User views view_news rubric_id news_rubric_id 3

Jomantės Šelžaitės koncerte – lietuviški šimtmečio hitai

Rugpjūčio pabaigoje Kristupo vasaros festivalyje gražiausias lietuviškas šimtmečio dainas pristatys atlikėja Jomantė Šležaitė ir pianistas Vaidrius Smilinskas. Koncerto „10 Lietuvų“ programoje skambės per dešimt dešimtmečių (1918-2018) pagal lietuvių poetų tekstus parašytos lietuvių kompozitorių dainos.

Renginio, kurį būtų galima pavadinti „hitų“ koncertu, kadangi daugumą melodijų žino, myli ir niūniuoja kiekvienas lietuvis, idėja, pasak J. Šležaitės, gimė dar gūdų žiemos vakarą, mąstant, kaip prasmingai paminėti neeilinę Lietuvos sukaktį.

„Kadangi lietuviškos muzikos savo repertuare turėjau itin mažai, šis projektas leido susipažinti su mūsų tautos muzikos lobynu. Tai buvo ilgas ir labai įdomus tyrinėjimo laikas. Koncerto idėja – klausytojui pateikti dešimties dešimtmečių gražiausias bei žymiausias to meto dainas, atskleisti tuometes madas madas, supažindinti su lietuviškos muzikos istorija. Savo koncertuose visada kalbu pati, šis pasirodymas – ne išimtis. Tikiuosi, jog papasakosiu įdomių, nežinomų faktų apie atliekamus kūrinius, kurių spektras bus itin platus“, – pasakojo atlikėja.

Koncerto programoje skambės tokie kūriniai kaip A. Raudonikio „Švelnumas”, B. Gorbulskio „Mėlynos gatvelės”, B. Dvariono „Žvaigždutė”, Z. Bružaitės „Elegija” ir daugelis kitų.

„Visa programa man ypač brangi. Dainos, kurias atliksime, artimos savo muzikinėmis prasmėmis bei tekstais. Koncerto pradžioje nuskambės A. Kačanausko daina „Vakaro smuikas“. Ji man ypatinga, simbolinė, nes tai – debiutinis kūrinys „Dainų dainelės“ konkurse ir pirmųjų žingsnių link didžiosios scenos priminimas. Dabar pastebiu visai kitus šios dainos niunasus. Taip pat atradau save lietuviškos estrados amplua. Tokia muzika priimtina mano skoniui, o ir jos atlikimas tapo iššūkiu pačiai sau. Dainos žanro vokalinė technika visiškai skiriasi nuo operos arijų ar rusiškų romansų atlikimo“, – kalbėjo koncerto „Dešimt Lietuvų“ programą drauge su pianistu V. Smilinsku ruošusi J. Šležaitė.

Iš Tauragės kilusi ir daug keliaujanti dainininkė save laiko patriote: „Man gera gyventi Lietuvoje, kalbėti mūsų kalba, puoselėti tik mūsų šaliai būdingas tradicijas. Lietuva yra turtinga šalis. Stiprių, gabių žmonių šalis. Ir aš visada didžiuojuosi, kad esu lietuvė, nes čia mano gimtinė, namai, kurie visada laukia. Tik nuo mūsų visų priklauso šalies ateitis bei mūsų gerovė.“

Paklausta, ar nekyla mintis palikti gimtinę, J. Šležaitė sako save laikanti atviru iššūkiams žmogumi: „Man visur įdomu, kur tuo metu būnu, bet širdyje esu tai, kas esu. Esu lietuvė plačiame pasaulyje, o paklausta iš kur esu, visada pasakau: iš Lietuvos. Mažos šalies prie Baltijos krantų, kur daug miškų, ežerų ir kur norisi sugrįžti.“

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis daugiau kalbama apie lietuviškų tradicijų svarbą, jų puoselėjimą. Anot atlikėjos, viskas prasideda šeimoje – auklėjimas, požiūrio į gyvenimą bei vertybių formavimas, taip pat tautiškumo ugdymas.

„Šeimoje nebūdavo atskiros kalbos apie lietuvybę, ji tiesiog jau yra viduje. Teko gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ypač pasijuto tėvynės ilgesys, suvokimas, kas yra Lietuva. Nuostabiausia matyti žmones kelis dešimtmečius gyvenančius svečioje šalyje, kurie dar labiau, negu gimtoje šalyje gyvenantys lietuviai, saugo savo identitetą, kurie kalba lietuviškai be menkiausio akcento, kurie supažindina savo vaikus su papročiais ir tradicijomis. Tai yra pavyzdys kiekvienam“, – sakė J. Šležaitė.

