User views view_news rubric_id news_rubric_id 22

Pasakas renkanti gidė: Vilnius yra labai nepiktas miestas

Vilnius – stebuklų, pabaisų ir angelų, aistringų personažų ir šiuolaikinėmis pasakomis bandančių patikėti žmonių miestas. „Aš sakyčiau, kad Vilnius yra labai nepiktas miestas. Su mūsų dvasiomis galima susitarti, susigyventi, rasti bendrą kalbą“, – patikino gidė Gabija Lunevičiūtė, naujo žinojimo apie pažįstamas vietas kviečianti ieškoti klausantis pasakų, kuriose susipina faktai, legendos ir realių žmonių nuo Antakalnio iki Liepkalnio prisiminimai.

Klausytis Vilniaus pasakų kviečiame kovo 24 d. 13 val. M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius). Aktorės E. Piškinaitės pasakojimai apie stebuklus, raganas, pabaisas, angelus ir nematomus geradarius tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Nelaiminga meilė Antakalnyje

Paraleliniu Vilniumi galima tikėti, galima – ne, bet kai susėdame atsigerti arbatos kavinėje, prie Aušros Vartų, išgirstu pasakojimą apie Bazilijonų bažnyčios kieme vis dar klaidžiojančią ramybės nerandančią moters šmėklą. „Dauguma Vilniaus legendų yra šiurpios, nors apskritai tie pasakojimai labiau ne gąsdinančio, o aiškinančio požymio. Daug pasakų turi tam tikro skaudulio, baisumo – vesdama ekskursijas, pasakoju apie tikrus žmones su vardais, nors pasigilinus atrodo, kad kiekvienoje gatvėje yra labai daug paslaptingumo, ir žmonės per kartų kartas, norėdami tą paslaptingumą išaiškinti, ieškodami, kodėl kažkas įvyko, susikūrė istorijas.

Tai yra kitas, paslėptas Vilniaus būtybių, pasakojimų naratyvas, pasaulis, kuris man pasirodė labai įdomus. Istorinis pasakojimas gražiai susipina su miesto mitologija“, – paaiškino kelerius metus ekskursijas po įvairias miesto vietas vedanti žurnalistė, gidė, savo atradimais pasidalinsianti pasakojimų apie nepažintą miesto gyvenimą renginyje „Stebuklų Vilnius“.

Bene daugiausia stebuklų tiesiai virš galvų jos vedžiojamiems turistams kybo Senamiestyje – ten ir angelai persuktais sparnais, ir bokštai, slepiantys pasakojimus apie burtus, arka, per kurią už rankų susikibę įsimylėjėliai pereina tikėdamiesi amžinos meilės. Tačiau viena gražiausių istorijų, primenanti žinomą Oskaro Vaildo pasaką apie lakštingalą ir rožę, gyvena Antakalnyje, Mildos gatvėje.

Pasakojama, kad kunigaikštis Gediminas Antakalnyje buvo užveisęs sodų ir gėlynų. Juos prižiūrėjęs sodininkas augino vienturtę dukterį Skaistutę, tikrą gražuolę, kritusią į širdį kunigaikščio dvare medžioklinius paukščius globojusiam jaunuoliui Dainiui. Santūrus, gražiai dainuojantis Dainius patiko sodininkui. Tik jo dukters širdies jaunas gerbėjas nesugebėjo laimėti. Puolęs į liūdesį, vaikinas nusiskandino Neryje. Jo pagailo meilės deivei Mildai, pavertė Dainių lakštingala. Kas vakarą toji lakštingala giedojo po Skaistutės langu, kol mergina pajuto savo širdyje meilę. Per vėlai pamilusią ir iš liūdesio nykstančią merginą deivė Milda pavertė rožių krūmu. Rožės už bausmę dėl neatsakytos meilės buvo be žiedų. O toje vietoje, kur stovėjo sodininko namelis, atsirado meilės deivės šventykla.Šis Vilniaus padavimas, ieškoti stebuklų kviečiančios ekskursijų vedlės nuomone, galėjo būti užrašytas XIX amžiuje.

Pasakose žmonės randa atsakymus į sudėtingus dalykus ir jausmus

Žingsniuojančių Senamiesčiu turistų gidė dažnai paprašo įsižiūrėti į Šv. Jonų bažnyčios frontoną – retas kuris būna anksčiau pastebėjęs ten sėdinčius du juodus angelus. Iš tūkstančių ekskursijose dalyvavusių žmonių akis į šias būtybes pakėlęs, o dar ir įžvelgęs, kad jos turi po nusuktą į kitą pusę sparną, yra vos vienas kitas. Persukti sparnai, pasak Vilniuje gimusios ir augusios „Savaitgalio ekskursijų“ įkūrėjos, anksčiau vaizdavo amžinąjį planetų judėjimą.

