A.Skarbalius: „Būdamas futbole jaučiu, kad gyvenu“

„Žalgirio“ vyriausias treneris Aurelijus Skarbalius savo 45-ąjį gimtadienį sutiko aikštėje. Gegužės 12 dieną jo vadovaujama komanda sostinės derbyje susigrūmė su „Trakų“ ekipa. Sezono pradžia „Žalgiriui“ ir A.Skarbaliui negaili rimtų iššūkių, tačiau futbolo specialistas tikina, kad būtent naujų iššūkių troškimas ir paskatino jį iš Danijos sugrįžti į Lietuvą.

Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su „Žalgiriu“? Kaip atsidūrėte pagrindinėje komandoje?

Save vadinu baltu čigonu. Mano tėtis buvo sportininkas ir iki šiol sukasi rankinio pasaulyje. Aš gimiau Šiauliuose, po trijų metų persikėlėme į Vilnių. Augau Baltupiuose, prie 12 vidurinės mokyklos nuo ryto iki vakaro stadione spardydavome kamuolį. Bet futbolo treniruotes lankyti pradėjau tik sulaukęs 10-ies. Apskritai, besimokydamas išmėginau įvairiausias sporto šakas – plaukimą, šokius, šachmatus, krepšinį, lengvąją atletiką. Bet visada mane traukė futbolas.

Galiausiai, sulaukęs 10 metų pradėjau lankyti futbolo treniruotes Vilniaus futbolo mokykloje. Jos vyko garsiojoje „Marakanos“ aikštėje, ant žvyro, arba greta esančiose mažesnėse futbolo aikštelėse ant asfalto.Kai buvau 15-os iš Vilniaus išvykau į Kauną, kur mano tėtis treniravo rankinio komandą. Kaune patekau į specialią sportinę klasę ir ten per kelis metus labai smarkiai patobulėjau. Mūsų klasėje buvo 33 berniukai, geriausi Kaune tos amžiaus grupės futbolininkai. Manau, kad tai ir buvo vienas iš to meto futbolo sėkmės receptų.

Miestuose būdavo tam tikri futbolo centrai, kuriuose surinkdavo geriausius tam tikro amžiaus futbolininkus ir jie kiekvieną dieną treniruotėse konkuruodavo tarpusavyje. Tokioje sunkaus darbo ir intensyvios konkurencijos aplinkoje subręsdavo bent keli tikrai talentingi jaunuoliai. Tiesa, aš tu metu nebuvau priskiriamas prie futbolo talentų. Buvau mažas, niekada nepapuldavau į jokias miesto ar šalies rinktines. Tačiau sulaukęs 16-os patekau į Kauno „Bangos“ komandą, žaidžiau miesto pirmenybėse, o 1990 metais su pagrindine ekipa rungtyniavau ir Baltijos čempionate. Ten mane ir pastebėjo Vilniaus „Žalgirio“ treneriai. Tų pačių metų pabaigoje sulaukiau kvietimo dalyvauti specialioje peržiūroje ir kartu su Eimantu Poderiu patekome į legendinį, garsųjį „Žalgirį“, apie kurį svajojo visi to meto vaikai. Tai buvo ne tik mano, bet ir visų futbolą žaidžiančių vaikų svajonė.Tuo metu mano buvo 17 metų, jaučiausi nuostabiai. Tėvai sutiko išleisti mane į Vilnių ir kitus keturis metus praleidau „Žalgiryje“.Į

Vilnių atvykote tuo metu, kai „Žalgiris“ išgyveno dideles permainas, komandą paliko didžioji dalis legendinių žalgiriečių? Ar nenusivylėte patekęs į kitą klubą nei įsivaizdavote?

Iš tiesų, po 1990 metų Lietuvoje daug kas pasikeitė. Mes iškovojome Nepriklausomybę, sugriuvo mus nuo laisvo pasaulio skyrusi geležinė uždanga ir žmonės galėjo patys spręsti kur jiems keliauti ir gyventi. Tie pokyčiai mus visus labai džiugino, Deja, futbolui jie sudavė sunkų smūgį. Tiesa, iš pradžių Lietuvos čempionatas buvo gana aukšto lygio, taip pat ir „Žalgiris“ kurį laiką išsaugojo bent dalį pagrindinių žaidėjų. Bet netrukus geriausi žalgiriečiai išvažinėjo po įvairias Europos šalis. Tai normalu, nes jie buvo tikrai aukšto, tarptautinio lygio futbolo meistrai. Netrukus liko tik keli vyresni žaidėjai iržalio jaunimo.

