Pasakas renkanti gidė: Vilnius yra labai nepiktas miestas

Vilnius – stebuklų, pabaisų ir angelų, aistringų personažų ir šiuolaikinėmis pasakomis bandančių patikėti žmonių miestas. „Aš sakyčiau, kad Vilnius yra labai nepiktas miestas. Su mūsų dvasiomis galima susitarti, susigyventi, rasti bendrą kalbą“, – patikino gidė Gabija Lunevičiūtė, naujo žinojimo apie pažįstamas vietas kviečianti ieškoti klausantis pasakų, kuriose susipina faktai, legendos ir realių žmonių nuo Antakalnio iki Liepkalnio prisiminimai.

Klausytis Vilniaus pasakų kviečiame kovo 24 d. 13 val. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius). Aktorės E. Piškinaitės pasakojimai apie stebuklus, raganas, pabaisas, angelus ir nematomus geradarius tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Nelaiminga meilė Antakalnyje

Paraleliniu Vilniumi galima tikėti, galima – ne, bet kai susėdame atsigerti arbatos kavinėje, prie Aušros Vartų, išgirstu pasakojimą apie Bazilijonų bažnyčios kieme vis dar klaidžiojančią ramybės nerandančią moters šmėklą. „Dauguma Vilniaus legendų yra šiurpios, nors apskritai tie pasakojimai labiau ne gąsdinančio, o aiškinančio požymio. Daug pasakų turi tam tikro skaudulio, baisumo – vesdama ekskursijas, pasakoju apie tikrus žmones su vardais, nors pasigilinus atrodo, kad kiekvienoje gatvėje yra labai daug paslaptingumo, ir žmonės per kartų kartas, norėdami tą paslaptingumą išaiškinti, ieškodami, kodėl kažkas įvyko, susikūrė istorijas.

Tai yra kitas, paslėptas Vilniaus būtybių, pasakojimų naratyvas, pasaulis, kuris man pasirodė labai įdomus. Istorinis pasakojimas gražiai susipina su miesto mitologija“, – paaiškino kelerius metus ekskursijas po įvairias miesto vietas vedanti žurnalistė, gidė, savo atradimais pasidalinsianti pasakojimų apie nepažintą miesto gyvenimą renginyje „Stebuklų Vilnius“.

Bene daugiausia stebuklų tiesiai virš galvų jos vedžiojamiems turistams kybo Senamiestyje – ten ir angelai persuktais sparnais, ir bokštai, slepiantys pasakojimus apie burtus, arka, per kurią už rankų susikibę įsimylėjėliai pereina tikėdamiesi amžinos meilės. Tačiau viena gražiausių istorijų, primenanti žinomą Oskaro Vaildo pasaką apie lakštingalą ir rožę, gyvena Antakalnyje, Mildos gatvėje.

Pasakojama, kad kunigaikštis Gediminas Antakalnyje buvo užveisęs sodų ir gėlynų. Juos prižiūrėjęs sodininkas augino vienturtę dukterį Skaistutę, tikrą gražuolę, kritusią į širdį kunigaikščio dvare medžioklinius paukščius globojusiam jaunuoliui Dainiui. Santūrus, gražiai dainuojantis Dainius patiko sodininkui. Tik jo dukters širdies jaunas gerbėjas nesugebėjo laimėti. Puolęs į liūdesį, vaikinas nusiskandino Neryje. Jo pagailo meilės deivei Mildai, pavertė Dainių lakštingala. Kas vakarą toji lakštingala giedojo po Skaistutės langu, kol mergina pajuto savo širdyje meilę. Per vėlai pamilusią ir iš liūdesio nykstančią merginą deivė Milda pavertė rožių krūmu. Rožės už bausmę dėl neatsakytos meilės buvo be žiedų. O toje vietoje, kur stovėjo sodininko namelis, atsirado meilės deivės šventykla.Šis Vilniaus padavimas, ieškoti stebuklų kviečiančios ekskursijų vedlės nuomone, galėjo būti užrašytas XIX amžiuje.

