaminti daug nuotraukų ant popieriaus. 1851 m. britų chemikas Frederickas Scottas Archeris pasiūlė negatyvams naudoti stiklo plokšteles, padengtas įjautrintu šviesai kolodijaus skysčiu. Kai tik pradėjo plisti naujasis fotografijos metodas, J. Čechavičius, iki tol dirbęs karo ligoninės buhalteriu, susidomėjo fotografija, ir po kelerių metų ji tapo pagrindiniu viso jo gyvenimo užsiėmimu.

Pirmą kartą apie J. Čechavičiaus veiklą fotografijos srityje išgirstame 1853 m. Tais metais jo ateljė veikė Liubline, o Varšuvoje už padarytą Rusijos sosto įpėdinio nuotrauką imperatorius jam atsidėkojo žiedu su briliantu. Išėjęs iš kariuomenės į atsargą J. Čechavičius 1856 m. buvo nuvykęs į Paryžių sužinoti fotografijos meno naujovių. Grįžęs iš Prancūzijos dirbo Varšuvoje, Kijeve, Černigove. Laikomas vienu pirmųjų Kijevo fotografų.

Apie 1859 m. buvo sumanęs leisti istorijos paminklų fotografijomis iliustruotą periodinį leidinį, kuris būtų buvęs beveik pirmasis tokio pobūdžio leidinys Rusijoje. Šiam leidiniui jau buvo nufotografavęs Kijevo ir į šiaurę nuo jo esančio Černigovo vaizdų, tačiau dėl nežinomų priežasčių sumanymas žlugo. Šiuo laikotarpiu fotografas taip pat nemažai laiko praleido Liublino gubernijoje, lankėsi Varšuvoje. 1862 m. sugrįžo į Vitebską, įsteigė fotoateljė, ir ši veikė iki 1865 metų.

1865 m. J. Čechavičius atvyko į Vilnių, čia sulaukė pripažinimo ir šį miestą pamilo kaip savo gimtąjį. Gal todėl tapo reikšmingiausiu 19 a. miesto fotometraštininku ir žymiausiu to laiko Lietuvos fotomenininku. Vilniuje praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų. Savo darbuose fiksavo Vilniaus architektūrą ir apylinkes, Nemuno, Neries bei Vilnios upių pakrantes, fotografavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius, paliko ir grafikos darbų nuotraukų. Jis taip pat padarė įspūdingų panoraminių nuotraukų, pirmasis iš Lietuvos fotografų pradėjo fotografuoti bažnyčių ir rūmų interjerus.

Savo pirmąją fotografijos ateljė Vilniuje jis įsirengė už Sluškų rūmų stovėjusiame Mamerto Renigerio dvarelyje, o apie 1867 m. tuometiniame Miesto sode Pilies kalno papėdėje pasistatė nuosavą fotografijos ateljė paviljoną.

Jau gyvendamas Vilniuje, norėdamas susipažinti su fotografijos meno padėtimi pasaulyje, kelis kartus lankėsi Berlyne ir Londone. Fotografo darbai buvo vertinami amžininkų, eksponuojami ir apdovanoti parodose. Pirmasis svarbus pripažinimas buvo didysis sidabro medalis 1872 m. Maskvoje Politechnikos parodoje. Vėliau savo darbus jis du kartus eksponavo Paryžiuje.

1876 m. XI Prancūzijos fotografų draugijos (pranc.La Société française de photographie) parodoje J. Čechavičiui buvo skirtas ketvirto laipsnio apdovanojimas – garbės paminėjimas. Po šios sėkmės jis pateikė prašymą priimti į vieną seniausių Europoje fotografijos draugijų ir tapo jos nariu. 1878 m. J. Čechavičiaus darbai buvo eksponuojami Paryžiuje vykusios Pasaulinės parodos Rusijos skyriuje. 1882 m. Rusijos pramonės ir meno parodoje Maskvoje už pastatų ir interjerų fotografijas jam buvo skirtas sidabro medalis.

J. Čechavičiaus kūrybinį palikimą sudaro per 220 Vilniaus, Kauno, Gardino, Chelmo, Liublino ir kitų vietovių nuotraukų bei šimtai asmenų portretų. Studijos užsienyje, veržimasis į pasaulį, kelionės po Rusiją ir į Vakarus, ryšiai su kitais fotografais, noras eksperimentuoti padėjo atsiskleisti ir suklestėti neeiliniam J. Čechavičiaus talentui. Vilnius turi būti dėkingas šiam žmogui, kad savo suformuluotą fotografo misiją – suteikti galimybę publikai akivaizdžiai pažinti istoriniu atžvilgiu žymias vietoves – jis vykdė čia.

