Baletas „Barbora Radvilaitė“ primins atgijusių paveikslų meistrę

Buvusiai balerinai Genovaitei Sabaliauskaitei balandžio 2-ąją sukaks 95-eri. Balandžio 4 d. rodomą „Barboros Radvilaitės“ spektaklį LNOBT skirs lietuvių baleto primadonos jubiliejui pažymėti.

Genovaitė Sabaliauskaitė 1923 m. pavasarį gimė laikinojoje sostinėje Kaune. Čia 1934-1938 m. lankė Valstybės teatro baleto studiją. Joje mokėsi pas žymius to meto baleto artistus – Verą Nemčinovą, Bronių Kelbauską. 1938-1940 m. buvo Valstybės teatro baleto solistė, tačiau norėjo tobulėti ir 1941 m. išvyko tobulintis į Leningrado choreografijos mokyklą pas garsiąją pedagogę Agripiną Vaganovą.

Prasidėjus karui, kartu su Leningrado S.Kirovo operos ir baleto teatru buvo pasitraukusi Permėn. 1944 m. sugrįžo į Lietuvą ir iki 1965 m. šoko Lietuvos operos ir baleto teatre. Čia sukūrė įsimintinus pagrindinius vaidmenis Piotro Čaikovskio baletuose „Miegančioji gražuolė“ (Princesė Florina, Aurora) ir „Gulbių ežeras“ (Odeta-Odilė) , Boriso Asafjevo balete „Bachčisarajaus fontanas“ (Zarema, Marija) , Reinholdo Gliero balete „Raudonoji aguona“ (Tao Choa) , Aleksandro Glazunovo balete „Raimonda“ (Raimonda) , Aramo Chačaturiano balete „ SPARTAKAS “ (Egina) , Maurice‘o Ravelio „ BOLERO+ “ (Ispanė) , taip pat lietuviškuose baletuose: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“ (Kastė) , Juozo Indros „Audronė“ (Audronė) , Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“ (Eglė) ir daugelyje kitų tuometinių spektaklių.

Kartu su nuolatiniu scenos partneriu Henriku Baniu (1927-1986) gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Birmoje, netgi Kambodžoje. Žinoma, pasirodydavo ir įvairiuose Sovietų Sąjungos teatruose.

1965-1968 m. jau pasitraukusi iš scenos G.Sabaliauskaitė dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro baletmeistere. Šiame teatre, dar būdama baleto soliste, pati yra pastačiusi du spektaklius: 1954 m. sceną išvydo jos „ KOPELIJA “, o 1962 m. – „Frančeska da Rimini“.

Nuo 1952 m. G.Sabaliauskaitė dirbo ir Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, buvo jos choreografinio skyriaus (dabar – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius) viena iš steigėjų, kelerius metus jam vadovavo. 1970-aisiais metams buvo išvykusi į Santjagą, kur dirbo Čilės nacionalinio baleto trupės baletmeistere.

Sulaukusi 55-erių, 1978 m. G.Sabaliauskaitė persikėlė gyventi Vakarų Vokietijon. Šiuo metu baleto veteranė savo dienas leidžia viename iš Manheimo miesto pensionų.

„Savo darbo pradžioje aš mėgdavau patį šokimo procesą – ritmiška, melodinga muzika, kuri pati verčia kūną judėti, gražus šokio piešinys, pavykusios pozos, lakūs šuoliai suteikdavo man pasitenkinimo. Toks šokis primena ornamentą dailėje – jis gražus, grakštus, harmoningas, teikia estetinį pasigėrėjimą žiūrovui, malonus akiai ir... daugiau nieko. Tačiau gali būti šokis – ne ornamentas, o atgijęs paveikslas. Tada jau prabyla ne vien grakšti linija, o spalva, mintis, jausmas“, – viename iš 1962 m. duotų interviu bylojo pati balerina.

G.Sabaliauskaitės jubiliejui Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras dedikuos balandžio 4 d. rodomą baleto spektaklį „Barbora Radvilaitė“. Raudonojoje fojė bus atidaryta primabalerinos kūrybinį kelią menanti paroda.

baletas GenovaitėSabaliauskaitė Lietuvosnacionalinisoperosirbaletoteatras BarboraRadvilaitė spektakliaiVilniuje
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.