Mokslininkai išsiaiškino, kodėl šikšnosparniai sensta lėtai

Šikšnosparnis, Beatričė
Šikšnosparnis

Jau nuo seniausių laikų svajojame gyventi amžinai. Ieškodami naujų įžvalgų apie senėjimą, kurios, galbūt, galėtų prailginti žmonių gyvenimą, mokslininkai tyrė gyvūnų rūšis, kurios, palyginus su panašiomis, gyvena ypač ilgai. Pora ilgaamžių rūšių – Afrikoje gyvenantis pilkasis smėlrausis ir Amerikoje gyvenantis balinis vėžlys, dabar išsiaiškinta, kad ir šikšnosparniai gyvena ilgai, jie sensta ypač lėtai.

Dublino universiteto kolegijos mokslininkė Ema Teeling su savo komanda atskleidė, kad šikšnosparniai genomuose turi natūralų apsauginį mechanizmą prieš senėjimą. Šis atradimas publikuotas moksliniame žurnale „Science Advances“. Chromosomų galuose esančios telomeros apsaugo chronomosas nuo pažeidimų. Jos panaudojamos dalinantis kol galiausiai suyra. Be jų ląstelės negali toliau dalintis ir dėl to miršta. Telomeros trumpėja ir šikšnosparniuose, tačiau lyginant su žmonėmis – kur kas lėčiau. Telomeros netiesiogiai veikia senėjimą, jų būklė koreliuoja su ilga gyvenimo trukme.

Nepaisant mažo dydžio šikšnosparniai gyvena labai ilgai

Paprastai vidutinė žinduolių gyvenimo trukmė priklauso nuo jų kūno dydžio, pvz. apie 20 g. sveriančios naminės pelės gyvena iki trejų metų, drambliai gali gyventi iki 70 m., o žmogbeždžionės ir banginiai gyvena labai ilgai. Įvairūs gyvūnai atsiveda palikuonių skirtingu metu pvz., trumpai gyvenantys žinduoliai dažnai atsiveda, tuo tarpu drambliai jauniklių atsiveda bent kas pora metų.

Didžiųjų (Myotis myotis) ir Bechšteino pelėausių rūšių šikšnosparniai turėtų gyventi palyginus trumpai. Šie gyvūnai sveria 10-30 g. maždaug kaip naminė pelė, gyvenanti iki trejų metų. Tačiau šiksnosparniai gali gyventi ypač ilgai. Sibire užfiksuotas 7 g. sveriantis Branto pelėausis išgyvenęs 42 metus.

Ištirtos 493 šikšnosparnių rūšys

Tam kad išsiaiškintų šių gyvių ilgaaažiškumo paslaptį, E. Tyling komanda tyrė 493 rūšių šikšnosparnius. Iš jų sparnų mokslininkai paėmė audinių mėginius ir izoliavo chromosomas . Šikšnosparnių, kaip ir žmonių, chromosomų galuose aptikta telomeros.

Dalijantis chromosomos padvigubėja, o telomeros šiek tiek sutrumpėja. Greifsvaldo universiteto profesorius Sebastianas Pachmelis aiškina: „Kiekvieną kartą dalijantis DNR grandinė šiek tiek sutrumpėja“. Kai DNR daug kartų pasidalija, telomeros pasidaro tokios trumpos, kad „ląstelės sensta ir ilgainiui žūsta“.

Telomeras prailginantis fermentas

Apibendrinusi ankstesnį 2017 m. mokslinį tyrimą, Gerardo Kerto mokslininkų komanda teigia, kad Bechšteino pelėausiai beveik nesensta. Šių gyvių organizmuose esančios telomeros beveik tokios pačios kaip ir jauniklių. Tai paaiškina, kodėl kai kurie šikšnosparniai gyvena ypač ilgai.

Esmė tame, kad kai kurių šikšnosparnių telomeros vos vos patrumpėja, dėl to nereikia telomerazės fermento, kuris prailgina telomeras, kurios sutrumpėja DNR dažnai dalijiantis. Deja, telomerazė padeda daugintis vėžinėms ląstelėms. Todėl šis fermentas negali būti taikoma kaip priemonė nuo senėjimo. Mokslininkai aktyviai ieško atsakymo, kodėl pilkieji smėlrausiai, kuriuose veikia telomerazė ypač aktyviai, nesuserga vėžiu.

Tirdami šikšnosparnių ilgaamžiškumą, mokslininkai neaptiko didelio telomerazės aktyvumo. G. Pachmelis aiškina: „Gali būti, kad ilgaamžiškumą lemia du svarbūs genai – ATM ir SETX“. Genas koduoja baltymą, jų užduotis yra stabilizuoti telomeras. Kol kas nežinoma, kaip tai vyksta bei kodėl šikšnosparniai, turintys mažesnes telomeras gyvena ypač ilgai.

ŠIKŠNOSPARNIAI SENĖJIMAS EmaTeeling telomoros
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.