J. Čechavičiaus nuotraukos yra svarbi Lietuvos XIX a. kultūrinio paveldo dalis ir reikšmingas Vilniaus istorijos ikonografijos šaltinis – būdamos didelės meninės vertės nuotraukos įgijo ir praeities liudininko reikšmę. Fotografas nuolatos tobulino savo meistriškumą – jo darbų kokybė ir meninis lygis nenusileidžia geriausiems to laikotarpio Europos fotografų darbams.

J. Čechavičiaus kūryba gerai žinoma ne tik specialistams. Jo nuotraukos dažnai naudojamos istorikų darbuose, jomis dažnai iliustruojami Vilniui skirti leidiniai. Leidykla „Baltos lankos“ 1995 metais išleido pirmąjį Lietuvoje vien jo kūrybai skirtą nuotraukų albumą „Czechowicz: XIX amžiaus Vilniaus vaizdai: iš Lietuvos fotografijos istorijos“.

2015 m. rudenį Vilniuje Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir V. Kasiulio muziejuje įvyko dvi jo darbų parodos. Pastarajai skirtas Dainiaus Junevičiaus parengtas parodos vadovas „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“, o 2016 m. pasirodė Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys „Juozapas Čechavičius. Fotografijos/Photographs“ , kuriame pateikiama plati fotografo biografija, suregistruotos ir publikuotos beveik visos Lietuvos atminties institucijose saugomos nuotraukos. Didelę dalį J. Čechavičiaus nuotraukų galima pamatyti internete – Vilniaus universiteto bibliotekos svetainėje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos skaitmeninėje kolekcijoje .

J. Čechavičiaus darbai plito po pasaulį jam gyvam esant ir po jo mirties, pakliuvo į įvairias viešąsias ir privačias kolekcijas užsienyje. 2017 m. atliktas Lietuvos kultūros tarybos finansuotas Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktoranto Dainiaus Junevičiaus tyrimas leido nustatyti gerokai daugiau užsienio institucijų, kuriose laikomos J. Čechavičiaus vietovaizdžių nuotraukos.

Nestebina, kad didžiausi jo nuotraukų rinkiniai yra Lenkijoje, nacionaliniuose muziejuose Varšuvoje ir Vroclave, taip pat keliose bibliotekose Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske, Torunėje. Berlyno technikos universiteto Architektūros muziejus turi dvi ankstyvas J. Čechavičiaus Vilniaus nuotraukas, kurias jam atsiuntė žymus Sankt Peterburge dirbęs vokiečių kilmės architektas Viktoras Schröteris. Vatikano bibliotekoje saugomas popiežiui Leonui XIII padovanotas prabangiai įrištas 56 J. Čechavičiaus nuotraukų albumas. Į dvi institucijas fotografas J. Čechavičius savo nuotraukas siuntė pats.

Prancūzijos fotografų draugijos archyve iki šiol yra jos nario J. Čechavičiaus nuotraukų aplankas. Ypač įdomus 50 J. Čechavičiaus nuotraukų rinkinys neseniai atrastas Sankt Peterburge. 1874 m. fotografas išsiuntė savo nuotraukas Cenzūros komitetui į Sankt Peterburgą, norėdamas užsitikrinti, kad būtų ginamos jo autorinės teisės. Iš Cenzūros komiteto nuotraukos pateko į Imperatoriškosios Sankt Peterburgo dailės akademijos biblioteką, o dabar saugomos Rusijos dailės akademijos sudėtyje esančio valstybinio akademinio I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Mokslinėje bibliotekoje.

Šio rinkinio ir susijusių archyvinių dokumentų atradimas svarbus dėl keleto priežasčių. Visų pirma nuotraukos aprašytos paties fotografo, tad aprašai geriausiai atspindi tai, kas jam buvo svarbu nuotraukoje. Nuotraukos atrinktos paties fotografo ir parodo, kurios iš tuo metu padarytų Vilniaus nuotraukų jam buvo svarbiausios. Jis taip pat leidžia patikimai datuoti ankstyviausias J. Čechavičiaus Vilniaus fotografijas. Ne mažiau svarbu tai, kad fotografas norėjo apginti savo teises į kūrinį ir tikriausiai pirmą kartą Lietuvos fotografijos istorijoje kreipėsi tokios teisių apsaugos.

Paaiškėjo ir įdomaus Neries krantų fotografijų albumo sudarymo aplinkybės. Jis nufotografuotas 1882 m. vasarą dvidešimtmečio grafo Vladimiro Zubovo ir būrelio vilniečių surengtos fotografinės ekspedicijos Nerimi metu.

