Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios. Štai Pietų Afrikos Respublikoje greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų. Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva ir kokiu būdu kiekvienas galėtume prisidėti prie ekologiškesnio vandens vartojimo?

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?, nuotrauka-1
Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?, nuotrauka-1

Žmonių populiacija vis auga, o vandens ištekliai – mažėja. Kasmet vandens suvartojimas visame pasaulyje išauga po 1,6 proc.: žmonija sunaudoja 4 tūkst. km3 vandens, kas prilygsta vienam iš didžiausių JAV – Mičigano – ežerui. Toks kiekis yra trigubai didesnis nei buvo sunaudojama prieš penkiasdešimt metų.

Remiantis Ramiojo vandenyno instituto (angl. The Pacific Institute) 2017 m. duomenimis, daugiausia vandens – 70 proc. – sunaudojama žemės ūkyje. Skaičiuojama, kad dėl nuolat augančios populiacijos iki 2035 m. maisto produkcijos gamyba padidės 69 proc. Šiandien daugmaž 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą – spėjama, kad iki 2050-ųjų žmonių skaičius išaugs iki 2,3 milijardų.

Svarbu išsaugoti vandens kokybę

Pasak dr. Ramunės Albrektienės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) chemijos ir bioinžinerijos katedros dėstytojos , Lietuvoje gėrimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio turime pakankamai.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną: šiuo metu sunaudojama tik apie 12–14 proc. galimo požeminio vandens kiekio. Požeminis vanduo, kuriame gausu įvairių mineralų ir kitų naudingų mikroelementų, priklauso prie atsinaujinančių gamtos išteklių, kurių pakaks ilgam.

„Pagrindinis tikslas būtų išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę“, – pabrėžė R. Albrektienė, pridurdama pastaruosius keletą metų matanti gerų ženklų vandens vartojimo srityje.

Vis daugiau žmonių geria vandenį iš čiaupo. Daugelyje mokyklų vaikai ir mokytojai taip pat renkasi vandentiekio vandenį, todėl anksčiau naudotos atvežtinės 20 l talpos nūdien stovi tuščios.

„Smagu matyti naujos mados – gertuvių naudojimo – paplitimą, ypač – tarp jaunimo. Taip pat stebiu pasikeitimus mokyklų bei darželių valgyklose: beveik visur stovi vandens ąsotėlis, pagardintas citrina ar apelsinais. Manau, kad su vis populiarėjančia sveika gyvensena, skleidžiamu švietimu apie vandenį, keičiasi ir vandens vartojimas bei požiūris į jį“, – džiaugėsi VGTU dėstytoja.

Vanduo iš čiaupo – ekologiškas sprendimas

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?, nuotrauka-2
Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?, nuotrauka-2

R. Albrektienė įsitikinusi – ekologiškiausias ir pigiausias vandens vartojimas – vandens gėrimas iš čiaupo. Gerdami vandenį iš čiaupo mažiname plastiko naudojimą, o tai reiškia, kad prisidedame prie klimato šiltėjimo efekto mažinimo. Vandens buteliukų pagaminimui išskiriama 2,5 mln. tonų per metus anglies dioksido dujų, kurios daro didžiausią įtaką klimato šiltėjimui. Taip pat prisidedame ir prie vandens taupymo, nes 1 l vandens buteliuke pagaminimui reikia sunaudoti 2,8 l vandens.

LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, palyginus su kitomis pasaulio šalimis, esame laimingi, turėdami daug bei kokybiško geriamo vandens.

„Galime stebėtis, galime ne, tačiau dar 2013 m. Jungtinių tautų organizacija yra nustačiusi, kad daugiau žmonių pasaulyje naudojasi mobiliuoju telefonu nei turi prieigą prie nuolat veikiančio tualeto – ką jau kalbėti apie švarų, saugų geriamąjį vandenį. Požeminio geriamojo vandens kokybė Lietuvoje yra puiki, o ištekliai – didžiuliai, todėl Pasaulinę vandens dieną galime sutikti ramūs, – kalbėjo LVTA vadovas. – Tikiu, kad sulauksime ir tokios dienos, kai, pasikeitus žmonių įpročiams, nustosime masiškai vartoti vandenį iš plastikinių buteliukų.“

Švietimas prasideda nuo jaunimo

Nuo 2003 m. dirbdama UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje, R. Albrektienė pastebėjo, kad labai daug žmonių stokoja žinių apie vandenį ir juos veikia įvairūs mitai.

„Norėjosi skleisti žinią apie Lietuvos turtą ir pasididžiavimą – požeminį vandenį, jo kokybę, paruošimo būdus, išsklaidyti įvairiausius mitus, keisti vartojimo įpročius. Tą geriausia daryti per vaikus, jaunus žmones: jų karta daug greičiau pakeičia nuomonę, sparčiau susiformuoja naujus vartojimo įpročius“, – teigė VGTU dėstytoja.