Kita vertus, galima sakyti, kad ne visos permainos buvo neigiamos. Nežinau, ar būčiau sulaukęs progos žaisti aukščiausioje lygoje, jei komandoje būtų likę vyresni futbolininkai. Tais laikais patekti į pagrindinę „Žalgirio“ meistrų komandą buvo labai sunku, reikėję ne vienerius metus žaisti dublerių ekipoje. O man iš karto pasitaikė proga žengti į pagrindinę komandą. Ir patekau tokiu metu, kai vyresni žaidėjai atsisveikino su „Žalgiriu“, o liko 1972-1973 m. gimimo vaikinai, taip pat Ričardas Zdančius, Virginijus Baltušnikas, Alvydas Koncevičius. Taip gavosi, kad komandos treneriai nusprendė paskirti mane kapitonu. Aš tikrai nebuvau geriausias tos komandos futbolininkas, tačiau pasižymėjau kitomis, sakykim, lyderio savybėmis. Man tuo metu buvo vos 18, bet Benjaminas Zelkevičius patikėjo manimi.

Man atrodo, kad tuo metu „Žalgiryje“ augo puiki komanda. 1991 ir 1992 metais tapo Lietuvos čempionais, kelis kartus iškovojome šalies taurę ir nuolat buvome tarp geriausių šalies komandų. Apskritai, per savo futbolininko karjerą aš žaidžiau tik dėl pačių aukščiausių vietų kovojusiuose klubuose. Po „Žalgirio“ buvo metai Kauno „Inkaro“ komandoje, su kuria dar kartą tapau Lietuvos čempionu, paskui beveik dešimtmetis Kopenhagos „Brondby“ klube.

Danijoje penkis kartus iškovojau aukso medalius, tris kartus laimėjau taurę, o prasčiausias komandos rezultatas man žaidžiant buvo antra vieta.Ką tuo noriu pasakyti? Sovietiniais laikais „Žalgiryje“ buvo juntama ypatinga aura. Vis dėlto, tai buvo visos Lietuvos komanda, faktiškai visas šalies futbolas dirbo tam, kad „Žalgiryje“ žaistų geriausi Lietuvos futbolininkai, kad jie galėtų visą dėmesį skirti tik futbolui, kad per sportą galėtume parodyti kitoms Sovietų Sąjungos respublikoms, o ypač – Rusijai, kad mes, lietuviai, esame ne prastesni, o net geresni už juos. Tai buvo mūsų kova ir šiai kovai mes atiduodavome visas savo jėgas.Atgavus Nepriklausomybę tas kovingumas išliko. Mes buvome „Žalgiris“ ir turėjom įrodinėti, kad esame geriausi Lietuvoje. Manau, kad ne atsitiktinai vėliau beveik visi tos komandos žaidėjai žaidė ir užsienyje, turėjo neblogas karjeras, daugelis rungtyniavo ir Lietuvos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje. Gal ta rinktinė ir nebuvo geriausia Europoje, bet kažką tokio turėjome. Tai buvo „Žalgirio“ dvasios ir kultūros atspindžiai, kuriuos aš pasiėmiau su savimi ir išsaugojau per visą savo karjerą.

Danijoje sulaukėte pripažinimo ir kaip futbolininkas, ir kaip treneris. Kas paskatino jus sugrįžti į Lietuvą ir nerti į lietuviško futbolo sūkurius?

