Ar tikrai norime išsaugoti sovietmečio barbarizmą ir betono apkasus Reformatų sode?

Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus apie pasirašytą sutartį su rangovu dėl Reformatų sodo atnaujinimo, visuomenininkai ir aplink sodą gyvenantys vilniečiai sujudo – nebeliks parko dabartinio reljefo ir laiptuotų struktūrų. Ar tikrai reiktų išsaugoti sovietmečio barbarizmą ir betono apkasus Reformatų sode – kalbamės su sodo atnaujinimo projekto autoriais, istorikais ir kraštovaizdžio specialistais.

Nuo 2014 m. viešinamo Reformatų sodo atnaujinimo projekto autoriai, ir pats architektas, dirbęs prie kompozicijos, ir kraštovaizdžio architektai šios kompozicijos nelaiko vertybe, ji buvo suformuota imituojant tarybinių kovotojų apkasus. Tuo metu, kai jie buvo statomi 1983-iaisiais, iš tiesų buvo sunaikinta istorija – itin didelę istorinę vertę turėjusios reformatų kapinės, kur buvo laidojami garbūs ir žinomi žmonės. O betono lovių konstrukcija buvo dalis komunarų paminklo architektūrinės kompozicijos.

Yra žinoma, kad Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje jau buvo XVI a. gale. Kapinėse stovėjo dvi koplyčios. Po Antrojo Pasaulinio karo kapinės buvo sunaikintos, o koplyčios nugriautos. 1983 m. skvero vakarinėje dalyje buvo pastatytas „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“ (skulptoriai – A. Zokaitis, J. Kalinauskas; architektai – G.Baravykas, G. Ramunis, K. Pempė).

Vienas skvero ir paminklo architektų Kęstutis Pempė šiandien apie savo ir bendraautorių sovietmečio laikotarpio kūrinį sako: „Tas skveras buvo padarytas galbūt ne visai teisingomis politinėmis aplinkybėmis, okupacijos laikotarpiu. Laiptų takų esmė tai buvo ta, kad primintų apkasus ar pan.“

Dailės istorikė, menotyrininkė Doc. dr. Rūta Birutė Vitkauskienė taip pat neįžiūri laiptuose jokios istorinės vertės ir į klausimą atsako klausimu – „ar reikia išsaugoti barbarizmą“? Pasak R. B. Vitkauskienės, tie laiptai simbolizuoja istorijos naikinamą, o istorija ir jos paveldas yra kiekvienos tautos pagrindas. Liūdna, jog neįmanoma gražinti kapaviečių, atminimo lentų, bet verta priminti, kokia tai svarbi istoriškai vieta.“

Reformatų sodo atnaujinimo projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių. Pasak projekto vadovės Jurgos Silvijos Večerskytės – Šimeliūnės, sodo sutvarkymo projektas, tai kelias nuo jo praeities į ateitį per dabartį, tai sutvarkymo priemonių rinkinys, kurių pagalba vietovė turi įgyti naują istorinę prasmę, tai kelias sukurti kokybišką ir pilnavertišką poilsio erdvę. Projekto autoriai turėjo keletą pagrindinių tikslų – įamžinti reformacijos sąjūdžio Lietuvoje atminimą, formuoti integruojančią aplinką ir pagerinti gyvenimo aplinkos estetinę ir fizinę kokybę.

Šįvakar aptarti Reformatų sodo atnaujinimo projektą į Vilniaus reformatų bažnyčią susirinko Lietuvos Kraštovaizdžio architektų sąjungos nariai. Ir šios sąjungos narys Prof. dr. Petras Grecevičius atkreipė dėmesį į buvusį paminklą: „nors Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas ir iškeltas į Grūto parką, tačiau tik dalinai, ne visas, liko dalis architektūrinės kompozicijos ir tai yra blogai. Čia jo neturi likt nei ženklo.“

Kraštovaizdžio architektai turėjo pastabų projektui dėl takų struktūros, išsakė nuomonę apie kompoziciją, daugeliui rūpėjo aptarti Evangelikų reformatų istorijos įpaveldinimą – būsimą paminklo vietą ir patį skulptorių darbą.

Parko atnaujinimui, sugrąžinant jo reikšmę reformatams, pritaria ir reformatų kunigas.

„Šiandieninis Reformatų skveras labai svarbi vieta pirmiausiai Reformatų Bažnyčios žmonėms, tikintiesiems, kadangi čia stovėjo Reformatų bažnyčia dar prieš pastatant dabartinę bažnyčią, adresu Pylimo g. 18. Šiame Reformatų skvere yra daug palaidojimų – būtent reformatų bendruomenės narių vilniečių. Skvere buvo reformatų kapinės. Skvero krašte irgi daug sentimentų kelianti pastatas – Sinodo rūmai. Visos šios ir galimai kitos istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas, įamžinimas labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems – sako Kun. Raimondas Stankevičius.