Intensyvus švietėjiškas darbas apie geriamąjį vandenį prasidėjo 2013 m. Su edukacine programa apie vandenį specialistė aplankė daug Vilniaus mokyklų ir darželių. Dabar, dirbdama dėstytoja VGTU, R. Albrektienė ir toliau šviečia studentus apie vandenį, o kartu su LVTA visoje šalyje vykdo edukacinį projektą „Ar Tau įdomus geriamasis vanduo?“.

vanduo vandensdiena vandenssuvartojimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė ilgai lauktą Sapiegų parko ir jo prieigų tvarkybos idėjos atvirą tarptautinį architektūrinį projekto konkursą. Konkurso būdu bus perkamos Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dalies projektavimo paslaugos. Rekomendacija organizuoti architektūros konkursą buvo suformuluota prieš metus, konferencijoje „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros...
Įvykiai
Visam pasauliui kovojant su Covid pandemija, žmonėms didžiausia vertybe išlieka socialinis ryšys. Tai įrodo ir antradienį ant Baltojo tilto įvykęs ir smalsių vilniečių dėmesį atkreipęs unikalios socialinės platformos ,,Happer” pristatymas. Startuolio idėja sulaukė ir Vilniaus mero, ir verslininko Iljos Laurso palaikymo. Pandemija socialiai ir fiziškai aktyviems žmonėms tapo tikru iššūkiu. Esant padidėjusiai rizikai sporto klubuose, viena iš platformos prit...
Kultūra
Vilniaus mažasis teatras pristato naują teatro žanrą – teatro reportažą, ir kviečia jį išvysti jau lapkričio 8 d. Šis teatro reportažas kvies panirti į gyvą ir aktualią temą, plėtojamą baltarusių dramaturgo Andrejaus Kureičiko pjesėje „Įžeisti. Baltarusi(ja)“. Prasidėjęs kaip skaitymas, intensyvus ir emocingas A. Kureičiko kūrinys Vilniaus mažojo teatro scenoje transformuojasi, tačiau įprastu spektakliu jis netaps – gyva tema bei naujų formų paieškos lėmė...
Įvairios
Dokumentas, patvirtinantis Vilniaus valdžios siekį tobulinti miesto transporto sistemą ir išplėsti ją naujomis transporto rūšimis, tiksliau – miesto geležinkeliu, datuojamas 1970-aisiais. Tų metų lapkričio 19 d. pasirodė miesto Vykdomojo komiteto (dabartine kalba – savivaldybės) užduotis projektuotojams: išnagrinėti greitojo tramvajaus (kai kas verčia – greituminiu tramvajumi, tai – lengvojo metro variantas) teikiamas galimybes miesto susisiekimui . Dar po...
Įvykiai
Prancūzijos kino kūrėjai tęsia vaidybinio filmo darbiniu pavadinimu „Kompromat” filmavimo darbus. Filmo pasakoja istoriją apie prancūzų diplomatą Mathieu, kuris Rusijoje per vieną naktį netikėtai yra sulaikomas ir uždaromas į kalėjimą. Nelaisvėje jis sužino, kad yra kompromato auka – jo nusikaltimas yra išgalvotas, o visi įrodymai sufalsifikuoti. Atskirtas nuo šeimos ir nuo savo šalies Mathieu turi tik vieną išeiti – pabėgti iš Rusijos. Vilniaus kino biura...
Savivalda
Dar vienas konkursas projektuotojams – Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė tarptautinį architektūrinio projektavimo paslaugų pirkimą Jotvingių gatvėje, Naujininkuose, suplanuotai ledo arenai. Sporto paskirties pastato statybos projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo, statinio informacinio modelio (angl. Building Information Modeling) BIM sukūrimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas vykdomas atviro kon...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė atnaujintą kairiosios Neries krantinės renovacijos darbų pirmojo etapo konkursą. Pirmą kartą konkursas buvo nutrauktas. Perkančioji organizacija priėmė sprendimą, kad turi būti keičiami esminiai sprendiniai, dėl kurių būtina koreguoti techninį projektą. „Atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų projekto sprendiniai buvo nepagrįsti, keliantys nepatogumų ties sankryžomis prie Baltojo, Žaliojo, Mindaugo i...
Įvykiai
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir nuo spalio 28 d. sostinėje pradedantį galioti lokalų karantiną, Vilnius primena būtinąsias saugumo priemones viešajame transporte, stotelėse. Keleiviams privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, išskyrus vaikus iki 6 metų. Primenama laikytis ne mažesnio nei 1 metro atstumo, autobusuose ir troleibusuose užimti sėdimas vietas – kasdien stebint realius keleivių srautus bus pritaikomi tvarkaraščiai. Be to, keleivių s...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 413 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 108 iš jų registruota Vilniaus, 104 Kauno, 90 Šiaulių, 52 Klaipėdos, 15 Panevėžio apskrityse. Dar po 12 atvejų registruota Telšių ir Tauragės, 10 Marijampolės, 9 Alytaus ir 1 Utenos apskrityse. Nuo šeštadienio, pasitelkus Lietuvos kariuomenės pajėgas, epidemiologinė diagnostika vykdoma sparčiau. Be to,...
Exchange Rates
USD 0,846