Vilniuje lankysis robotikos specialistai iš viso pasaulio

Robotikoje jau nebėra sąvokų „užsieniečiai“ ir „mes“ – lietuviai yra ir naujausių technologijų kūrėjai, ne tik naudotojai. Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris, šią savaitę Vilniuje vyksiančios robotikos ir dirbtinio intelekto konferencijos startuoliams ambasadorius, pasakoja į Vilnių pakvietęs bendraminčius, su kuriais aptars ateitį, kuri nepaprastu greičiu vyksta jau dabar. Konferencija vyks Vilniuje birželio 7 d., kartu su inovacijų festivaliu LOGIN 2018.

Konferencijos organizatorė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pristato interviu su vienu iš programos sudarytojų.

Robotikos ir dirbtinio intelekto tema yra neišvengiama bet kuriai apie technologijas kalbančiai konferencijai. Ar Lietuva, Lietuvos technologijų kūrėjai turi ką papasakoti pasauliui apie savo pasiekimus šioje srityje?

Lietuvos robotikos sektorius yra matomas ir atpažįstamas robotikos ir dirbtinio intelekto tarptautinėse bendruomenėse. Šioje srityje Lietuva, kaip ir visa Europa, yra eksperimentinėje stadijoje. Lietuvos robotikos sektoriaus įmonės, nuoseklaus ir kryptingo savo darbo dėka, yra pripažinti partneriai ir dalyviai bendruose ieškojimuose, kaip mokslo atradimus efektyviai pritaikyti plataus vartojimo rinkoje. Pasaulinėje rinkoje konkurencija tiesiog verčia ieškoti ir taikyti gamybos efektyvinimo ir produktyvumo didinimo sprendimus. Globalioje rinkoje lietuviai veikia be sienų ir yra aktyvūs tarptautinėse tiekimo grandinėse, į kurias mes sparčiai integruojamės ne tik kaip technologijų naudotojai, bet jau ir kaip kūrėjai.

Lietuvos įmonės, kurios drąsiai atsivers inovacijų kultūrai ir pradės taikyti ar kurti šiomis technologijomis grindžiamus sprendimus, įgys pranašumą. Mes turime labai aiškią žinutę verslui: mes kuriame robotus ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus, integruojame kitų šalių sprendimus ir turime platų draugų ratą visame pasaulyje toms problemoms, kurių negalime išspręsti savo jėgomis. Todėl matome didelį Lietuvos potencialą – svarbu deramai ir tikslingai nacionaliniu mastu sutelkti intelektinį bei finansinį resursą proveržiui.

Jūs esate vienas iš šios konferencijos ambasadorių, prisidėjęs sudarant programą, atrenkant geriausius pranešėjus. Kokius užsieniečius pakvietėte į konferenciją ir kodėl jų temos yra svarbios Lietuvos inovacijų kūrėjams?

„Užsieniečiai” tokios konferencijos kontekste jau yra keista sąvoka – mes turime nemažai globalių lietuvių, kurie yra nuolatiniame judėjime tarp šalių. Sakyčiau, kad sukvietėme bendraminčius iš Lietuvos ir užsienio pakalbėti mums visiems rūpimais klausimais: kas naujo ir įdomaus mūsų laukia ateityje; ką iš robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų galime pritaikyti jau šiandien; su kokiais iššūkiais susiduriame ir kaip juos sprendžiame; kodėl robotikos ir dirbtinio intelekto temos mus įkvepia ir skatina investuoti savo dėmesį ir laiką.

Rengdami programą derinome įkvepiančius ir pragmatiškus pranešimus, tačiau ir vienų ir kitų dėmesys bus skiriamas artimiausiai ateičiai. Ne tai, kuria mus gąsdina Holivudo filmai, bet tai, kurią konkretūs žmonės Lietuvoje ir užsienyje kuria jau čia ir dabar. Renginį pradėsime ir užbaigsime žinute, kad ta ateitis jau prasidėjo, skatinsime žmones pamatyti panašių technologijų skirtingas taikymo sritis, dalį gal įkvėpsime judėti su mumis šiuo nauju ir vis dar mažai atrastu keliu.

