Geologijos tarnyba stebisi, jog Gedimino kalnas tvarkomas be būtinų tyrimų

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Geologijos tarnybos atstovai stebisi, kad Gedimino kalnas šiuo metu tvarkomas be būtinų geologinių tyrimų – gręžinių, nors tik jie galėtų garantuoti darbų patikimumą.

Kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus pernai ketino užsakyti kalnoinžinerinius geologinius ir geotechninius (IGG) tyrimus, tačiau, po, Viešųjų pirkimų tarnybos požiūriu, chaotiškai skelbtų pirkimų šios idėjos atsisakyta. Muziejaus vadovė Birutė Kulnytė BNS tvirtino, kad tyrimų šiuo metu nėra prasmės daryti ir jie bus atliekami tik rengiantis kapitaliniam kalno tvarkymui, greičiausiai žiemą.

Geologijos tarnyba dar pernai rugsėjį nurodė, kad rengiant projektą, kaip šalinti kalno avarinę grėsmę, atlikti konservavimo, restauravimo, remonto darbus, rytų ir pietryčių šlaituose būtina atlikti gręžinius ir sumontuoti reikalingą įrangą, o tyrimus būtina atlikti iki pavasario polaidžio.

„Šie nurodymai papildomiems Gedimino kalno IGG tyrimamsyra būtini siekiant apskaičiuoti kalno pastovumą, nustatant jo stabilumą kiekybiškai, suteiktų papildomos informacijos šlaitų modeliavimui, tyrinėjimams bei projektavimo darbams“, – tuomet teigta išvadoje.

Tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė tvirtino, kad tarnybos pozicija nepasikeitė – tyrimai prieš atliekant Gedimino kalno kapitalinį tvarkymą yra būtini. Anot jos, pastarąjį kartą inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai darant gręžinius atlikti 1970-1980 metais, jais vadovautis nėra galimybių, nes pasikeitė kalno struktūra, geodezinių matavimų atskaitos taškai, vertinimo standartai.

„Rekomendacijos buvo, kad reikia keleto gilių gręžinių, o per šlaitą – seklių, kad būtų galima nustatyti dabartinius parametrus ir suskaičiuoti šlaitų stabilumą. Rekomendavome tai padaryti pavojingiausiose vietose, buvo šneka apie pietrytinį šlaitą, tada rytinis dar nebuvo nugriuvęs“, – sakė ji.

Pasak R. Kanopienės, daugiausia problemų turėtų kilti projektuojant drenažo sistemą, nes projektuotojai be atliktų tyrimų negali pasakyti, kuriose vietose ji turi būti įrengiama. Taip pat specialistė abejojo, ar šiauriniame šlaite įrengtos laiptuotos skalda užpildytos struktūros, t.y. gabionai, patikimai sutvirtins kalną.

„Gabionai taip pat statomi be tyrimų. Kas su jais bus – niekas pasakyti negali. Jie sako, kad saugos koeficientai „uždėti“ labai dideli, kad jie stovės, bet pagrindimo nėra, yra tik nuomonė“, – teigė R. Kanopienė. – Be tyrimų net ir tvarkybos dokumentai tvarkybos projektų rengti neleidžia. O kad muziejus prisirinko kažkokių neva ekspertų, kurie pasirašė, kad galima, tai viskas jų atsakomybėje“.

Tyrimus užsakinėjo 4 mėnesius

Savo ruožtu Viešųjų pirkimų tarnyba šią savaitę nustatė, kad pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus skubiai skelbtas 363 tūkst. eurų vertės konkursas geologiniams tyrimams vykdytas su pažeidimais, nesuteikiant galimybių pateikti pasiūlymų, kol galiausiai planų vykdyti tyrimus apskritai atsisakyta.