Pasakose žmonės randa atsakymus į sudėtingus dalykus ir jausmus

Žingsniuojančių Senamiesčiu turistų gidė dažnai paprašo įsižiūrėti į Šv. Jonų bažnyčios frontoną – retas kuris būna anksčiau pastebėjęs ten sėdinčius du juodus angelus. Iš tūkstančių ekskursijose dalyvavusių žmonių akis į šias būtybes pakėlęs, o dar ir įžvelgęs, kad jos turi po nusuktą į kitą pusę sparną, yra vos vienas kitas. Persukti sparnai, pasak Vilniuje gimusios ir augusios „Savaitgalio ekskursijų“ įkūrėjos, anksčiau vaizdavo amžinąjį planetų judėjimą.

Miestiečiai netruko prie simbolių aiškinimo pridėti legendos apie Dievo siųstus žmonių rūpesčių ir džiaugsmų skaičiuoti angelus, kuriems ilgas sėdėjimas virš gatvės pabodo. Pasiprašę kitos vietos savo darbams, jie išgirdo turintys surasti patį laimingiausią ir patį nelaimingiausią vilnietį. Tik iš to sumanymo nieko neišėjo: laimingiausiu laikytas miesto valdovas prisipažino, kad laimėjimai, žmonių pagarba ir turtai ramybės neatnešė, o kaip didžiausias nelaimėlis nurašytas valkata, priešingai, buvo visiškai patenkintas turima laisve.

„Labai dažnai per ekskursijas, kai žmonių paklausiu, kas, jų nuomone, yra laimingiausias žmogus mieste, jie įvardija Prezidentę Dalią Grybauskaitę arba buvusį merą Artūrą Zuoką – vadovų poziciją užimančius žmones, – šyptelėjo G. Lunevičiūtė. – Yra ir trumpoji legendos versija, kad angelams reikėjo surasti nelaimingą žmogų, bet kadangi nelaimingų žmonių Vilniuje, kaip mes visi žinome, nėra, teko jiems dar ten pasėdėti.“

Tokios miesto pasakos gali atrodyti vien nerimtas žaidimas, bet legendomis su vaikščiojančiais kartu mielai pasidalijanti gidė ne kartą patyrė, kad jos leidžia tiek vaikui, tiek suaugusiajam išeiti iš sustyguoto gyvenimo, pasiduoti fantazijai.Pasakose yra daugiau prasmės, nei galima pagalvoti. Jomis paaiškinama labai daug iš pirmo žvilgsnio sudėtingų, pirmo pamąstymo nesuprantamų gyvenimo reiškinių. Pasakose žmonės randa atsakymus į nerimą keliančius klausimus ar pateisina savo pačių sudėtingus jausmus, jos moko, kad gyvenime kova su dideliais sunkumais yra neišvengiama, neatskiriama gyvenimo dalis, bet ryžtas padeda pasiekti pergalę. Ne be reikalo Vilniaus basiliskas apsigyveno mūsų bastėjoje – tada ji buvo virtusi griuvėsiais, šiukšlynu, – kaip ir žmogaus sieloje, kada įsiveisia šiukšlynas, atsiranda visokių pabaisų“, – svarstė ne vien faktus, bet ir ilgesnio apgalvojimo reikalaujančias istorijas kolekcionuojanti gidė.

Pats basiliskas mieste, kurio būtybės nepasižymi nuožmumu, negąsdina nei įspūdingu dydžiu, nei dažnais pasirodymais, o jo baisumas yra gyvybę atimančiame žvilgsnyje. Paskutinį kartą į dienos šviesą jis išlindo tarpukariu, kai laikraštyje „Kurier Wilenski“ studentai paskelbė žinutę apie rastą suakmenėjusį „mezozojaus eros labirintoidų būrio driežą“. Kitą dieną išėjo patikslinimas, kad atradimas buvo viso labo balandžio 1-osios pokštas.