JuozapasČechavičius fotografija senasisVilnius nuotraukos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Vilniuje buvo rastas 1000 eurų lobis, kurį paslėpė sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ ir visus norinčius kvietė dalyvauti lobio paieškose. Po savaitę trukusių užuominų ir lobio paieškų, šį šeštadienį, spalio 19 d. buvo atrastas lobis. Jį atrado Vilnietis Kęstutis Antanavičius. Į lobio paieškas įsitraukė daugiau nei 500 žmonių, tarp kurių ir Lietuvoje gerai žinoma televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė – Morkūnienė. Sutelktinio finansavimo...
Būstas
Finansų ministerijai siūlant keisti būsto nuomos ir verslo liudijimų tvarką, ekspertai perspėja, kad augs nuomos kainos, o ir taip įkaitusi rinka taps dar karštesnė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog šis sprendimas tik paskatins šešėlinę būsto nuomos rinką. Vis daugiau žmonių butus perka ne sau, bet investicijai ir po to juos nuomoja. Kai kurie tokiu verslu besiverčiantys žmonės turi ir po penkis butus, k...
Kultūra
Koncertas „Steve Reich – music for Ensemble and Orchestra“ Vilniaus kongresų rūmuose – 19 valandą. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus. Solistas – pianistas Kirillas Gersteinas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dirigentai: Thomas Ades iš Didžiosios Britanijos ir Karolis Variakojis. Ciklo, skirto Grigorijaus Kanovičiaus 90-mečiui, antrasis koncertas „Vaidilos“ teatre – 19 valandą. Dalyvaus dainininkė Justina Gring...
Kriminalai
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilnias miesto antrojo policijos komisariato pareigūnams įkliuvo gerai jiems žinoma moteris, pardavusi narkotines medžiagas jas vartojančiam vyrui. Abu jie atsidūrė areštinėje. Spalio 14 d. Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai, vykdydami eilinę policinę priemonę, tabore sulaikė moterį (gimusią 1983 m.), kuri pardavė 17 „dozių“ narkotines medžiagas vartojančiam vyrui. Atlikta krata taboro...
Nuotraukų albumas
Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse „Nespresso“ kavos butikas. Atidarymo šventėje prekybos centre G9 dalyvavo garsūs žmonės iš verslo ir pramogų pasaulio, kurie jau ne vienerius metus yra ištikimi šio šveicariško prekės ženklo gerbėjai. „Aukščiausios kokybės kavos mėgėjų bendruomenė Lietuvoje auga labai sparčiai. „Nespresso klubui“ šiandien priklauso jau 10 tūkstančių registruotų narių. Džiaugiamės suteikdami jiems dar daugiau galimy...
Sportas
Vilniaus „Ryto“ komandos žaidėjai visą šį sezoną vairuos „CityBee“ JEEP visureigius. Krepšininkai ir klubo administracija keliaus naujutėlaičiais, komfortiškais ir ekonomiškais visureigiais „Jeep Renegade“, kurių klubui perduota net 18. Vardas – ir arenai Krepšininkai galės išbandyti įvairiausių modifikacijų „Jeep“ visureigius – turinčius benzininius ir dyzelinius variklius, dviejų ir keturių varančių ratų pavaras, įvairaus galingumo – nuo 120 iki 170 AG....
Savivalda
Vilniaus meras Remigijus Šimašius penktadienį įvardijo naująjį patarėją viešiesiems ryšiams, kuris papildys miesto vadovo politinę komandą. Mero atstove spaudai taps Ieva Dirmaitė, buvusi vidaus reikalų ministro patarėja strateginei komunikacijai ir viešiesiems ryšiams, dar anksčiau trejus metus dirbusi Vilniaus miesto savivaldybėje. „Ieva puikiai išmano savivaldybės darbo specifiką, o pastaruoju metu sukaupta patirtis bendraujant su žiniasklaida ir komuni...
Įvykiai
Pašilaičių rajone Pavilnionių gatvėje atidarytas naujas lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“ filialas, kuriame jau lapkritį pradės veikti 1 nauja grupė, gruodį – 3 grupės, kurias galės lankyti 50 mažųjų vilniečių nuo 2 iki 6 metų amžiaus. Šiuo metu jau veikia 4 grupės, kurias lanko 56 vaikai, o likusios 3 grupės artimiausiu metu bus atnaujintos. Naujose „Kodėlčiuko“ patalpose yra įrengtos edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams, taip pat salė, kur...
Įvykiai
Į ekonominio bei socialinio gyvenimo avansceną įžengianti naujoji dabartinių trisdešimtmečių karta atsineša savo mentalitetą, kurį suformavo laisvos ir pasauliui atviros visuomenės gyvenimo principai. Jis pasižymi kitokiu požiūriu į save ir į kitus, bendravimo kultūra, savitais poreikiais, kurie apima visas sritis. Kompanijos „2L Architektai“ architektė Viktorija Kirejevaitė pastebi, kad urbanistikoje didėja prioritetas viešosioms erdvėms, šalia socialinės...