VPT pažymi, kad Geologijos tarnyba rekomendacijas Vyriausybei, muziejui pateikė dar pernai rugsėjį, o muziejus tyrėjų paieškas pradėjo tik po dviejų mėnesių, per tą laiką nuslinkus penkioms nuošliaužoms. Tuomet, atsižvelgus į kritinę kalno būklę, nuspręsta vykdyti neskelbiamas derybas, kurios leidžia derėtis su vienu tiekėju, tačiau pakviesti buvo penki. Keturi jų pasiūlymų net nepateikė, nes tam muziejus nustatė vos trijų darbo dienų terminą, be to, tiekėjai nurodė, kad muziejus pateikė per mažai informacijos. Vienas tiekėjas vis dėlto atsiliepė iki nurodyto termino, tačiau muziejus to nepastebėjo ir pasiūlymo nevertino. Vasarį nuspręsta pirkimą nutraukti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė pripažino, kad viešieji pirkimai nėra muziejaus funkcijos, todėl jie strigo, nes kaskart tekdavo konsultuotis su teisininkais. Vis dėlto ji tvirtino, kad tyrimų šiuo metu apskritai nėra prasmės daryti ir jie bus atliekami tik rengiant kapitalinį šlaitų tvarkymo projektą.

„Mes nesiėmėme tų geologinių gręžinių daryti, nes, mūsų manymu, tai – ne mums spręsti, – tvirtino B. Kulnytė. – Iškilo specialistų tokia nuomonė, kad vis tik organizuojamas konkursas šlaitų tvarkymui. Mes kapitaliai baigiame tvarkyti didžiosios nuošliaužos plotą, o toliau turi būti parengtas projektas. Tai projektuotojai ir užsakys gręžinius, kokie jiems bus reikalingi“, – teigė B. Kulnytė.

Anot jos, muziejų persigalvoti dėl gręžinių privertė „inžinieriai, kuriais pasitikime ir kurie turi daug praktikos, dalyvavę Atominės elektrinės statybose“. Kas šie specialistai, ji neatskleidė.

Šiuo metu jau sutvarkyta Šiaurės vakarinė kalno dalis, likusiuose šlaituose pašalinta avarinė būklė,rengiamas jų tvarkymo projektas. Kaip skelbta anksčiau, didžiausia grėsmė kyla pietrytinio šlaito gynybinės sienos daliai. Neautentišką, 1994-1996 metais statytą sieną anksčiau svarstyta nugriauti, vėliau nuspręsta jos pamatus sutvirtinti įgręžiant polius.

Nuo pernai rudens kalne nuslinko mažiausiai 5 didesnės nuošliaužos, tuomet įmonė „Rekreacinė statyba“ jas nukasė siekiant išvengti nuošliaužų susijungimo, šlaitai tvirtinami, rengiama drenažo sistema.

„Darbai buvo taip pat su projektu, bet tokiu laikinu – likviduoti avariniams darbams. O naujas projektas bus kapitaliniam šlaitų sutvarkymui. Projektas kepurės sutvarkymui jau yra, bet mes norime, kad jis būtų toks jungtinis, kartu ir šlaitų sutvarkymui, būtų nebe vieniems metams, kad nepasikartotų tokios istorijos, kaip dabar“, – sakė B. Kulnytė.

