Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios. Štai Pietų Afrikos Respublikoje greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų. Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva ir kokiu būdu kiekvienas galėtume prisidėti prie ekologiškesnio vandens vartojimo?

Žmonių populiacija vis auga, o vandens ištekliai – mažėja. Kasmet vandens suvartojimas visame pasaulyje išauga po 1,6 proc.: žmonija sunaudoja 4 tūkst. km3 vandens, kas prilygsta vienam iš didžiausių JAV – Mičigano – ežerui. Toks kiekis yra trigubai didesnis nei buvo sunaudojama prieš penkiasdešimt metų.

Remiantis Ramiojo vandenyno instituto (angl. The Pacific Institute) 2017 m. duomenimis, daugiausia vandens – 70 proc. – sunaudojama žemės ūkyje. Skaičiuojama, kad dėl nuolat augančios populiacijos iki 2035 m. maisto produkcijos gamyba padidės 69 proc. Šiandien daugmaž 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą – spėjama, kad iki 2050-ųjų žmonių skaičius išaugs iki 2,3 milijardų.

Svarbu išsaugoti vandens kokybę

Pasak dr. Ramunės Albrektienės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) chemijos ir bioinžinerijos katedros dėstytojos , Lietuvoje gėrimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio turime pakankamai.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną: šiuo metu sunaudojama tik apie 12–14 proc. galimo požeminio vandens kiekio. Požeminis vanduo, kuriame gausu įvairių mineralų ir kitų naudingų mikroelementų, priklauso prie atsinaujinančių gamtos išteklių, kurių pakaks ilgam.

„Pagrindinis tikslas būtų išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę“, – pabrėžė R. Albrektienė, pridurdama pastaruosius keletą metų matanti gerų ženklų vandens vartojimo srityje.

Vis daugiau žmonių geria vandenį iš čiaupo. Daugelyje mokyklų vaikai ir mokytojai taip pat renkasi vandentiekio vandenį, todėl anksčiau naudotos atvežtinės 20 l talpos nūdien stovi tuščios.

„Smagu matyti naujos mados – gertuvių naudojimo – paplitimą, ypač – tarp jaunimo. Taip pat stebiu pasikeitimus mokyklų bei darželių valgyklose: beveik visur stovi vandens ąsotėlis, pagardintas citrina ar apelsinais. Manau, kad su vis populiarėjančia sveika gyvensena, skleidžiamu švietimu apie vandenį, keičiasi ir vandens vartojimas bei požiūris į jį“, – džiaugėsi VGTU dėstytoja.

Vanduo iš čiaupo – ekologiškas sprendimas

R. Albrektienė įsitikinusi – ekologiškiausias ir pigiausias vandens vartojimas – vandens gėrimas iš čiaupo. Gerdami vandenį iš čiaupo mažiname plastiko naudojimą, o tai reiškia, kad prisidedame prie klimato šiltėjimo efekto mažinimo. Vandens buteliukų pagaminimui išskiriama 2,5 mln. tonų per metus anglies dioksido dujų, kurios daro didžiausią įtaką klimato šiltėjimui. Taip pat prisidedame ir prie vandens taupymo, nes 1 l vandens buteliuke pagaminimui reikia sunaudoti 2,8 l vandens.

LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, palyginus su kitomis pasaulio šalimis, esame laimingi, turėdami daug bei kokybiško geriamo vandens.

„Galime stebėtis, galime ne, tačiau dar 2013 m. Jungtinių tautų organizacija yra nustačiusi, kad daugiau žmonių pasaulyje naudojasi mobiliuoju telefonu nei turi prieigą prie nuolat veikiančio tualeto – ką jau kalbėti apie švarų, saugų geriamąjį vandenį. Požeminio geriamojo vandens kokybė Lietuvoje yra puiki, o ištekliai – didžiuliai, todėl Pasaulinę vandens dieną galime sutikti ramūs, – kalbėjo LVTA vadovas. – Tikiu, kad sulauksime ir tokios dienos, kai, pasikeitus žmonių įpročiams, nustosime masiškai vartoti vandenį iš plastikinių buteliukų.“

Švietimas prasideda nuo jaunimo

Nuo 2003 m. dirbdama UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje, R. Albrektienė pastebėjo, kad labai daug žmonių stokoja žinių apie vandenį ir juos veikia įvairūs mitai.

„Norėjosi skleisti žinią apie Lietuvos turtą ir pasididžiavimą – požeminį vandenį, jo kokybę, paruošimo būdus, išsklaidyti įvairiausius mitus, keisti vartojimo įpročius. Tą geriausia daryti per vaikus, jaunus žmones: jų karta daug greičiau pakeičia nuomonę, sparčiau susiformuoja naujus vartojimo įpročius“, – teigė VGTU dėstytoja.

