Johaneso Bobrovskio romanas „Lietuviški fortepijonai“

Prieš metus vokiečiai atšventė šimtąsias rašytojo Johaneso Bobrovskio (1917-1965) gimimo metines. Kaip Bobrowskis susijęs su Lietuva? Rašytojas turi lietuviškų šaknų –1917 m. balandžio 2 d. gimė Tilžėje (Kaliningrado sritis), 1928 m. su tėvais persikėlė į Karaliaučių (Mažoji Lietuva), 1933-1935 m. ir 1937 m. vasarojo pas senelius Mociškiuose ir Vilkyškiuose (Pagėgių apskritis). Lietuviška aplinka rašytojui buvo ypač brangi, jis sėmėsi įkvėpimo ir apdainavo Lietuvos kaimus, Rambyno kalną ir Nemuno, Jūros upes.

Antrame Bobrovskio romane „Lietuviški fortepijonai“ aprašoma rašytojo gimtinė Tilžė. Nors šio miestelio pavadinimas ir nėra minimas, romano vietą sufleruoja miestelio gatvės, aikštės, bažnyčios, ypač 1907 m. per Nemuną nutiestas Karalienės Luizos tiltas. Vienoje upės pusėje yra Panemunė, o kitoje – Tilžė. Mažoji Lietuva yra susijusi su Vokietija. Klaipėdos krašte gimė vokiečių rašytojai Simonas Dachas ir Hermanas Zudermanas. Ši sritis iki 1923 m. priklausė vokiečiams.

Romane vaizduojami 1936-ieji, laikas tarp Hitlerio įsigalėjimo pradžios ir Klaipėdos ultimatumo. Du Tilžės gyventojai, vokiečių muzikas Gavėnas ir profesorius Fogtas, Joninių naktį siauruku keliauja į Vilkyškius (Bobrovskio kaimą). Ten susitinka su kaimo mokyklos lietuvių kalbos mokytoju, liaudies dainų rinkėju Počka. Vyrai nori sukurti operą apie kleboną, lietuvių grožinės literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį, vedusį pamaldas lietuvių ir vokiečių kalbomis Tolminkiemyje ir Gumbinėje (Kaliningrado sritis).

Klaipėdos kraštas ir dalis Kaliningrado iki 1945 m. buvo Mažoji Lietuva. Čia baudžiava panaikinta 1807 m., tuo tarpu Lietuvoje baudžiavos panaikinimo reforma pradėta vykdyti tik 1861 m., todėl lietuviai nuo baudžiavos bėgdavo į Mažąją Lietuvą.

Įdomu tai, jog Donelaitis sulotynino savo pavardę į „ Donalicijus “, romane aprašomas taip: „[...] šios operos centrinė figūra – lietuvių poetas Christianas Donalicijus, teisingiau Kristijonas Donelaitis, Tolminkiemio klebonas, gyvenęs prieš du šimtmečius, mechanikas, optikas, termometrų ir barometrų, o taip pat klavišinių muzikos instrumentų dirbėjas, kuris rašė idiles, lietuviškus hegzametrus, dar prieš Klopštoką, bet tuo pačiu principu: arsis sutampa su kirčiuotu skiemeniu ir taip toliau, tik rašė apie kitką, būtent – apie paprastus žmones, apie būrus, jų gyvenimą ir darbą, idiles be piemenėlio ir piemenėlės“ (vert. E. Amstramskas).

Kristijonas Donelaitis yra lietuvių grožinės literatūros pradininkas, hegzametru parašė poemą „Metai“. Rašytojas kartu su kitais liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje normino lietuvių kalbą, 1735-aisiais Karaliaučiuje išleido pirmą lietuvišką Bibliją.

Romano veiksmas vyksta 1936 m. birželio 23-24 d. Pakalbėję su mokytoju Počka, Gavėnas ir Fogtas pernakvoja Klaipėdoje. Počka įsimylėjęs vokietę Mariją Krėnert, dėl to susilaukia vokiečių nacionalistų neapykantos. Sekmadienio ryte Gavėnas grįžta į Tilžę, o Fogtas aplanko šalia esantį kaimą Bitėnus. Lietuviai ir vokiečiai švenčia Jonines, prisigeria ir sako nacionalistines kalbas. Degant Joninių laužui, kyla ginčas, kuris vėliau pereina į muštynes. Gindamasis lietuvis smogia vokiečiui, pastarasis miršta. Fogtas viską pamato savo akimis, tačiau nenori tapti įvykio liudytoju, todėl laivu persikelia į Tilžę.

Paskutiniame skyriuje Donelaitis kartu su dviem poemos „Metai“ veikėjais Slunkiumi ir Pelėda atgyja ir groja fortepijonais. Žlunga Počkos meilės reikalai. Nepavyksta užbaigti operos, lietuviai ir vokiečiai nesusidraugauja ir 1939 m. gegužės 22 d. į Klaipėdos kraštą įžengia vokiečių armija.

Lietuviškas leidimas užima vos 112 psl., tačiau leidžia iš arčiau pažvelgti į Mažąją Lietuvą ir Prūsiją. Bobrovskis knygoje „Lietuviški fortepijonai“ supažindina vokiečius su lietuvių istorija ir kultūra, bei atsako į šiuos klausimus: kas buvo Vytautas Didysis? Kodėl Rambyno kalnas laikomas šventu? Rašytojas atkuria ir mirusios prūsų tautos kasdienybę. Minima 1936 m. Tilžėje pasirodžiusi opera „Marienburgo kalvis“ . Ją parašė vokiečių kompozitorius Zygfridas Vagneris su sunūmi Ričardu, sukūrusiu muziką septyniolikai operų.

