User views view_news rubric_id news_rubric_id 6

Mokslininkai išsiaiškino, kodėl šikšnosparniai sensta lėtai

Šikšnosparnis

Jau nuo seniausių laikų svajojame gyventi amžinai. Ieškodami naujų įžvalgų apie senėjimą, kurios, galbūt, galėtų prailginti žmonių gyvenimą, mokslininkai tyrė gyvūnų rūšis, kurios, palyginus su panašiomis, gyvena ypač ilgai. Pora ilgaamžių rūšių – Afrikoje gyvenantis pilkasis smėlrausis ir Amerikoje gyvenantis balinis vėžlys, dabar išsiaiškinta, kad ir šikšnosparniai gyvena ilgai, jie sensta ypač lėtai.

Dublino universiteto kolegijos mokslininkė Ema Teeling su savo komanda atskleidė, kad šikšnosparniai genomuose turi natūralų apsauginį mechanizmą prieš senėjimą. Šis atradimas publikuotas moksliniame žurnale „Science Advances“. Chromosomų galuose esančios telomeros apsaugo chronomosas nuo pažeidimų. Jos panaudojamos dalinantis kol galiausiai suyra. Be jų ląstelės negali toliau dalintis ir dėl to miršta. Telomeros trumpėja ir šikšnosparniuose, tačiau lyginant su žmonėmis – kur kas lėčiau. Telomeros netiesiogiai veikia senėjimą, jų būklė koreliuoja su ilga gyvenimo trukme.

Nepaisant mažo dydžio šikšnosparniai gyvena labai ilgai

Paprastai vidutinė žinduolių gyvenimo trukmė priklauso nuo jų kūno dydžio, pvz. apie 20 g. sveriančios naminės pelės gyvena iki trejų metų, drambliai gali gyventi iki 70 m., o žmogbeždžionės ir banginiai gyvena labai ilgai. Įvairūs gyvūnai atsiveda palikuonių skirtingu metu pvz., trumpai gyvenantys žinduoliai dažnai atsiveda, tuo tarpu drambliai jauniklių atsiveda bent kas pora metų.

Didžiųjų (Myotis myotis) ir Bechšteino pelėausių rūšių šikšnosparniai turėtų gyventi palyginus trumpai. Šie gyvūnai sveria 10-30 g. maždaug kaip naminė pelė, gyvenanti iki trejų metų. Tačiau šiksnosparniai gali gyventi ypač ilgai. Sibire užfiksuotas 7 g. sveriantis Branto pelėausis išgyvenęs 42 metus.

Ištirtos 493 šikšnosparnių rūšys

Tam kad išsiaiškintų šių gyvių ilgaaažiškumo paslaptį, E. Tyling komanda tyrė 493 rūšių šikšnosparnius. Iš jų sparnų mokslininkai paėmė audinių mėginius ir izoliavo chromosomas . Šikšnosparnių, kaip ir žmonių, chromosomų galuose aptikta telomeros.

Dalijantis chromosomos padvigubėja, o telomeros šiek tiek sutrumpėja. Greifsvaldo universiteto profesorius Sebastianas Pachmelis aiškina: „Kiekvieną kartą dalijantis DNR grandinė šiek tiek sutrumpėja“. Kai DNR daug kartų pasidalija, telomeros pasidaro tokios trumpos, kad „ląstelės sensta ir ilgainiui žūsta“.

Telomeras prailginantis fermentas

Apibendrinusi ankstesnį 2017 m. mokslinį tyrimą, Gerardo Kerto mokslininkų komanda teigia, kad Bechšteino pelėausiai beveik nesensta. Šių gyvių organizmuose esančios telomeros beveik tokios pačios kaip ir jauniklių. Tai paaiškina, kodėl kai kurie šikšnosparniai gyvena ypač ilgai.

Esmė tame, kad kai kurių šikšnosparnių telomeros vos vos patrumpėja, dėl to nereikia telomerazės fermento, kuris prailgina telomeras, kurios sutrumpėja DNR dažnai dalijiantis. Deja, telomerazė padeda daugintis vėžinėms ląstelėms. Todėl šis fermentas negali būti taikoma kaip priemonė nuo senėjimo. Mokslininkai aktyviai ieško atsakymo, kodėl pilkieji smėlrausiai, kuriuose veikia telomerazė ypač aktyviai, nesuserga vėžiu.