Į realių žmonių sąrašą galima įtraukti ir magiškų paslapčių žinojusį magą Tvardovskį, gyvenusį Vilniuje XVI amžiuje. Slėpiningoms miesto istorijoms priklauso jo ir Žygimanto Augusto bendradarbiavimas – pasakojama, kad šis burtininkais sugebėjo iškviesti mirusios žmonos Barboros Radvilaitės vėlę.

Vilniaus vaiduokliai – nepikti?

Kiek Vilniuje vaiduoklių? Toks klausimas kutena smegenis siurbčiojant arbatą vienos šmėklos kaimynystėje.

„Viena teorija sakytų, kad tiek, kiek čia gyveno žmonių, tiek yra ir vaiduoklių. Manęs dar joks nėra aplankęs – turėkite omenyje, vaiduokliai, – bet ir šiuolaikiniai miestiečiai jų gali sutikti. Vieni žmonės man pasakojo, kad nusipirko ar išsinuomojo patalpas buvusiame žydų gete, ir negalėjo ten gyventi: girdėdavo garsus, žingsnius, dejones.

Jie nežinojo, kad išsirinko patalpas geto teritorijoje, išgirdo ekskursijos metu.

Šiaip aš sakyčiau, kad Vilnius yra labai nepiktas miestas – ir žiaurių pabaisų, ir vaiduoklių nėra daug užfiksuota. Su mūsų dvasiomis galima susitarti, susigyventi, rasti bendrą kalbą. Vilniaus pasakojimai labiau ne gąsdinančio, o aiškinančio požymio. Daug kas turi ir loginį paaiškinimą“, – dvasių ir vaiduoklių gyvenimą atskleidė G. Lunevičiūtė.

Kaip ponia Genovefa iš Liepkalnio tapo ragana

Būtybės, pastatai ir miestiečiai, ekskursijų vedlės nuomone, gyvi yra tiek ir tol, kol juos kas nors prisimena. Nors Vilnius neturi gausaus pasakų archyvo, o šiuolaikinės legendos dažnai lieka neužrašytos, su daugybe senųjų vilniečių bendraujanti gidė šiuos pasakojimus nori išsaugoti. Daug keliaudama po Rytų šalis, ji pastebėjo, kad jose puoselėjama žodinio pasakojimo tradicija, kurią Vakarų kultūros žmonės, įnikę į raštą, kiek primiršę. Galbūt dėl to gidai dažnai tampa savotiškais pasakotojų tradicijos tęsėjais, o žmonės pasiilgsta viešai sekamų istorijų klausymo.

Žingsniais miestą matuoti įpratusi ne vien ekskursijų metu G. Lunevičiūtė nepraleidžia progų pasikalbėti su vyresnio amžiaus gyventojais – jų istorijos nugula atmintyje, užrašuose, o kai kurios tampa idėjomis Vilniaus pasakoms. „Neseniai teko susipažinti su dviem tapukariu gimusiais žmonėmis, jie taip pasakoja savo pačių gyvenimus, kad tie asmeniniai pasakojimai tarsi pasakos.

Netoli Liepkalnio yra garažai. Tų garažų vietoje prieš karą stovėjo namas, jame augo maža mergaitė, vardu Gražina. Ji dažnai žiūrėdavo pro langą į priešais stovintį carinės statybos namą ilgais kaminais – toje pusėje leidžiasi saulė, kaminai labai išryškėja dangaus raudonyje. Ir jinai įsivaizduodavo, kad tamsiuose to namo languose gyvena pasakų herojai – nykštukai, princesės, pabaisos, raganos. Apgyvendino ten išgalvotus personažus. Ir ką galvojate? Vėliau kalbu su kitu žmogumi, kuris ir gyveno carinės statybos name.