Autorius: Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Gediminokalnas Nacionalinismuziejus tvarkymodarbai geologijostarnyba
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Būstas
Lapių g. 3 jau kyla naujas Algirdo Kaušpėdo kurtas butų ir komercinių patalpų projektas „Žvėryno Lapės”. Gyvenamieji namai išsiskiria savo mažaaukšte statyba, „kiemo be automobilių“ vizija ir lokacija viename seniausių ir unikaliausių Vilniaus rajonų. Statybos darbai jau prasidėjo, numatoma pabaiga – 2021 m. IV ketvirtis – 2022 m. I ketvirtis. „Labai didžiuojamės šiuo projektu. Tęsiant gerąsias Žvėrynui būdingos mažaaukštės statybos tradicijas, „Žvėryno La...
Įvykiai
Ypatinga žinia visiems akordeono muzikos mylėtojams: spalio 23 dieną rudeniškame Vilniuje prasideda XXIII Tarptautinis akordeono festivalis VILNIUS 2020. Kaip visuomet, renginio organizatoriai klausytojams siekia pristatyti įdomiausias bei aktualiausias akordeono meno tendencijas. Jūsų dėmesio, iki pat lapkričio 22 dienos, laukia net dvylika festivalio koncertų, kuriuose pasirodys veržlūs, novatoriški, aistringi ir kūrybiški atlikėjai savo koncertinio gyve...
Įvykiai
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama suteikti informacijos apie netinkamai atliekas tvarkančias įmones. Aplinkosaugininkų valdoma apskaitos informacinė sistema leistų nustatyti ir nubausti tikruosius nuotekų teršėjus bei atgrasyti visus nesąžiningus atliekų tvarkytojus suvokiant, kad už tokius veiksmus neišvengiamai reikės prisiimti atsakomybę. Aplinkos apsaugos departamento du...
Savivalda
Gerbiamieji Vilniaus miesto gyventojai, spalio 26 d. Kauno g. 3 pastate bus dezinfekuojamos patalpos, todėl asmenys socialinių išmokų klausimais bus aptarnaujami tik nuotoliniu būdu. Dezinfekcija atliekama pasibaigus spalio 25 d. Kauno g. 3 pastate (Algirdo rinkimų apylinkė Nr. 17) vykusiems Seimo rinkimams. Prašymus dėl socialinių išmokų galima teikti šiais būdais: prisijungus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt; prisijungus vilnius....
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 200 iš jų registruota Vilniaus, 80 Kauno, 38 Šiaulių, 30 Klaipėdos, 24 Marijampolės apskrityse. Dar 18 patvirtinta Telšių, 14 Panevėžio, 10 Utenos, 8 Tauragės ir 2 Alytaus apskrityse. Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, ep...
Įvykiai
Nenustebkite sostinės gatvėse išgirdę susišaudymą ar ant Šeškinės daugiabučio stogo išvydę snaiperį – šį rudenį sostinės viešosiose erdvėse gausu filmuojamų detektyvinių serialų ir kino filmų scenų. Kino kūrėjai filmuoja ir rudeniui suplanuotas scenas, ir dėl karantino sustojusius, o dabar atnaujintus projektus. Tikimasi, kad toks intensyvus ir darbingas ruduo įneš balanso bei optimizmo kino industrijai, kurios filmavimo darbai buvo visiškai sustabdyti nuo...
Įvykiai
Vilniuje naktimis pradėta remontuoti judraus Laisvės prospekto atkarpa Viršuliškėse – nuo Viršuliškių gatvės iki Spaudos rūmų. Beveik 700 m prospekto dalyje klojamas ištisinis asfaltas, keičiami kelio bortai, atnaujinamos net 5 viešojo transporto stotelės, po darbų bus ir naujas gatvės ženklinimas. Prospekto remontui Vilniaus savivaldybė skyrė apie 500 tūkst. eurų. „Laisvės prospektu kasdien pravažiuoja apie 55 tūkst. vilniečių, gyvenančių Lazdynų, Karolin...
Sveikata
Lietuvoje per vakar parą patvirtinta 311 koronavirusinės infekcijos atvejų. Iš jų 101 Kauno, 68 Vilniaus, 39 Telšių, 36 Klaipėdos, 27 Šiaulių, 19 Marijampolės, 11 Panevėžio, 7 Tauragės, 3 Alytaus. Per vakar parą patvirtintas 1 įvežtinis atvejis iš Lenkijos. 96 asmenų užsikrėtimo aplinkybės, pirminiais duomenimis, nėra žinomos. 44 asmenims atvejai buvo patvirtinti po kontakto su užsikrėtusiuoju, tačiau šie atvejai nėra priskiriami protrūkiams. Protrūkiuose...
Įvykiai
Dangų rėžiantis Televizijos bokštas – turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų, todėl alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ pristato per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl „Sodros“ pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karolinišk...
Exchange Rates
USD 0,843