Kun. R. Stankevičiaus nuomone, „pirmiausiai reikalinga išlaikyti ar įamžinti istorinę atmintį – tai buvo Reformatų kapinės. Tai irgi labai tinkama vieta paminklo Reformacijai, jos pradininkams, Lietuvos raštijai, ką inicijuoja Reformacijos kultūros ir istorijos draugija. Tai galėtų būti ir nedidelių kamerinių renginių, poilsio zona.“

Reformatų sodo teritorija buvo nevienalytė savo charakteriu ir funkcija. Šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Centrinis sklypas priešais Sinodo pastatą, buvo naudojamas bendruomenės, o iš šiaurinės ir pietinės pusių buvę sklypai nuomojami. Norint išryškinti vietos istorinio palikimo materialųjį ir dvasinį palikimą, buvo siekta įprasminti visus išlikusius ženklus. Naujai sukurta sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, taip pažymėta buvę trys skirtingos istorinės posesijos. Svarbi prasmiškai atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios.

Sode bus panaikintas sovietinis betoninių apkasų imitavimas, atnaujinti takai, sutvarkyti želdiniai, atsiras apyniais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis apželdinta pavėsinė (pergolė), vandens takas, vaikų žaidimo aikštelė, kurioje be laipynių ir čiuožyklų bus ir batutas, bus galima išbandyti požeminių pokalbių atrakciją, vandens pompas, prigulti tinkle įrengtame virš augalų. Atkūrus sodą, jame atsiras sezoninė lauko kavinė. Sode bus įrengti dviračių stovai, apšvietimas, suoliukai, šiukšliadėžės, gertuvės ir tualetai. Sodo tvarkymo darbai vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu apie 28 tūkst. kv. m ploto sodo teritorijoje pirmiausiai bus įrengti inžineriniai, vandentiekio ir nuotekų tinklai, sodo laistymo sistema. Statybos darbų metu sodas laikinai bus aptvertas.

Vilniaus miesto savivaldybė
Reformatųsodas atnaujinimoprojektas visuomenininkai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
„Žvaigždė? Aš? Nesąmonė. Tai trukdo sportininkui, – atvirai sako kovotojas Marius Žaromskis. – Bent jau man dėmesys visada trukdydavo. Lietuvoje pastebėjau, kad mane irgi žmonės atpažįsta. Pažiūri, pabaksnoja pirštais ir nueina. Lietuviai kuklūs“. Paskutinį kartą M. Žaromskis gimtinėje kovojo 2008-aisiais, kai „BUSHIDO Hero‘s“ turnyre pirmajame raunde nokautavo lenką Jedrzejų Kubskį. „Tai vyko senokai, tačiau viską prisimenu tarsi tai būtų vykę vakar“, – n...
Įvykiai
Šiandien 13.57 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kavarijų ir Žalgirio g. sankirtoje, po sudarytos avarinės situacijos,   staigiai stabdant keleiviniam autobusui salone nukrito ir  susižalojo vyras ir moteris.  Informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausijam policijos komisariatui.
Verslas
Didžiausiame Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centre Vilniaus „Akropolyje“ vykdomo atnaujinimo projekto „Akropolis persirengia“ metu jau įvykdyta 70% suplanuotų komercinio ploto atnaujinimo darbų, viena po kitos atidaromos atsinaujinusios parduotuvės. Šią savaitę prekybos ir pramogų centre naujose patalpose atsidaro didžiausia Lietuvoje, naujos koncepcijos „Lindex“, nauja „Denim Dream“, atsinaujinusi „Sterntaler“ parduotuvė ir modernus „Lietuvos pašto“...
Įvykiai
Vilniaus universiteto (VU) Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorija balandžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos III kurso kariūnams surengė simuliacinius kibernetinio saugumo mokymus. Kariūnai išbandė VU Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos sukurtą simuliacinį žaidimą „#ksl.d“ – vyko simuliacinės pratybos (angl. TableTop eXercises TTX) kibernetinio saugumo tema. Pasak šių pratybų organizatoriaus VU In...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Įvykiai
Tradicine tapusi akcija „Darom“ šįmet mokyklose prasidėjo anksčiau – net 34 Vilniaus ugdymo įstaigos šiandien tvarkosi savo ir miesto aplinką.  Mokyklos ir darželiai kviečiami dalyvauti tik jiems skirtame nuotraukų ir video konkurse „Prieš ir po“. Iš dalyvių laukiama  ne daugiau kaip 5 nuotraukų ar vaizdo siužeto, kuriuose būtų aiškiai užfiksuotos tvarkomos teritorijos vaizdas iki ir po tvarkymosi. Laimėtojus atrinks bei paskelbs konkurso iniciatoriai – na...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Įvykiai
Prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Vilniuje ketvirtadienį vėl buvo pakabinta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Kontroversiškai dėl veiksmų Antrojo pasaulinio karo metais vertinamo J. Noreikos atminimo lentą praėjusią savaitę kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Prie Vrublevskių bibliotekos ketvirtadienio popietę būriavosi keliolika žmonių, apžiūrėję krovininiame aut...