Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka juda ta pačia kryptimi, tačiau skirtingais greičiais

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos pakankamai greitai sugebėjo atsistatyti po pastarojo globalaus ekonominio sunkmečio ir pastebimais tempais sėkmingai vystosi toliau. Tačiau nepaisant bendrų šalių panašumo, Estija, Latvija ir Lietuva išgyvena skirtingus plėtros etapus – tiek lyginant visas šalis tarpusavyje, tiek procesus vykstančius kiekvienoje šalyje atskirai, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

„Jeigu Talino ir Vilniaus nekilnojamojo turto rinkose pastaruosius penkis metus buvo fiksuojami išties įspūdingi pokyčiai ir šiuo metu šie miestai yra savo naujojoje viršūnėje, tai esminiai Rygos pokyčiai yra dar priešakyje. Todėl investuotojams, plėtotojams bei verslui šios sostinės gali pasiūlyti skirtingo likvidumo ir rizikų paletę. Jau besidarančios ankštos, kai kurių sostinių rinkos skatina rinkos dalyvius nukreipti investicijas ir į kitus regionus: sostinių apylinkes, kurortinius miestus arba į kitus didesnius šalių miestus, pavyzdžiui, į antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Praėję 2017 metai Baltijos šalims buvo tikrai sėkmingi, kadangi nekilnojamojo turto rinkos plėtra buvo skatinama tolimesnio spartaus šalių ekonomikos augimo. Nepaisant įvairių iššūkių, su kuriais susiduria visos Baltijos šalys, bendras investicinis klimatas išlieka teigiamas. Tai ypatingai svarbu užsienio investuotojams, kurie mato tuos teigiamus pokyčius ir tai atsispindi realiuose veiksmuose.

„Vis svarbesnį vaidmenį nekilnojamojo turto rinkoje vaidina ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros, kurių užduotis yra didinti šalių žinomumą pasaulyje ir pritraukti naujas investicijas. Pavyzdžiui, užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ 2017 metais pasiekė geriausią rezultatą veiklos istorijoje, pritraukusi 39 tiesioginių užsienio investicijų projektus, planuojančius sukurti virš 5,000 naujų darbo vietų Lietuvoje. Ypač svarbu tai, kad didelė investicijų dalis bus skirta ne tik Vilniui, bet ir kitiems šalies regionams, kurios suteiks stimulo ir įvairiems nekilnojamojo turto sektoriams“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Tuo metu investicijos į stabilų pajamų srautą generuojančius komercinės paskirties objektus ir toliau išliko aukštumose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2017 metais tarp Baltijos šalių aukščiausias aktyvumas užregistruotas Lietuvoje, kur investicijų apimtys į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą siekė 312 mln. eurų ir pralenkė iki šiol rekordiniais laikytus 2008-ųjų rezultatus (310 mln. eurų). Aktyvumas investicinių sandorių rinkoje lėmė ir tolimesnį pelningumo rodiklių mažėjimą, kuris atskirais atvejais jau gali būti mažesnis net nei 6%. Tai rodo bendrą investuotojų pasitikėjimą Baltijos šalių rinkomis ir ypatingai aukščiausios kokybės turtu. Ieškantiems didesnių pelningumo rodiklių, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos gali pateikti ir rizikingesnių pasiūlymų, kurie investuotojams garantuos 8% ar net didesnę grąžą.

Sparčiai besiplečiančios paslaugų sektoriaus įmonės tampa pagrindinėmis žaidėjomis modernių biurų rinkoje bei skatina tolimesnį darbo vietų kiekybinį ir kokybinį šuolį. Plėtotojai, siekdami patenkinti aukštą paklausą, pastaraisiais metais išties pastebimai padidino investicijų apimtis į šiuolaikinių biurų plėtrą. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2016–2018 metų laikotarpį Baltijos šalių sostinėse iš viso bus pasiūlyta virš 450,000 m² biuro patalpų. Didžiausia dalis šio ploto teks Vilniui (46%) ir Talinui (38%), tuo tarpu Ryga turės tenkintis mažiausiu pasiūlos prieaugiu.