Intensyvus švietėjiškas darbas apie geriamąjį vandenį prasidėjo 2013 m. Su edukacine programa apie vandenį specialistė aplankė daug Vilniaus mokyklų ir darželių. Dabar, dirbdama dėstytoja VGTU, R. Albrektienė ir toliau šviečia studentus apie vandenį, o kartu su LVTA visoje šalyje vykdo edukacinį projektą „Ar Tau įdomus geriamasis vanduo?“.

vanduo vandensdiena vandenssuvartojimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Nuomonės
Automobilių vairuotojai žino, kokia žūtbūtinė kova kiekvieną vakarą užverda sovietmečiu statytų daugiabučių kiemuose. Jos priežastis aiški – transporto priemonių yra daugiau nei vietų joms pastatyti. Prieš kelis dešimtmečius statytiems daugiabučiams planuotojai vieną automobilio parkavimo vietą kieme skyrė dvidešimčiai butų. „Senųjų daugiabučių kiemai yra tiksinti bomba, kuri verčia gyventojus ne tik rizikuoti savo turtu, bet ir pažeisti įstatymus. Gatvių...
Įvykiai
Kovo 1–3 d. Vilniuje vyks didžiausias lietuvių etninės kultūros renginys Lietuvoje – tradicinė Kaziuko mugė. Ji šurmuliuos Gedimino prospekte, Lukiškių, Rotušės, Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse, Žemaitės, Odminų ir Konstantino Sirvydo skveruose, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiojoje gatvėse ir Vokiečių gatvės neporinių namų pusėje. Taip pat kovo 1 d. nuo 13 iki 15 val. vyks Kaziuko mugės dalyvių eisena Gedimi...
Įvykiai
20-tą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidaryta keturias dienas vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šūkiu „Po 20-ies metų“ šiemet lankytojus pasitinkančios mugės atidarymo ceremonijos metu įteiktos Kultūros padėkos mugės organizatoriams bei organizacinio komiteto nariams. Jubiliejinė mugė lankytojams pasiūlys daugiau nei 500 renginių, kvies į susitikimus su užsienio ir Lietuvos rašytojais. Po teatralizuoto atidarymo Vilniaus knygų...
Įvykiai
Vilniaus laukia naujas grandiozinis infrastruktūros projektas, kuris ženkliai pagerins susisiekimą mieste, ypač sunkiajam transportui: savivaldybė skelbia Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rangos konkursą. Transporto arterija, kurią kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, bus rekonstruota į dviejų lygių sankryžą. Keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio Žirnių gatvės ir Minsko pl. dalis atsidurs tunelyje, o...
Švietimas
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas - Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą - į profesinio mokymo centrą „Žirmūnai". Dviejų profesinio mokymo įstaigų sujungimas leis racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Abi profesinio mokymo įstaigos veikia viename pastate ir siūlo panašaus profilio mokymo programų paketus. Po...
Sportas
Kovo 30-31 dienomis į naująjį Fabijoniškių baseiną Vilniuje sugūžės šimtai plaukikų iš Europos ir Azijos. Būtent čia vyks V. ir V. Katkevičių atminimo taurės varžybos bei didelio susidomėjimo iš užsienio susilaukiantis Eurazijos taurės turnyras. "Labai džiugu, kad Vilnius pagaliau turi tokio lygio baseiną. Jis ir buvo statytas tam, kad čia galėtų vykti įvairaus lygio varžybos. Tai bus pirmas didelis tarptautinis renginys šiame baseine ir tikimės, kad tokių...
Įvykiai
Vasario 19 d. Vilniaus universitetas pradėjo studentų mentorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ antrąjį etapą – startavo naujos savanorių mentorių grupės susitikimai su vaikais iš Vilniaus mokyklų. Į „Kelrodės žvaigždės“ projektą įsitraukę Vilniaus universiteto studentai dalį savo laiko skiria bendravimui su 3–6 klasių mokiniais, kuriems reikia pagalbos moksluose ir paskatinimo daugiau pasitikėti savimi. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti studentus sava...
Įvykiai
Pačiame Vilniaus centre bus kuriamas STEAM centras, kuris populiarins mokslą, ugdys jaunuosius tyrėjus ir skatins inovacijas. Rekonstruotose VU Planetariumo patalpose 2021 m. veiks 8 laboratorijos, kuriose moksleivių lauks eksperimentai, tyrimai, inovacijos, o mokytojų – modernios ugdymo technologijos. Vakar Taryba pritarė Jungtinės veiklos su Vilniaus universitetu partnerystės sutarčiai. Bendra projekto vertė – 3,9 mln. Eur: po 300 tūkst. eurų finansuotų...
Įvykiai
Vilnius per pastaruosius ketvertą metų daug nuveikė, kad kultūros sostinėje būtų daugiau: parėmė 5 miesto trupes, Kultūros renginių finansavimas kasmet augo – šiemet tam skirta 272 tūkst. eurų, savo idėjas įgyvendinti gali ir vietos bendruomenės – šiam konkursui skirta 25 tūkst. eurų, o nuo praėjusių metų savivaldybė pradėjo skelbti konkursus ir profesionaliojo scenos meno įstaigų programoms remti. Miesto Taryba šiandien pritarė, jog šių  metų  konkursą la...