Tarptautinę triukšmo supratimo dieną kviečiame daugiau sužinoti apie savo teises

Šiandien, balandžio 25 d., pasaulyje jau 23-ą kartą minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.

Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą 1996 m. inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno siekianti organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“), kurios darbo tikslas pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms su klausos sutrikimais.

Kraštutiniais atvejais triukšmas gali sukelti klausos pažeidimus. Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.

Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Aukšto lygio ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos ligos, insultas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistame leidinyje „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.

Neigiamas triukšmo poveikis lemia ne tik tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo kokybės sumažėjimu, ankstyvesniu nedarbingumu, papildomomis garso izoliacijos įrengimo išlaidomis būstuose bei nekilnojamojo turto nuvertėjimu.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio (iki 2009 m. PSO rekomendacijose rekomenduojamos 40dB L nakties triukšmo lygio vertės nakties metu) sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2020 m. ir iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio.

Nacionalinėje programoje nustatytiems tikslams pasiekti Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi priemonių triukšmo valdymo teisiniam reguliavimui tobulinti. 2016m. Seimas priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimą, kuriame didžiausias dėmesys skirtas tobulinti strateginio triukšmo kartografavimo ir veiksmų planavimo reikalavimus.

Atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatymo pasikeitimus, Vyriausybė patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą naują statybos darbų keliamo triukšmo kontrolės vykdymo tvarką bei naujos redakcijos pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo taisykles. 2018m. balandžio mėn. Vyriausybė patvirtino Triukšmo valdymo įstatymą įgyvendinantį nutarimą, kuriame yra nauja triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo tvarka. Pastarojoje tvarkoje nustatyta, kaip didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) ir didžiausio intensyvumo keliuose bei geležinkeliuose bus sprendžiamos transporto keliamo triukšmo valdymo problemos.

Taip pat rengiami ir kiti nauji teisės aktai, kurie nustatys detalesnius strateginio triukšmo kartografavimo ir triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo reikalavimus. Nuo 2018 m. gegužės mėn. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos higienos norma dėl infragarso ir žemo dažnio garsų ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Atsižvelgiant į žalingesnį infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį visuomenės sveikatai, palyginti su įprastu triukšmu, infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje nustatyti griežtesni reikalavimai, palyginti su tais, kurie taikomi įprastam triukšmui vertinti.

Laukdama naujų PSO rekomendacijų dėl aplinkos triukšmo Europos regionui, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo rengti ir naujos redakcijos triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančios Lietuvos higienos normos pakeitimą. Artimiausiu metu planuojama konsultacijoms su visuomene ir derinti su suinteresuotomis institucijomis paskelbti naują Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektą, kuris iš esmės bus skirtas tobulinti triukšmo kontrolės sritį.

Kada šiuo metu Lietuvoje galioja ramybės laikas?

Seimas 2017 metais priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo patikslino nuostatas dėl administracinės atsakomybės už keliamą triukšmą ramybės laiku, t. y. pakeičiant vakaro ir nakties metotrukmės laiko tarpus.

Pakeitus ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas ) 1 dalį nustatyta, kad baudą nuo 20 iki 80 eurų užtraukia:

šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val. metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Anksčiaušiame ANK straipsnyje vakaro metas buvo siejamas su laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val., o nakties metas–nuo 22 val. iki 6 val.

Naujasis vakaro ir nakties laiko reglamentavimas, paliekant ankstesnį baudos dydį už triukšmavimą vakare ir naktį, nustatytas siekiant suvienodinti „vakaro meto“ ir „nakties meto“ sąvokas su į tvirtintomis Triukšmo valdymo įstatyme: šio įstatymo 2 str. numatyta, jog vakaro metu yra laikomas laiko tarpas nuo 19 iki 22 valandos (28 dalis) , o nakties metu – laiko tarpas nuo 22 iki 7 valandos (9 dalis) . Tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.

Kaip gali būti matuojamas kaimynų keliamas triukšmas?

Yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“). 

triukšmas ramybėsvalandos LRsveikatosapsaugosministerija ramybėslaikas triukšmas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Savivalda
Artėjant Tarptautinei mokytojo dienai, jau tradicija tampa pagerbti geriausius Vilniaus metų mokytojus, ikimokyklinių įstaigų pedagogus, ugdymo įstaigų vadovus bei tėvus/globėjus. Vilniaus metų mokytojo vardas suteikiamas iniciatyviausiems Mokytojams už profesinę veiklą, kuri pasižymi išskirtine kokybe ir kūrybiškumu bei aktyvų dalyvavimą mokyklos bendruomenėje ir visuomeninėje veikloje. Šio vardo suteikimo tikslas – įvertinti mokytojo veiklos pasiekimus i...
Įvykiai
Šią savaitę sostinė kviečia vilniečius ir miesto svečius žengti neišmintais takais: kartu su profesionaliais gidais aplankyti ne miesto centrą, o Justiniškes, Šeškinę, Vilkpėdę, Grigiškes ir kitus mažiau turizmui įprastus miesto rajonus. Nemokamos ekskursijos po daugiau nei dvi dešimtis Vilniaus rajonų vyks nuo antradienio iki sekmadienio. Tai – dalis programos, skirtos rugsėjo 27-ąją minimai Pasaulinei turizmo dienai, kurią sostinė šiemet dedikuoja geresn...
Įvykiai
Rugsėjo 22 d., Tarptautinę dieną be automobilio, vilniečiai ir sostinės svečiai visais autobusais ir troleibusais keliaus nemokamai. Taip Vilnius sveikina miestiečius ir Europos judumo savaitės proga skatina judėti darniai, išbandyti rekordiškai atsinaujinusį viešąjį transportą – mieste jau važiuoja apie 70 proc. naujų autobusų. „Sostinėje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės po miestą judėtų patogiai, nepriklausomai nuo to, kokį būdą pasirinks – viešuoju tra...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 80 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 31 iš jų registruotas Šiaulių, 15 Vilniaus, 14 Kauno, 7 Panevėžio apskrityse. Tuo metu, Klaipėdos apskrityje registruoti 6 COVID-19 atvejai, Telšių – 4, dar po 1 – Tauragės, Alytaus ir Marijampolės apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 65 asmenys. 14 asmenų užsikrė...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 99 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 49 iš jų registruoti Šiaulių, 31 Vilniaus, 12 Kauno, 5 Panevėžio ir po 1 – Klaipėdos bei Marijampolės apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 78 asmenys. 17 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią registruoti 4 įvežtiniai...
Būstas
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Omberg“ anksčiau nei planuota užbaigė Vilniuje, Pašilaičiuose, 2017 m. pradėtą statyti gyvenamojo būsto projektą „Grigalaukio dominija“, kurį sudarė 4 statybų etapai. Iš viso į projektą investuota 21 mln. eurų ir pastatyti 444 butai. Aštuoniuose „Grigalaukio dominijos“ daugiabučiuose šiuo metu jau parduoti 399 butai – tai sudaro 90 proc. visų projekto butų. Ketvirtuoju etapu, į kurį „Omberg“ investavo 8 mln. eurų,...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 61 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 22 iš jų registruoti Vilniaus, 13 Kauno, 11 Šiaulių, 8 Telšių, 4 Panevėžio, 2 Klaipėdos bei 1 Marijampolės apskrityse. Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 45 asmenys. 15 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią Panevėžio apskrity...
Veidai
Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi premjerai – jaunas režisierius Motiejus Ivanauskas stato spektaklį „Dialogai“ pagal Platono ir kitų Antikos autorių tekstus, premjera įvyks rugsėjo 25 d. Pagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje ruošia aktorius Vytautas Anužis, kuris sutiko pasidalinti mintimis apie aktoriaus profesiją ir naujausią savo darbą. Daiva Šabasevičienė Pastaraisiais metais Jūsų vaidmenys išsiskiria didele mobilizacija, energijos ir žodž...
Kriminalai
Nuo teismo paskirtos bausmės atlikimo slapstęsis nuteistasis įkliuvo sostinės kriminalistams. Nors ieškomam dvidešimt dvejų metų vyrui pavyko pasprukti nuo pasalą jam rugpjūtį surengusių kriminalistų, jis, nuteistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, sukčiavimo ir turto pasisavinimo, šįkart neišsisuks. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, vykdę šio nuteistojo (gimusio 1998 m.)...