Miestiečiai netruko prie simbolių aiškinimo pridėti legendos apie Dievo siųstus žmonių rūpesčių ir džiaugsmų skaičiuoti angelus, kuriems ilgas sėdėjimas virš gatvės pabodo. Pasiprašę kitos vietos savo darbams, jie išgirdo turintys surasti patį laimingiausią ir patį nelaimingiausią vilnietį. Tik iš to sumanymo nieko neišėjo: laimingiausiu laikytas miesto valdovas prisipažino, kad laimėjimai, žmonių pagarba ir turtai ramybės neatnešė, o kaip didžiausias nelaimėlis nurašytas valkata, priešingai, buvo visiškai patenkintas turima laisve.

„Labai dažnai per ekskursijas, kai žmonių paklausiu, kas, jų nuomone, yra laimingiausias žmogus mieste, jie įvardija Prezidentę Dalią Grybauskaitę arba buvusį merą Artūrą Zuoką – vadovų poziciją užimančius žmones, – šyptelėjo G. Lunevičiūtė. – Yra ir trumpoji legendos versija, kad angelams reikėjo surasti nelaimingą žmogų, bet kadangi nelaimingų žmonių Vilniuje, kaip mes visi žinome, nėra, teko jiems dar ten pasėdėti.“

Tokios miesto pasakos gali atrodyti vien nerimtas žaidimas, bet legendomis su vaikščiojančiais kartu mielai pasidalijanti gidė ne kartą patyrė, kad jos leidžia tiek vaikui, tiek suaugusiajam išeiti iš sustyguoto gyvenimo, pasiduoti fantazijai.Pasakose yra daugiau prasmės, nei galima pagalvoti. Jomis paaiškinama labai daug iš pirmo žvilgsnio sudėtingų, pirmo pamąstymo nesuprantamų gyvenimo reiškinių. Pasakose žmonės randa atsakymus į nerimą keliančius klausimus ar pateisina savo pačių sudėtingus jausmus, jos moko, kad gyvenime kova su dideliais sunkumais yra neišvengiama, neatskiriama gyvenimo dalis, bet ryžtas padeda pasiekti pergalę. Ne be reikalo Vilniaus basiliskas apsigyveno mūsų bastėjoje – tada ji buvo virtusi griuvėsiais, šiukšlynu, – kaip ir žmogaus sieloje, kada įsiveisia šiukšlynas, atsiranda visokių pabaisų“, – svarstė ne vien faktus, bet ir ilgesnio apgalvojimo reikalaujančias istorijas kolekcionuojanti gidė.

Pats basiliskas mieste, kurio būtybės nepasižymi nuožmumu, negąsdina nei įspūdingu dydžiu, nei dažnais pasirodymais, o jo baisumas yra gyvybę atimančiame žvilgsnyje. Paskutinį kartą į dienos šviesą jis išlindo tarpukariu, kai laikraštyje „Kurier Wilenski“ studentai paskelbė žinutę apie rastą suakmenėjusį „mezozojaus eros labirintoidų būrio driežą“. Kitą dieną išėjo patikslinimas, kad atradimas buvo viso labo balandžio 1-osios pokštas.

Į realių žmonių sąrašą galima įtraukti ir magiškų paslapčių žinojusį magą Tvardovskį, gyvenusį Vilniuje XVI amžiuje. Slėpiningoms miesto istorijoms priklauso jo ir Žygimanto Augusto bendradarbiavimas – pasakojama, kad šis burtininkais sugebėjo iškviesti mirusios žmonos Barboros Radvilaitės vėlę.

Vilniaus vaiduokliai – nepikti?

Kiek Vilniuje vaiduoklių? Toks klausimas kutena smegenis siurbčiojant arbatą vienos šmėklos kaimynystėje.

„Viena teorija sakytų, kad tiek, kiek čia gyveno žmonių, tiek yra ir vaiduoklių. Manęs dar joks nėra aplankęs – turėkite omenyje, vaiduokliai, – bet ir šiuolaikiniai miestiečiai jų gali sutikti. Vieni žmonės man pasakojo, kad nusipirko ar išsinuomojo patalpas buvusiame žydų gete, ir negalėjo ten gyventi: girdėdavo garsus, žingsnius, dejones.