„Lietuviški fortepijonai“ buvo paskutinis Bobrovskio romanas. Rašytojas jį pradėjo rašyti 1965-ųjų birželio 6 d., o užbaigė liepos 28 d., po dviejų dienų susirgo ir rugsėjo 2 d mirė.

„LIETUVIŠKIFORTEPIJONAI“ JOHANESASBOBROVSKIS PRŪSIJA MAŽOJILIETUVA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šį ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas renginys „Knyga + Kinas“, suburiantis lietuviškų knygų autorius ir kino bendruomenę. Renginys atviras visuomenei ir skirtas visiems, kurie domisi naujausia literatūra ir kinu. Lietuvių rašytojų knygas pristatyti kino bendruomenei kviečia renginio organizatoriai VŠĮ „Fralita Films”, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino b...
Įvykiai
Kelios dešimtys susirinkusiųjų į viešą galimybių studijos pristatymą ir sunkiai nuspėjamas skaičius laukiančiųjų pasakojimų iš kaimynų ir draugų namuose – Naujininkų gyventojams rūpi, koks tas „naujas pasaulis“, kurio perspektyvą savo tyrimu nubrėžė urbanistai. Prie stoties, taigi visus susisiekimo privalumus ir dar ryšius su senamiesčiu turintis „rajonas už bėgių“ – Naujininkai – išskirtinio charakterio vietovė. Siekiant kalvotame jo peizaže išsaugoti kul...
Sportas
Vilniaus Fabijoniškių baseine įvykusios Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) suaugusių ir jaunių žiemos plaukimo pirmenybės buvo neeilinės. Pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įdiegta laiko fiksavimo sistema, suteikusi didžiulį kokybinį šuolį varžybų pravedimui. „Vilnius, kaip miestas, niekada neturėjo tokios elektronikos. Baseine, turinčiame laiko fiksavimo sistemą, galima organizuoti įvairias tarptautines varžybas – tiek plaukimo, tiek vandensvydžio. Tei...
Įvykiai
Vilnius švenčia Laisvę: Gedimino prospekte suliepsnojo 30 Laisvės laužų, skamba dainos ir plevėsuoja trispalvės. Pastaruosius kelerius metus jau tapo gražia tradicija – simboliškai susieti vasario 16–osios laužų įžiebimo šventę su svarbiomis mūsų šalies istorijoje datomis. 2018 m. nuo Katedros iki Seimo buvo uždegta net 100 laužų, skirtų valstybės atkūrimo 100–mečiui. Pernai buvo uždegta 70 laužų, kurie buvo dedikuoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybo...
Sportas
Antroje rungtynių pusėje aukštesnę pavarą įjungęs ir pergalingą spurtą surengęs Kauno „Žalgiris“ po dvejų metų pertraukos iškovojo Citadele Karaliaus Mindaugo taurę. Iki trečiojo kėlinio laikęsi Dainiaus Adomaičio auklėtiniai finale 60:80 (21:24, 15:15, 7:21, 17:20) nusileido Kauno „Žalgirio“ krepšininkams. Įpusėjus rungtynėms „Rytas“ atsilikinėjo tik 36:39. Finalo ketverto naudingiausiu žaidėju pripažintas Edgaras Ulanovas. Puolėjas finale pelnė 13 taškų...
Įvykiai
Visai Lietuvai šiandien švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ šią datą paminėti pakvietė ir sostinės autobusų bei troleibusų keleivius. Jiems viešojo transporto kontrolieriai dovanojo trispalves vėliavėles. Iš viso keleiviams viešojo transporto stotelėse išdalyta apie 1000 vėliavėlių. „Vasario 16-oji yra viena ryškiausių dienų mūsų valstybei. Šia proga viešojo transporto keleiviams jau trečius metus iš eilės miestas turi d...
Įvykiai
Vasario 16-oji jau penktą kartą į Vilnių subūrė Lietuvos mokyklų bendruomenes, studentiją į šventinę jaunimo eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ – drauge džiaugtis Laisve ir mėgautis įspūdinga atmosfera sostinėje. Tūkstantinė minia tradiciškai eina keliu, jungiančiu su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais. „Noriu pakviesti prisiminti tuos, anuomet, jaunus žmones, kurie svajojo ir nepabijojo savo svajonių įgyvendinti, ir kviečiu džiaugtis, kad mūsų tėvai ir prot...
Įvykiai
Vilnuje veikianti Šolomo Aleichemo ORT gimnazija penktadienio popietę skambėjo nuo šokių ir dainų. Čia kartu su visa mokyklos bendruomene buvo švenčiama Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Gimnazijoje skambėjo valstybės himnas, moksleiviai mokėsi lietuvių liaudies šokių. „Mūsų gimnazijoje mokosi įvairių tautybių vaikai, todėl vienas iš mūsų tikslų – diegti moksleiviams pilietiškumą, supažindinti su tiek žydams, tiek lietuviams svarbiomis istorinėmis datomis...
Sportas
Vilniaus „Rytas“ nepaliko vietos intrigai Citadele Karaliaus Mindaugo taurės ketverte. Vilniečiai užtikrintai 96:71 (22:10, 25:25, 28:18, 21:18) triumfavo Klaipėdoje prieš vietos „Neptūną“. Tai reiškia, jog trečiąjį kartą iš eilės Citadele KMT finale akis į akį stos principiniai varžovai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“. Finalą nuo 17:50 sekmadienį transliuos LRT televizija. „Neptūnas“ sekmadienį surems ietis su Panevėžio „Lietkabeliu“ kovoje dėl 3-o...