Konferencijoje Ieva Martinkėnaitė („Telenor“) ir Stephen Broadhurst (IBM) pasakos apie plačias dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes, Claus Lenz („Cognition Factory“) ir Ahmed Ghorbal („Inveniam“) palies 4-osios pramonės revoliucijos temą, Francessco Ferro („PAL Robotics“) ir Rich Walker („Shadow Robot Company“) pristatys robotų humanoidų galimybes, Karile Klug (XING) ir Torben Schwellnus (XING) nukreips žvilgsnį į šių technologijų panaudojimą paslaugų sektoriuje, o viską pabaigs ambicingų Lietuvos robotų kūrėjų diskusija.

Ar naujų sudėtingų technologijų kūrimas Lietuvoje įmanomas be valstybės, ES fondų paramos?

Tikrai įmanomas. Kai mes steigėme Lietuvos robotikos asociaciją, labai džiaugiausi visų steigėjų – verslo įmonių – bendru sutarimu, kad orientuosimės į privatų sektorių ir užsienio partnerystes, o ne į valstybės pagalbą. Tačiau yra sričių, kur valstybės ir ES parama turi prasmę – technologijų kūrimas yra labai rizikinga veikla, valstybės investicijos į šią sritį sumažina rizika. Ypač tai aktualu ankstyvose technologijų kūrimo stadijose, kuriose verslas dažniausiai nedalyvauja, tuo užsiima mokslo institutai ir universitetai. Galbūt prasminga būtų ir valstybės intervencija į verslo kapitalo rinką, siekiant paskatinti investicijas į rizikingiausius startuolius. Man patinka žiūrėti į ES paramą kaip į savotišką nuolaidą kokybiškesniam produktui sukurti – tačiau pirmiausia turi būti noras sukurti kokybišką produktą savo lėšomis, o tik po to bandyti pritraukti investicijas, tame tarpe ir ES fondų. Jeigu tik pagal fondų schemas bandai kurti produktus – nesėkmė beveik garantuota.

Dažnai Lietuvoje kalbame, kad reikalingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Robotus ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės yra abejose barikadų pusėse, mūsų įmonėse daug mokslo, kuris pritaikomas praktikoje. Jei visose srityse žinių perdavimas taptų neatsiejama dalimi, turėtumėm daug geresnį rezultatą ir taip geidžiamą aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų dalį augančią bendroje eksporto ar viso BVP dalyje. Sumani valstybės intervencija kuriant „smėlio dėžes“ eksperimentuojančiam verslui būtų labai prasminga.

Paprastai didelės turtingos korporacijos būna vienas iš technologinės pažangos iniciatorių – joms tiesiog reikia inovacijų, jei nori išlikti konkurencingos. Ar ir Lietuvoje turime pavyzdžių, kai reikšmingi robotikos ir dirbtinio intelekto produktai buvo sukurti ne startuolių ekosistemoje, o didelėse jau ilgai gyvuojančiose įmonėse?

Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, dažniausiai mažos arba vidutinės pridėtinės vertės srityse. Užsienio žaidėjai Lietuvoje taip pat steigia daugiau pardavimų padalinius ar paslaugų centrus, o ne inovacijų padalinius iš kurių galėtų išaugti startuoliai. Tačiau turime pavyzdžių, kai tradicinio verslo įmonės sukuria sprendimus savo reikmėms, o po to bando juos komercializuoti kaip atskirą produktą, ar steigdami naują įmonę. Tačiau svarbiausia, kad atsivėrimas inovacijoms taptų masiniu reiškiniu mūsų įmonėse. Ne taip svarbu, ar tai vidinio įmonės padalinio, valstybinio mokslo instituto, startuolių ekosistemos ar užsienio partnerių įtakotas procesas. Svarbiausia įmonėms neįstrigti menamo komforto zonoje, nes tada apie aukštesnę pridėtinę vertę, kurios šiuo metu reikia tolimesnei verslo plėtrai ir augimui, galime pamiršti.