R. Reginio nuomone, nepaisant vis dar kuklių Rygos pasiūlos rodiklių, didžiausiame Baltijos šalių mieste matomos ir teigiamos tendencijos – kasmet plėtotojai čia vis drąsesni ir rinkai pasiūlo vis daugiau ir didesnių naujų projektų. „Jeigu ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygos išliks palankios, būtent šis miestas turi didžiausią augimo potencialą. Tačiau plėtotojai investuoja ne tik į kiekybinius parametrus, bet vis daugiau dėmesio skiria ir projektų kokybei, kuri tampa vis svarbesnė dabartiniam klientui“, – priduria R. Reginis.

Baltijos šalyse būstui įsigyti išleidžiama vis daugiau pinigų

Gyvenamųjų patalpų sektoriuje kasmet taip pat fiksuojami vis geresni rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metais Baltijos šalyse butams įsigyti pirkėjai išleido beveik 3,7 mlrd. eurų ir tai yra 10% daugiau nei 2016 metais – augimas fiksuojamas visose šalyse. Estijai ir Lietuvai teko po 41% šių išleistų pinigų, o likusi dalis (18%) teko Latvijai.

Skaičiuojant investicijų apimtis tenkančias vienam šalies gyventojui, akivaizdžiu lyderiu išlieka Estija. „Tai nestebina, kadangi Estija ir jos sostinė Talinas pasižymi aukščiausiomis vidutinėmis būsto kainomis bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu. Antroje vietoje išlieka Lietuva ir jos sostinė Vilnius, o Latvijos ir Rygos atsilikimas yra pats didžiausias. Pastaroji pasaulinė krizė skaudžiausiai atsiliepė būtent Latvijai, kurios sostinė anksčiau buvo tituluojama kaip brangiausias Baltijos šalių miestas“, – teigia R. Reginis.

Nepaisant skirtingų būsto rinkos aktyvumo tendencijų Baltijos šalių sostinėse 2017 metais, bendras sandorių kiekis išlieka aukštame lygyje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po rekordinių 2016 metų Vilniuje, butų sandorių skaičius 2017 metais smuktelėjo 6%, о Rygoje sumažėjo 1%. Tuo tarpu Taline buvo užfiksuotas 7% metinis augimas ir sudarytų butų sandorių kiekis pasiekė savo naujas aukštumas.

Butų kainų augimo tendencijos išlieka visose Baltijos šalių sostinėse. Per 2017 metus sostinėse buvo fiksuojamas nuo 4% iki 12% siekiantis metinis butų kainų augimas: Vilniuje butų kainos augo beveik 4%, Rygoje – 6%, Taline – 12%. „Pagrindiniai būsto aktyvumo ir kainų augimo veiksniai išlieka tie patys – augančios gyventojų pajamos, teigiami namų ūkių lūkesčiai, patrauklios būsto finansavimo sąlygos bei pasitikėjimas pačia nekilnojamojo turto rinka. Pastarųjų trijų metų būsto įperkamumo rodikliai rodo, kad visose Baltijos šalių sostinėse situacija iš esmės išlieka stabili, tai yra būsto kainos iš esmės juda tokiu pačiu tempu ir kryptimi, kaip ir gyventojų pajamos“, – sako R. Reginis.