Per dešimt dešimtmečių parašyti rinktiniai kūriniai, atskleisiantys lietuviškos muzikos grožį, skambės rugpjūčio 22 d., trečiadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Atraskite juos ir mėgstamiausius niūniuokite koncerte „Dešimt Lietuvų“ kartu su dainininke Jomante Šležaite ir pianistu Vaidriumi Smilinsku.

Kristupovasarosfestivalis JomantėŠležaitė koncertas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ vadovai surado dar vieną trūkstamą detalę komandos komplektacijos dėlionėje. Sostinės klubas pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu. 23 metų P. Moreris kilęs iš Katalonijos ir futbolo pagrindų mokėsi šio regiono komandose, tarp jų ir FC „Barcelona“ bei „Espanyol“, taip pat žaidė Anglijos „Premier“ lygos klubo „Swansea“ jaunimo ekipoje. Pastaruosius ketverius metus jis rungtyniavo Norvegijos pirmenybėse „Sandefjord“ gretose. ...
Laisvalaikis
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. 2002 m. pradėti rūmų atkūrimo dar...
Įvykiai
„Aš nemėgstu atrakcionų. Aš juose labai lengvai apsiverkiu, apsivemiu, suprakaituoju. Supratimas, kad tai tokia paradoksali situacija, kai esu taip šalia šio reiškinio ir palaikau kritišką distanciją su juo, mane privertė tyrinėti atrakcionus pirmiausia filosofiniu požiūriu, kol nutariau savo meninius tyrinėjimus paversti kūnu – pradėjau kurti įvairiausius atrakcionus, kaip savotiškus minties eksperimentus“, – sako Londono karališkojo menų koledžo doktoran...
Įvykiai
Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja...
Visus lietuvių kalbos mylėtojus kovo 8 d. 11 val. kviečiame rašyti jau 12-ąjį Nacionalinį diktantą. Sostinėje savo lietuvių kalbos žinias bus galima pasitikrinti miesto savivaldybėje ir 6 ugdymo įstaigose. Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai diktanto rašymą organizuoja visoje Lietuvoje. Diktantą bus galima rašyti Vilniaus miesto savivaldybėje Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, II aukštas) bei keliose Vilniaus miesto bendrojo ugdym...
Įvykiai
Naujai suremontuotų ir šiuolaikiškai įrengtų patalpų atidarymas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete virto tikra švente bendruomenei. Administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, darbus atlikę rangovai ir kiti susirinkę svečiai nuoširdžiai džiaugėsi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais. „Tai puiki dovana visam Vilniaus universitetui artėjančio 440 metų jubiliejaus proga“, – teigė dekanas prof. Algirdas Utkus. 2018 m. atlikus iš Chemijos...
Gamta
Penktadienį nebus šilta, orus lems anticiklonas, kuris naktį atneš dviženklę minusinę temperatūrą. Tačiau jau šeštadienio dieną temperatūra pradės sparčiau kilti.  Penktadienį orus lems anticiklonas, Lietuva liks šaltojoje jo pusėje, tad nebus šilta. Diena bus saulėta ir giedra, plonų debesų pasitaikys tik vietomis, kritulių nenumatoma, kai kur išsilaikys plikledis. Temperatūra dieną svyruos nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio, pūs vidutinio stiprumo šiaurinių kry...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo kovo 1 d. klientus aptarnaus moderniose patalpose, kurios įrengtos naujame verslo centre (Spaudos g. 6). Naują pastatą, esantį Viršuliškių ir Pilaitės mikrorajonų sankirtoje, VŠT pasirinko atsižvelgdama į patogias susisiekimo sąlygas ir galimybę gyventojams vienoje miesto vietoje susitvarkyti įvairius klausimus, susijusius su komunalinėmis paslaugomis. Į šį pastatą perskels ir dalis kitų...
Įvykiai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl AB „Amber Grid“ vykdomų įrangos darbų penktadienį aplinkos ore jausis odoranto (specifinis kvapiųjų medžiagų) kvapas. Odorantas – tai medžiaga, suteikianti bekvapėms kurui naudojamoms nuodingosioms dujoms savitą kvapą, vartojama, norint užtikrinti saugumą, teigiama žodyne. Taip pat ši medžiaga naudojama patalpų orui gaivinti. Kvapas sveikatai nepavojingas.