robotika login konferencija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Rytas“ „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalio dvikovoje sutriuškino Klaipėdos „Neptūną“ 86:72 (33:23, 24:10, 20:16, 9:23). Ši pergalė atvėrė vilniečiams kelią į turnyro finalą, kuriame Dainiaus Adomaičio auklėtiniai ginklus surems su principiniu varžovu – Kauno „Žalgiriu“. Rungtynes geriau pradėjo klaipėdiečiai, kurie po Lorenzo Williamso taiklaus tritaškio pirmavo (4:10). Tačiau tada prabilo sostinės klubo toliašaudė artilerija. Arnas...
Įvykiai
Vilniaus Gedimino prospekte liepsnoja 70 Laisvės laužų ir tvyro ypatingai pakili nuotaika – būtent šiandien sukanka 70 metų, kai Vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. Tokie partizanai kaip Adolfas Ramanauskas – Vanagas, besislapstydami, keliavo kelis šimtus kilometrų į Šiaurės Žemaitiją, kad ją pasirašytų. „Prieš 70 metų partizanų pasirašyta deklaracija – ypatingas ženklas mums – kokią viziją turim turėti ir kur eiti. N...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Laisvalaikis
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas 2016 m. pristatė savo režisuotą spektaklį pagal Ingmaro Bergmano pjesę „Intymūs pokalbiai“. Spektaklis sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Kovo 14 d. režisierius pakvies į antrą spektaklį pagal to paties autoriaus pjesę – „Scenos iš vedybinio gyvenimo“. Tai lyg šeimyninės temos pratęsimas. Nors žiūrovai išvys kitą Ingmaro Bergmano pjesę, tačiau Vytautas Rumšas, kuris yra ir insce...
Laisvalaikis
2019 m. Vasario 20-23d., Vilniuje vyks jau „III-asis tarptautinis Sigito Šilinsko klasikinės gitaros konkursas“. Tai bus reikšmingas įvykis Lietuvos gitaros gerbėjams, pedagogams ir moksleiviams. Pastarųjų skaičius kiekvienais metais auga ir jaunieji mūsų šalies gitaristai pelno vis daugiau apdovanojimų užsienyje vykstančiuose tarptautiniuose konkursuose. Kaip informuoja konkurso sumanytojas ir meno vadovas, žymus Lietuvos gitaros atlikėjas ir pedagogas Al...
Įvykiai
Vasario 16-ąją jaunimas iš visos Lietuvos ir Vilniaus tradiciškai susirenka Šventaragio slėnyje į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Vien tik iš Vilniaus eisenoje šiandien dalyvauja 4,5 tūkstančio moksleivių! „Kad mes ateitume į šią Vasario 16-ąją, daug žmonių nuėjo didelį kelią. Šiandien mūsų kelias bus trumpesnis, bet skirtas atminti šiems žmonėms. Tai kelias, jungiantis mus su Valstybe ir jos kūrėjais. Kai ateisime prie J. Basanavičiaus kapo, neužmirški...
Laisvalaikis
Kristijono Donelaitis vienas ryškiausių lietuvių poetų, turbūt dėl to Kristijono Donelaičio skulptūrai skirta tokia garbinga vieta Vilniaus universiteto ansamblyje. Skulptūra vaizduoja patį K. Donelaitį ir puikuojasi Vilniaus universiteto pagrindinių rūmų fasade. Kristijonas Donelaitis gimė 1714 01 01, mirė 1780 02 18. Kristijonas Donelaitis buvo vienas savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasikas, liuteronų kunigas. Gimė Lazdynėlių ka...
Įvykiai
Vasario 16-ąją vilniečiai ir miesto svečiai švęs įsimintinai – miesto centre laukia daugybė renginių, koncertas, fejerverkai bei 70 šventinių laužų. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną viešasis transportas Vilniuje bus nemokamas, todėl visi kviečiami automobilius palikti namuose ir keliauti rekordiškai atsinaujinusiais sostinės autobusais ir troleibusais. Ruošiantis miesto renginiams bei jų metu sostinėje numatomi laikini eismo ribojimai, o 10, 11, 33 ir 89...
Įvykiai
Ši žiema nustebino kaip niekad gausiu sniego kiekiu ir ekstremaliomis oro sąlygomis, kelininkai ir aplinkos prižiūrėtojai plušo nesustodami, o prasčiausia situacija dėl suplūkto sniego ir provėžų susidarė daugiabučių kiemuose. Tačiau už aplinkos tvarkymą devyniose iš 21 seniūnijos Vilniuje atsakingas „Dolmans Landscaping Group“ ir „VSA“ konsorciumas gyventojams turi gerų žinių – visą žiemą ramybės nedavęs sniegas ir ledas pagaliau nuvalytas. Bendrovės „VSA...