Dar dirbdamas Danijoje nusprendžiau, kad turiu daugiau prisidėti prie Lietuvos futbolo gaivinimo. Man regis, paskutiniu lašu tapo 2015 metais vykusios Lietuvos ir Anglijos rinktinių rungtynės, po kurių visi, o taip pat ir aš, buvome labai nusivylę mūsų rinktine, futbolu apskritai. Tačiau tada pagalvojau, kad iš to pykčio ir nusivylimo nieko pozityvaus nesigaus. O norint kažką keisti, reikia imtis realių darbų. Su keliais buvusiais Lietuvos futbolininkais aptarėme, kaip galėtume padėti. Bet tuo metu padėtis buvo labai sudėtinga, vien dėl to, kad šalies federacijoje vyko kova dėl valdžios. Nenorėjau veltis į šiuos reikalus, nenorėjau jokių revoliucijų ar perversmų. Todėl pasirinkau kitą kelią. Nusprendžiau, kad jei mes norime po 10-15 metų turėti naują futbolininkų kartą, reikia pradėti kurti vaikų treniravimo metodiką, padėti treneriams, suteikti jiems galimybę gerinti savo žinias. Džiaugiuosi, kad po trijų darbo metų su Utenos „Utenio“ futbolo akademija jau matosi tam tikras progresas. Apskritai, manau, kad mes ne tik Utenoje, bet ir platesniu mastu Lietuvoje judame į priekį.

Kaip vertinate savo darbą su „Žalgiriu“? Ar esate patenkintas komandos progresu, žaidimu, rezultatais?

Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad „Žalgiris“ išgyveno sunkiausius metus, lenkiu galvą prieš tuos žmones kurie šiam klubui neleido numirti. Kai praėjusių metų lapkritį man paskambino tuometinis klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius, aš buvau ir nustebęs, bet tuo pačiu ir labai nudžiugau. Tuo metu turėjau daug ir įvairios veiklos, bet man atrodė, kad šiek tiek trūksta naujų iššūkių. Ir „Žalgiryje“ aš gavau labai gerą, stiprų ir rimtą iššūkį. O dar labiau mane džiugina supratimas, kad aš galiu padėti ne tik „Žalgiriui“, bet ir visam Lietuvos futbolui.Be abejo, sezono pradžia gana sudėtinga. Tačiau teikia pasakyti, kad šiuo metu A lygoje yra labai stipri konkurencinė aplinka. Tai Lietuvos futbolui yra didžiulė nauda. Neabejoju, kad jei klubai ir toliau išlaikys ekonominį stabilumą, atitinkamą komplektaciją ir pasirengimą, tai vienas kitą spausdami jie tik dar labiau ir sparčiau tobulės.

Kalbant apie „Žalgirį“, noriu pasakyti, kad mūsų komandoje matau gerą kokybę. Ir aš išdaug tikiuosi iš savo žaidėjų. Visgi, nors mes ir turime didelį potencialą, bet laikas nėra mūsų sąjungininkas. Mums reikia laiko, kad susižaistume, kad sukauptume patirties – tiek geros, tiek ir skaudžios. O mes laiko paprasčiausiai neturime. Tad priklausomai nuo traumų, nuo stabilios sudėties, tęstinumo, priklausys ir mūsų sportinė forma. Bet aš tikiuosi, kad iki per artimiausius kelis mėnesius padėtis pagerės ir Europos lygos atrankos varžybose mes pasieksime savo tikslus.

