Šuns Duko istoriją pasakoja savanoriai

Šuns Duko istoriją pasakoja savanoriai, nuotrauka-1

Ar laikome Duką neperspektyviu šunimi? Ar manome kad šuo, kuriam virs devynių metų, be dantų, šuo, kuris turi labai specifinį charakterį ir gyvena pas mus jau beveik metus taip ir liks pas mus gyventi tiek, kiek jam bus lemta? Retorinis klausimas.

Dukas turi savo istoriją. Bet ta istorija prasideda tik NUO jo atsiradimo prieglaudoje dienos, istorijos IKI mes nežinome.

Jis buvo rastas valkataujantis Dvarčionyse, ir tikrai jau galima papasakoti apie nuostabiai pasikeitusį Dukutį. Taip, dar yra ko išmokti, bet kaip visada esant norui, viskas įmanoma. O noro keisti ir keistis mes tikrai turim :-) .

Šuns Duko istoriją pasakoja savanoriai, nuotrauka-2

Pirmomis savaitėmis Dukas atsisakydavo su mumis bendrauti - valkataujančio šuns gyvenimas ne rožėmis klotas, todėl jo pasitikėjimą mums irgi teko užsitarnauti. Kai atnešdavom skaniausio maisto, vengė bet kokio kontakto, apie akių kontaktą nėra net ko kalbėti, į veidą net nepasižiūrėdavo, nusisukdavo į sieną ir bambėdavo (bet pasivaikščiojimo ir maisto niekada neatsisakydavo). Labai greitai Dukas pradėjo džiaugtis pamatęs besirenkančius savanorius, jis jau laukia nesulaukia pasivaikščiojimų lauke, pasivaišina skanėstais iš rankų, na o Duko numylėtiniai savanoriai (taip, jau turi ir tokius) gali jį net paglostyti.

Dukas senai suprato, kad prieglaudoje yra geriau, negu gatvėje (šilta, smagu, jauku, sotu), bet juk gelbėjame ir tokius šuniukus, kad galiausiai jie atsidurtų namuose.

Ir tegu visai menka tikimybė rasti jam namus ( o tokių šunų kaip jis turime ne pora ir net ne dešimt...), bet nurašyti jį į visiškai beviltiškus irgi nenorime.

Šuns Duko istoriją pasakoja savanoriai, nuotrauka-3 Šuns Duko istoriją pasakoja savanoriai, nuotrauka-4

Tautmilės globa

Tautmilės prieglauda
Tautmilėsprieglauda dovanojamigyvūnai Dukas ieškonamų
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.