nekilnojamasturtas rinka OberHaus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Sostinės savivaldybė kartu su VšĮ Vilniaus miesto klinikine ligonine (Antakalnio g.124), kuri tampa atramine koronavirusu sergančius gydančia ligonine, įrengs 130 lovų, skirtų COVID-19 pacientams – tai bus skubi pagalba Santaros klinikų medikams, kurie paskelbė, jog situacija darosi kritiška ir lovų ligoninėje gali pristigti jau per kelias dienas. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė tam paskirs net du savo korpusus. Vilniaus savivaldybė iš savo biudžeto tam...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybė reaguodama į COVID –19 pandemijos sukeltas pasekmes, nusprendė viešbučių (apgyvendinimo) paslaugas teikiančioms įmonėms nuo liepos 1 d. iki šių metų pabaigos suteikti 50 proc. dydžio nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos lengvatą. Tokiam sprendimui šiandien pritarė sostinės Taryba. Ši lengvata padės apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms užtikrinti viešbučių sektoriaus veiklos tęstinumą, galimybę išlaikyti...
Įvykiai
Vilniaus miesto taryba šiandien trimis atskirais sprendimais sukūrė prielaidas įsisenėjusios Giedraičių gatvės problemos sprendimui. Miesto savivaldybei atsisakius negyvenamosios patalpos Giedraičių g. 2, atšaukus Tarybos sprendimą perimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, pakoregavus detalųjį planą, bus pasirašomas ketinimų protokolas tarp miesto administracijos ir bendrovės „Vyspra“. Šalys tariasi dėl viešosios erdvės ir požeminės automobilių saugyklos...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į smarkiai augantį COVID-19 viruso atvejų skaičių ir į paskelbtą lokalų karantiną, klientus aptarnauja tik nuotoliniu būdu. Jau kuris laikas dauguma savivaldybės darbuotojų sklandžiai dirbo iš namų: sukurtos el. būdu užsakomos paslaugos, susitikimai perkelti į virtualią erdvę, o nuo spalio 28 dienos nuotoliu aptarnaus ir klientus. Tai padaryti nėra sudėtinga, mat šimtai savivaldybės teikiamų paslaugų jau senokai p...
Įvykiai
Neseniai užbaigusi T. Narbuto-Saltoniškių lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, sostinės įmonė „Grinda“ pradeda didelės teritorijos, apimančios Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių bei dalį Žvėryno ir Šnipiškių lietaus nuotekų kolektoriaus, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimą. Šiuo metu pradedami lietaus nuotekų tinklų Geležinio Vilko g. ir Ozo g. sankryžoje tvarkymo darbai. Įrengiant dviejų lygių sankryžą, lietaus nuotekų vamzdynas į es...
Įvairios
Šiandien sostinėje įsigaliojus lokalaus karantino apribojimams, savivaldybė kviečia gyventojus atsakingai planuoti artėjantį Vėlinių savaitgalį, įvertinti savo sveikatos būklę ir rizikas, ypač tai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems įvairių lėtinių susirgimų. Savo ruožtu savivaldybė pasirūpino, kad spalio 31 d. ir lapkričio 1–2 d. dažniau kursuotų viešasis transportas, o Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose pakeitė eis...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 776 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 270 iš jų registruota Vilniaus, 173 Kauno, 120 Klaipėdos, 73 Šiaulių, 63 Telšių apskrityse. Dar 37 atvejai registruoti Tauragės, 18 Marijampolės, 10 Panevėžio apskrityse 9 Alytaus ir 3 Utenos apskrityse. Iš šių atvejų didžioji dauguma – 594 atvejai – registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su as...
Savivalda
Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė ilgai lauktą Sapiegų parko ir jo prieigų tvarkybos idėjos atvirą tarptautinį architektūrinį projekto konkursą. Konkurso būdu bus perkamos Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dalies projektavimo paslaugos. Rekomendacija organizuoti architektūros konkursą buvo suformuluota prieš metus, konferencijoje „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros...
Įvykiai
Visam pasauliui kovojant su Covid pandemija, žmonėms didžiausia vertybe išlieka socialinis ryšys. Tai įrodo ir antradienį ant Baltojo tilto įvykęs ir smalsių vilniečių dėmesį atkreipęs unikalios socialinės platformos ,,Happer” pristatymas. Startuolio idėja sulaukė ir Vilniaus mero, ir verslininko Iljos Laurso palaikymo. Pandemija socialiai ir fiziškai aktyviems žmonėms tapo tikru iššūkiu. Esant padidėjusiai rizikai sporto klubuose, viena iš platformos prit...
Exchange Rates
USD 0,851