AurelijusSkarbalius futbolas VilniausŽalgiris
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Atvėsus orams ir įpusėjus rudeniui, vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iki kito sezono uždarė sostinėje viešose erdvėse įrengtas geriamojo vandens gertuves, tačiau kitais metais jų tinklą tiek miesto žaliosiose zonose, tiek ir sostinės mokyklose planuoja plėsti. Iki šių metų pabaigos viešų „Vilniaus vandenų“ gertuvių skaičius atvirose sostinės erdvėse išaugs nuo 9 iki 16-os, o kitais metais ketinama įrengti dar mažiausiai penkias gertuves. Mokyklos...
Verslas
Nuo lapkričio 1 dienos Vilniaus prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ laikinai trumpina parduotuvių darbo laiką – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val. Toks sprendimas priimtas reaguojant į situaciją šalyje bei sostinėje įvestą lokalų karantiną. Keičiasi „Akropolyje“ įsikūrusių parduotuvių darbo laikai, tačiau „Maxima“ dirbs nuo 8 iki 24 val., o „Eurovaistinė“ ir „Ermitažas“ nuo 8 iki 22 val. Kavinių ir restoranų, taip pat laisvalaikio ir pramog...
Verslas
Šiandien Vilniuje, Konstitucijos prospekte atidaryta naujausia, trečia šiemet sostinėje, „Rimi“ tinklo parduotuvė. Iš viso šešta šiais metais tinklą papildžiusi „Rimi“ duris atvėrė tarp prekybos ir verslo centro bei Vilniaus miesto savivaldybės, kurių lankytojams pritaikė patį naujausią, bet jau gerai išplėtotą express formatą – be vartojimui paruošto maisto ir greitam apsipirkimui skirtų zonų, čia įrengta ir mobiliųjų telefonų pakrovimo stotelė. Kaip paro...
Kultūra
Rekonstruojamas Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) premjeras pristato ir repeticijas rengia įvairiausiose vietose. Šiuo metu Vilniaus kino klasteryje (kur vyko „Respublikos“ premjera) vyksta naujo spektaklio pagal Augusto Strindbergo pjesę „Didysis kelias“ repeticijos. Penktąją šio LNDT sezono premjerą režisuoja Jonas Vaitkus, spektaklyje vaidins didžioji dalis LNDT trupės aktorių. „Didžiojo kelio“ premjera įvyks lapkričio 7, 8 dienomis, taip pat...
Įvykiai
Nuo spalio 29 dienos Karoliniškių mikrorajone, Vilniuje esantis Lietuvos pašto skyrius (50-asis paštas) perkeltas į naujas, pagal modernią koncepciją įrengtas patalpas – nuo šiol klientai bus aptarnaujami adresu L. Asanavičiūtės g. 17. Naujose patalpose didelis dėmesys skirtas klientų patogumui. Daugiau nei 110 kvad. metrų ploto patalpose veikia 3 klientų aptarnavimo langeliai, suprojektuota patogi laukimo salė, skyrius pritaikytas žmonėms su negalia, įren...
Įvykiai
Galerija „The Rooster Gallery“ ir menininkas Tomas Daukša pristato naują „Kuriu Vilnių“ projektą – Naujamiestyje, Algirdo g. skvere šalia „Oslo namų“ apsigyveno du sniego žmonės. Tai skulptūrinė grupė „Nauja karta“ – menininko keletą metų vykdomo projekto dalis. Sniego žmonių figūrėlės jau gerai pažįstamos ne tik galerijų lankytojams Lietuvoje, bet ir tarptautinėje meno scenoje. Programą „Kuriu Vilnių“ inicijavo ir remia Vilniaus savivaldybė. Su visais pro...
Įvairios
Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ rengiasi visuomenei pristatyti Vilniaus senųjų kapinių komplekso, vadinamo Antakalnio kapinėmis, teritorijos tvarkymo idėją. Architektai vykdo Vilniaus miesto savivaldybės užduotį išplėsti vadinamąjį Menininkų kalnelį. Svarbiausių epochos lūžių ir kultūros metraščiu vadinamos XVII–XVIII a. susiformavusios Antakalnio kapinės – vienintelės Vilniuje, kuriose nuo seno laidoti įvairių konfesijų mirusieji: pravoslavai, katali...
Konkursas!
2023-ieji Lietuvos sostinei, o kartu ir visai šaliai bus ypatingi – vilniečiai švęs 700-ąjį savo miesto gimtadienį, kuris skaičiuojamas nuo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Šia proga Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ organizuoja unikalių idėjų konkursą, kuriame meno ir kultūros bendruomenės kviečiamos teikti savo pasiūlymus, kaip miesto gyventojai bei svečiai galėtų paminėti artėjančią solidžią sukaktį. Konkurso me...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 950 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 350 iš jų registruoti Vilniaus, 152 Kauno, 124 Klaipėdos, 120 Telšių, 97 Šiaulių apskrityse. Dar 35 atvejai registruoti Panevėžio, 32 Tauragės, 28 Marijampolės, 7 Alytaus ir 5 Utenos apskrityse. Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtin...
Exchange Rates
USD 0,854