Jie nežinojo, kad išsirinko patalpas geto teritorijoje, išgirdo ekskursijos metu.

Šiaip aš sakyčiau, kad Vilnius yra labai nepiktas miestas – ir žiaurių pabaisų, ir vaiduoklių nėra daug užfiksuota. Su mūsų dvasiomis galima susitarti, susigyventi, rasti bendrą kalbą. Vilniaus pasakojimai labiau ne gąsdinančio, o aiškinančio požymio. Daug kas turi ir loginį paaiškinimą“, – dvasių ir vaiduoklių gyvenimą atskleidė G. Lunevičiūtė.

Kaip ponia Genovefa iš Liepkalnio tapo ragana

Būtybės, pastatai ir miestiečiai, ekskursijų vedlės nuomone, gyvi yra tiek ir tol, kol juos kas nors prisimena. Nors Vilnius neturi gausaus pasakų archyvo, o šiuolaikinės legendos dažnai lieka neužrašytos, su daugybe senųjų vilniečių bendraujanti gidė šiuos pasakojimus nori išsaugoti. Daug keliaudama po Rytų šalis, ji pastebėjo, kad jose puoselėjama žodinio pasakojimo tradicija, kurią Vakarų kultūros žmonės, įnikę į raštą, kiek primiršę. Galbūt dėl to gidai dažnai tampa savotiškais pasakotojų tradicijos tęsėjais, o žmonės pasiilgsta viešai sekamų istorijų klausymo.

Žingsniais miestą matuoti įpratusi ne vien ekskursijų metu G. Lunevičiūtė nepraleidžia progų pasikalbėti su vyresnio amžiaus gyventojais – jų istorijos nugula atmintyje, užrašuose, o kai kurios tampa idėjomis Vilniaus pasakoms. „Neseniai teko susipažinti su dviem tapukariu gimusiais žmonėmis, jie taip pasakoja savo pačių gyvenimus, kad tie asmeniniai pasakojimai tarsi pasakos.

Netoli Liepkalnio yra garažai. Tų garažų vietoje prieš karą stovėjo namas, jame augo maža mergaitė, vardu Gražina. Ji dažnai žiūrėdavo pro langą į priešais stovintį carinės statybos namą ilgais kaminais – toje pusėje leidžiasi saulė, kaminai labai išryškėja dangaus raudonyje. Ir jinai įsivaizduodavo, kad tamsiuose to namo languose gyvena pasakų herojai – nykštukai, princesės, pabaisos, raganos. Apgyvendino ten išgalvotus personažus. Ir ką galvojate? Vėliau kalbu su kitu žmogumi, kuris ir gyveno carinės statybos name.

Mergaitė žiūrėjo į tuos langus, „apgyvendino“ name savo vaikystės herojus, o aš susipažįstu su žmogumi, kuris ten iš tiesų gyveno – realūs gyvenimai susipina su personažų, atsiranda nauja gija per dabar tebegyvenančių žmonių istoriją, atsiminimus. Štai langas, gyvena ragana vaiko vaizduotėje, bet iš tikrųjų tai ponia Genovefa, į kurios butą 1944 metais įskrido bomba. Buvo ir toks atvejis“, – tikro ir pasakų pasaulio susipynimus narstė gidė.

Ekskursijose patikėti slaptais Vilniaus ženklais kartais pritrūksta laiko, todėl įtaigiu balsu kamerinėje aplinkoje pasakojamos istorijos, klausytojams pažadinančios smalsumą, susimąstymą ir apgaubiančios ramybe, jau susilaukė vaikų ir suaugusiųjų dėmesio.

Sėkmei trina pilvą, meilei eina tuneliu

Skubėjimo, darbų ir racionalaus požiūrio nukamuoti miestiečiai, kurių pasaulyje nėra vietos Tvardovskio burtams ar Vilniaus basiliskui, vis tiek nori patikėti stebuklais. Gidė nuolat pastebi būrius žmonių, lipančių ant „Stebuklo“ plytelės . Anksčiau jų buvo trys: ne tik Katedros aikštėje, bet ir prie Šv. Onos bažnyčios, ir Šv. Kazimiero koplyčios. Stebuklų sumažėjo po šaligatvių renovacijos. Užtat Vilniaus gatvėje atsirado sotus ir blizgantis Romo Kvinto sukurtas „Sėkmės pilvas“. Patrynę jį, suranda laimę.