Tirdami šikšnosparnių ilgaamžiškumą, mokslininkai neaptiko didelio telomerazės aktyvumo. G. Pachmelis aiškina: „Gali būti, kad ilgaamžiškumą lemia du svarbūs genai – ATM ir SETX“. Genas koduoja baltymą, jų užduotis yra stabilizuoti telomeras. Kol kas nežinoma, kaip tai vyksta bei kodėl šikšnosparniai, turintys mažesnes telomeras gyvena ypač ilgai.

ŠIKŠNOSPARNIAI SENĖJIMAS EmaTeeling telomoros
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja...
Visus lietuvių kalbos mylėtojus kovo 8 d. 11 val. kviečiame rašyti jau 12-ąjį Nacionalinį diktantą. Sostinėje savo lietuvių kalbos žinias bus galima pasitikrinti miesto savivaldybėje ir 6 ugdymo įstaigose. Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai diktanto rašymą organizuoja visoje Lietuvoje. Diktantą bus galima rašyti Vilniaus miesto savivaldybėje Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, II aukštas) bei keliose Vilniaus miesto bendrojo ugdym...
Įvykiai
Naujai suremontuotų ir šiuolaikiškai įrengtų patalpų atidarymas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete virto tikra švente bendruomenei. Administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, darbus atlikę rangovai ir kiti susirinkę svečiai nuoširdžiai džiaugėsi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais. „Tai puiki dovana visam Vilniaus universitetui artėjančio 440 metų jubiliejaus proga“, – teigė dekanas prof. Algirdas Utkus. 2018 m. atlikus iš Chemijos...
Gamta
Penktadienį nebus šilta, orus lems anticiklonas, kuris naktį atneš dviženklę minusinę temperatūrą. Tačiau jau šeštadienio dieną temperatūra pradės sparčiau kilti.  Penktadienį orus lems anticiklonas, Lietuva liks šaltojoje jo pusėje, tad nebus šilta. Diena bus saulėta ir giedra, plonų debesų pasitaikys tik vietomis, kritulių nenumatoma, kai kur išsilaikys plikledis. Temperatūra dieną svyruos nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio, pūs vidutinio stiprumo šiaurinių kry...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo kovo 1 d. klientus aptarnaus moderniose patalpose, kurios įrengtos naujame verslo centre (Spaudos g. 6). Naują pastatą, esantį Viršuliškių ir Pilaitės mikrorajonų sankirtoje, VŠT pasirinko atsižvelgdama į patogias susisiekimo sąlygas ir galimybę gyventojams vienoje miesto vietoje susitvarkyti įvairius klausimus, susijusius su komunalinėmis paslaugomis. Į šį pastatą perskels ir dalis kitų...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl AB „Amber Grid“ vykdomų įrangos darbų penktadienį aplinkos ore jausis odoranto (specifinis kvapiųjų medžiagų) kvapas. Odorantas – tai medžiaga, suteikianti bekvapėms kurui naudojamoms nuodingosioms dujoms savitą kvapą, vartojama, norint užtikrinti saugumą, teigiama žodyne. Taip pat ši medžiaga naudojama patalpų orui gaivinti. Kvapas sveikatai nepavojingas.
Sveikata
Sostinės barams, kavinėms ir naktiniams klubams savaitgaliais dirbant iki paryčių, kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėse užfiksuotas intensyvaus eismo automagistralei prilygstantis triukšmo lygis, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikta serija triukšmo matavimų Vilniaus senamiestyje nakties metu.  NVSC Vilniaus de...
Laisvalaikis
VU Kultūros centras vasario 22, 23 ir kovo 8, 9 d. kviečia VU bendruomenę išbandyti balfolką. Šis šokis, šiuo metu itin populiarus tarp Europos universitetinių bendruomenių, ieško savo gerbėjų ir Lietuvoje. Šokių pamokas ves ir su jo ištakomis supažindins ansamblio „Ratilio“ šokių mokytoja, etnochoreografė Goda Sungailaitė. Balfolkas – tai bendras Europos folklorinių šokių, atgaivintų ir vėl pradėtų šokti XX a. aštuntąjį dešimtmetį Prancūzijoje, pavadinima...
Kriminalai
Vilniaus apylinkės teismas sostinės gyventoją P. M., gim. 1939 m., pripažino kaltu dėl viešo neigimo buvusios Sovietų Sąjungos padarytų nusikaltimų Lietuvos Respublikai, jos gyventojams (Baudžiamojo kodekso 1702 str. 1 d.) ir skyrė jam 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą. Tyrimo duomenimis, nuteistasis P. M. užgauliu ir įžeidžiančiu būdu, viešai pritardamas Rusijos žurnalistės G. Sapožnikovos knygos „Kas ką išdavė" turiniui, neigė 1990-1991 m. agresiją prieš...