Mergaitė žiūrėjo į tuos langus, „apgyvendino“ name savo vaikystės herojus, o aš susipažįstu su žmogumi, kuris ten iš tiesų gyveno – realūs gyvenimai susipina su personažų, atsiranda nauja gija per dabar tebegyvenančių žmonių istoriją, atsiminimus. Štai langas, gyvena ragana vaiko vaizduotėje, bet iš tikrųjų tai ponia Genovefa, į kurios butą 1944 metais įskrido bomba. Buvo ir toks atvejis“, – tikro ir pasakų pasaulio susipynimus narstė gidė.

Ekskursijose patikėti slaptais Vilniaus ženklais kartais pritrūksta laiko, todėl įtaigiu balsu kamerinėje aplinkoje pasakojamos istorijos, klausytojams pažadinančios smalsumą, susimąstymą ir apgaubiančios ramybe, jau susilaukė vaikų ir suaugusiųjų dėmesio.

Sėkmei trina pilvą, meilei eina tuneliu

Skubėjimo, darbų ir racionalaus požiūrio nukamuoti miestiečiai, kurių pasaulyje nėra vietos Tvardovskio burtams ar Vilniaus basiliskui, vis tiek nori patikėti stebuklais. Gidė nuolat pastebi būrius žmonių, lipančių ant „Stebuklo“ plytelės . Anksčiau jų buvo trys: ne tik Katedros aikštėje, bet ir prie Šv. Onos bažnyčios, ir Šv. Kazimiero koplyčios. Stebuklų sumažėjo po šaligatvių renovacijos. Užtat Vilniaus gatvėje atsirado sotus ir blizgantis Romo Kvinto sukurtas „Sėkmės pilvas“. Patrynę jį, suranda laimę.

„Magiški ritualai mus daro laimingesnius, net ir šiuolaikiniam racionaliam, apskaičiuojančiam žmogui norisi tikėti stebuklais, – sakė G. Lunevičiūtė. – Vokiečių gatvėje yra arka, tarsi tunelis, pro ją patekus į kiemą, nišoje galima rasti medinį angeliuką. Perėjus tą tunelį susikibus už rankų su mylimu žmogumi, būsi kartu su juo visą gyvenimą. Kiti dar prideda, kad perėjus „meilės tunelį“, reikia pažiūrėti į angeliuką. Tai naujoviška miesto pasaka. Istorijos sluoksniuojasi, ir darosi sunku atsekti, kuo čia viskas prasidėjo“.