„Magiški ritualai mus daro laimingesnius, net ir šiuolaikiniam racionaliam, apskaičiuojančiam žmogui norisi tikėti stebuklais, – sakė G. Lunevičiūtė. – Vokiečių gatvėje yra arka, tarsi tunelis, pro ją patekus į kiemą, nišoje galima rasti medinį angeliuką. Perėjus tą tunelį susikibus už rankų su mylimu žmogumi, būsi kartu su juo visą gyvenimą. Kiti dar prideda, kad perėjus „meilės tunelį“, reikia pažiūrėti į angeliuką. Tai naujoviška miesto pasaka. Istorijos sluoksniuojasi, ir darosi sunku atsekti, kuo čia viskas prasidėjo“.

GabijaLunevičiūtė gidas Vilnius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ vadovai surado dar vieną trūkstamą detalę komandos komplektacijos dėlionėje. Sostinės klubas pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu. 23 metų P. Moreris kilęs iš Katalonijos ir futbolo pagrindų mokėsi šio regiono komandose, tarp jų ir FC „Barcelona“ bei „Espanyol“, taip pat žaidė Anglijos „Premier“ lygos klubo „Swansea“ jaunimo ekipoje. Pastaruosius ketverius metus jis rungtyniavo Norvegijos pirmenybėse „Sandefjord“ gretose. ...
Laisvalaikis
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. 2002 m. pradėti rūmų atkūrimo dar...
Įvykiai
„Aš nemėgstu atrakcionų. Aš juose labai lengvai apsiverkiu, apsivemiu, suprakaituoju. Supratimas, kad tai tokia paradoksali situacija, kai esu taip šalia šio reiškinio ir palaikau kritišką distanciją su juo, mane privertė tyrinėti atrakcionus pirmiausia filosofiniu požiūriu, kol nutariau savo meninius tyrinėjimus paversti kūnu – pradėjau kurti įvairiausius atrakcionus, kaip savotiškus minties eksperimentus“, – sako Londono karališkojo menų koledžo doktoran...
Įvykiai
Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja...
Visus lietuvių kalbos mylėtojus kovo 8 d. 11 val. kviečiame rašyti jau 12-ąjį Nacionalinį diktantą. Sostinėje savo lietuvių kalbos žinias bus galima pasitikrinti miesto savivaldybėje ir 6 ugdymo įstaigose. Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai diktanto rašymą organizuoja visoje Lietuvoje. Diktantą bus galima rašyti Vilniaus miesto savivaldybėje Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, II aukštas) bei keliose Vilniaus miesto bendrojo ugdym...
Įvykiai
Naujai suremontuotų ir šiuolaikiškai įrengtų patalpų atidarymas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete virto tikra švente bendruomenei. Administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, darbus atlikę rangovai ir kiti susirinkę svečiai nuoširdžiai džiaugėsi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais. „Tai puiki dovana visam Vilniaus universitetui artėjančio 440 metų jubiliejaus proga“, – teigė dekanas prof. Algirdas Utkus. 2018 m. atlikus iš Chemijos...
Gamta
Penktadienį nebus šilta, orus lems anticiklonas, kuris naktį atneš dviženklę minusinę temperatūrą. Tačiau jau šeštadienio dieną temperatūra pradės sparčiau kilti.  Penktadienį orus lems anticiklonas, Lietuva liks šaltojoje jo pusėje, tad nebus šilta. Diena bus saulėta ir giedra, plonų debesų pasitaikys tik vietomis, kritulių nenumatoma, kai kur išsilaikys plikledis. Temperatūra dieną svyruos nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio, pūs vidutinio stiprumo šiaurinių kry...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo kovo 1 d. klientus aptarnaus moderniose patalpose, kurios įrengtos naujame verslo centre (Spaudos g. 6). Naują pastatą, esantį Viršuliškių ir Pilaitės mikrorajonų sankirtoje, VŠT pasirinko atsižvelgdama į patogias susisiekimo sąlygas ir galimybę gyventojams vienoje miesto vietoje susitvarkyti įvairius klausimus, susijusius su komunalinėmis paslaugomis. Į šį pastatą perskels ir dalis kitų...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl AB „Amber Grid“ vykdomų įrangos darbų penktadienį aplinkos ore jausis odoranto (specifinis kvapiųjų medžiagų) kvapas. Odorantas – tai medžiaga, suteikianti bekvapėms kurui naudojamoms nuodingosioms dujoms savitą kvapą, vartojama, norint užtikrinti saugumą, teigiama žodyne. Taip pat ši medžiaga naudojama patalpų orui gaivinti. Kvapas sveikatai nepavojingas.