GabijaLunevičiūtė gidas Vilnius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
31 peržiūra rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Transportas
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 16 - 24 d. dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų laikinai bus susiaurinta važiuojamoji Rinktinės gatvės dalis, tarp A. Juozapavičiaus ir Žvejų gatvės ir laikinai pakeista eismo tvarka. Vairuotojai atvažiuojantis nuo Šeimyniškių gatvės pusės bus nukreipti į A. Juozapavičiaus gatvę. Eismo tvarka Rinktinės gatvėje nuo Mindaugo tilto nesikeis. Taip pat nesikeis ir viešojo transporto eismo tvarka. Eismo daly...
Nuotraukų galerija
„Tautmilės globa“ – viešoji įstaiga užsiimanti šiomis veiklomis: beglobių gyvūnų gelbėjimas, jų gydymas, globa iki padovanojimo, atsakingų šeimininkų paieška, beglobių gyvūnų mažinimas humaniškais būdais (sterilizacija, kastracija), visuomenės švietimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais bei beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimo klausimais (ekskursijos prieglaudoje, pristatymai, dalyvavimas masiniuose renginiuose). Šiuo metu prieglauda rūpinasi 80 šunų bei 110...
Įvykiai
Pirmąjį rudens savaitgalį Vilnių ir vėl užlies didžiausias muzikos ir kultūros festivalis, kasmet sostinės širdyje suburiantis gausybę vilniečių ir miesto svečių. Šįmet „Sostinės dienos“ neeilinės – jos ne tik 25-osios, bet ir sutampa su Lietuvos atkūrimo 100-mečiu, tad renginių ir muzikinių pasirodymų gausa nustebins kiekvieną. Šventės organizatoriai ragina kalendoriuje pasižymėti rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 d. ir pasinerti į miesto erdves ir žmonių mintis u...
Įvykiai
Lietuvos policijos mokykloje (toliau – LPM) vakar prasidėjo būsimų kursantų atranka, kuri truks visą savaitę. Atrankoje dalyvauja 232 jaunuoliai iš visos Lietuvos, iš jų 152 vyrai ir 80 merginų. Prašymus mokytis LPM pateikė daugiau nei 500 asmenų, t.y. 573, tačiau visus reikalavimus atitiko ir tikrinimus įveikė ne visi, be to, dalis nespėjo laiku praeiti visų tikrinimo etapų, todėl atrankoje dalyvauja tik pusę iš tų, kurie pareiškė norą mokytis LPM. Daugia...
Sportas
Bėgimas – vienas paprasčiausių ir efektyviausių kardio treniruotės variantų. Nėra nieko geriau už jausmą, kai bėgdamas lieji susikaupusią energiją ir tarsi „išsivalai“ nuo neigiamų minčių bei per dieną patiriamo streso. Deja, bėgimo takelis laikui bėgant gali virsti itin atgrasiu ir nuobodulį keliančiu užsiėmimu. Todėl tam, kad treniruotė sporto klube taptų ne tik įdomesne, bet ir efektyvesne, sporto treneriai siūlo keletą būdų kardio treniruotei paįvairin...
Sportas
Praėjusį sekmadienį (rugpjūčio 12 d.) Pavilnių regioniniame parke vyko atsakomasis Lietuvos – Latvijos diskgolfo taurės mačas. Vilniaus etapą rezultatu 49:32 laimėjo Lietuvos diskgolfo žaidėjai. Latviai Rygos etape buvo sukaupę net 35 taškų persvarą (66:31), tad bendru rezultatu 98:80 galutinę pergalę šventė ir pereinamąją Lietuvos – Latvijos diskgolfo taurę iškovojo mūsų kaimynai. Varžybos vyko žaidėjų akistatos principu. Visi turnyro dalyviai buvo suskir...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ pasirašė sutartį su praėjusiais metais Ispanijoje praleidusiu Dennisu Jerome‘u Seeley. Krepšininkas papildys sostinės klubo gynėjų grandį. 28-erių D.J.Seeley praėjusį sezoną atstovavo Las Palmo „Gran Canaria“ ekipai, kuri dalyvavo Europos taurėje. Šiose pirmenybėse iš Kalifornijos kilęs žaidėjas rinko po 10,7 taško, atkovojo po 2 kamuolius ir atliko 2,7 rezultatyvaus perdavimo. „Tai yra gynėjas gerai valdantis kamuolį, kuris puikiai gali k...
Sportas
Sostinės komandoje kitą sezoną nepamatysime australo Beno Madgeno, su kuriuo sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. 33-ejų krepšininkas Vilniaus „Ryto“ gretose praleido vienerius metus. „Lietuvoje praleidome du nuostabius metus, o Vilnius liks pilnas pačių maloniausių akimirkų, – su aistruoliais atsisveikino B.Madgenas. – Lietuva mums visuomet išliks brangi, nes čia gimė mūsų sūnus. Praėjusiais metais sostinėje išvydau neįtikėtiną sirgalių palaikymą ir mana...
Foto
Sostinėje pradedama tvarkyti Senamiesčio, Antakalnio ir Rasų rajonus jungianti Olandų gatvės („Holland straat“) – atkarpa nuo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios link Užupio. Iki rudens keturių eismo juostų gatvės atkarpoje bus pakeisti kelio bortai, paklota nauja ištisinio asfalto danga, pakeisti nusidėvėję šulinių dangčiai ir atnaujintas ženklinimas. Olandų gatvės remontui sostinė skyrė apie 220 tūkst. eurų. „Automobilių žiedu prie Šv. Petro ir Povilo...