Kartų kaita Vilniaus miegamuosius rajonus verčia aktyviai gyvenamaisiais

Daugiau gyventojų nei Šiaulių ir Panevėžio miestai kartu sudėjus skaičiuojantys Vilniaus miegamieji mikrorajonai keičia savo veidą. Pirmoji pokyčių banga nuvilnijo atgavus nepriklausomybę, ženklindama sparčią miesto plėtrą, senus daugiabučių rajonus atgaivina ir sparti renovacija. Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad naują miegamųjų rajonų atgimimo etapą diktuoja patys gyventojai, kuriems sąvoka „būstas“ jau neapsiriboja vien buto sienomis –  jie nori pilnaverčio gyvenimo aplink.

„Galime drąsiai konstatuoti, kad taip vadinamų miegamųjų rajonų gyvenime vyksta antroji pokyčių banga. Tačiau šį kartą ji turi vieną ypatingą aspektą – reikalavimus naujam gyvenimo kokybės lygmeniui diktuoja nebe architektai ar statybininkai, bet patys naujakuriai“, – teigia vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.

Ekspertas siūlo atsisakyti termino „miegamieji rajonai“. „Apibendrinant tendenciją, galima sakyti, kad pati miegamųjų rajonų sąvoka keičiasi iš esmės. Dabar miegamieji rajonai virsta aktyviai gyvenamaisiais“, – tvirtina specialistas.

Nauji įpročiai

Umbraso pastebėjimu, dauguma naujo nekilnojamojo turto pirkėjų norėtų gyventi arčiau centro, tačiau čia siūlomų butų kainos dažnam būna sunkiai įkandamos. Ypač tai pasakytina apie jaunas šeimas, kurioms naujo nuosavo būsto poreikis – aktualiausias. Todėl jų žvilgsniai krypsta į ankstesnių projektavimo laikų miegamuosius rajonus, pasižyminčius sąlyginai mažesniu užstatymo tankiu, gerai išvystyta jau šių laikų infrastruktūra ir augančia paslaugų gausa.

„Mūsų statistika rodo, kad „LightHouse“ projektuose Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų sandūroje 26-35 m. amžiaus pirkėjai sudaro didžiausią grupę – apie 40 proc. Dažnai tai – jaunos šeimos arba jų dar nesukūrę, tačiau pirmąjį nuosavą būstą perkantys asmenys“, – skaičiuoja M. Umbrasas.

Specialisto teigimu, naujos statybos butus miegamuosiuose rajonuose perkantys jauni žmonės čia perkelia ir naujus reikalavimus gyvenamajai aplinkai, paskatindami  į juos atsižvelgti tiek nekilnojamojo turto projektų vystytojus, tiek greta veikiančius ar dar besikuriančius verslus, tiek ir savivaldą.

„Šie naujakuriai dažnai yra labiau reiklūs, nei ilgamečiai gyventojai. Dažnas jų yra ne kartą keliavęs ar galbūt gyvenęs Vakarų Europoje, matęs, kokie gyvenamosios aplinkos standartai yra ten. Todėl ir savo aplinkoje jie trokšta matyti panašų vaizdą, turėti panašias galimybes. Jie nori gerai sutvarkytos gyvenamosios infrastruktūros, patogaus susisiekimo ir kitų kasdienius poreikius tenkinančių paslaugų“, – aiškina M. Umbrasas.

Miegamieji rajonai virsta aktyviai gyvenamaisiais

Specialistas teigia, kad pastaraisiais metais išryškėjęs naujakurių prioritetas – paslaugų lokalumas. Didėjantis gyvenimo tempas, transporto spūstys – visos laikui imlios priežastys nulemia įvairiausių verslų poreikį aplink gyvenamąją vietą.

Šių poreikių išpildymas ne tik pakelia miegamųjų rajonų kokybės kartelę, bet ir suformuoja šiuolaikiško miesto aktyvaus gyvenimo ritmą.

„Į lokalumo poreikį įsiklauso ir nekilnojamojo turto vystytojai, vis dažniau greta gyvenamųjų būstų suformuojantys erdves ir smulkiems verslams, ir patys verslininkai, noriai įsikeliantys į patalpas arčiau gyventojų. „Antakalnio terasų“ gyvenvietėje viename iš pastatų suformavome ir komercines patalpas, kad gyventojai turėtų daugiau paslaugų arčiau namų. Be to, plėtotojai randa ir įvairių įdomių sprendimų, orientuotų į dabartinį pirkėją. Pavyzdžiui, „LightHouse III“ projekte gyventojams įrengtos erdvios ir jaukios terasos ant namų stogų, leidžiančios komfortiškoje aplinkoje mėgautis maisto iškylomis ar pusryčių kava po atviru dangumi. Akivaizdu, kad panašių sprendimų ateityje tik daugės, tad ir šių rajonų veidas dar labiau pasikeis“, – tvirtina M. Umbrasas.

Įsiklauso į poreikius

Anot jo, populiariausi atributai yra ne tik prekybos centrai su siūlomomis pramogomis, bet ir šiuolaikiškas turgus, įvairiausias paslaugas teikiantys smulkūs verslai, kino teatrai, sporto klubai ar sveikatingumo studijos – apimamas platus poreikių spektras. Specialisto teigimu, tokių  pavyzdžių jau yra pakankamai ir toliau nuo centro.

„Gerų pavyzdžių toliau nuo centro jau yra: ir šiuolaikiški turgūs, siūlantys anksčiau šioms vietoms nebūdingų paslaugų, ir tiesiami nauji dviračių takai, taip pat kuriamas skulptūrų parkas,  netrukus duris atvers naujas baseinas Fabijoniškėse. Tokie pavyzdžiai rodo, kad yra klausoma gyventojų poreikių“, – teigia M. Umbrasas.

Eksperto pastebėjimu, į naujakurių poreikius reaguoja ir savivaldybė, pamažu gerindama infrastruktūrą ne vien centrinėse miesto dalyse.

„Matome atnaujinamas žaliąsias zonas, tvarkomas žaidimų aikšteles ir įrengiamas naujas, taip pat montuojamus treniruoklius norintiems sportuoti lauke. Būstus perkančios jaunos šeimos neabejotinai atsižvelgia ir į šiuos aspektus“, – sako M. Umbrasas.

Darnu Group
DARNU GROUP MIEGAMIEJI RAJONAI MANTAS UMBRASAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Sekmadienį sostinės gatvėse pirmą kartą pasklido pėsčiųjų, dviračių, paspirtukų, riedlenčių, vaikų vežimėlių ir viešojo transporto žygis. Iš skirtingų miesto lokacijų pajudėję, automobilio atsisakę vilniečiai ir miesto svečiai susibūrė aikštėje prie Seimo, o nuo ten pajudėjo link Lukiškių aikštės, skatindami judėti ne tik darniai, bet ir draugiškai, kelyje pastebint vieni kitus. Šiuo žygiu Vilniuje atidaryta Europos judumo savaitė. „Nuo pavasario kiekvieną...
Įdomu!
Ant bendrovės „Krašto projektai“ pastato sienos esanti skulptoriaus Algio Griškevičiaus sukurta skulptūra „Žiogas – autoportretas“ atidengta 2008 m. 09 mėn.. Įspūdingas, šešių metrų ilgio ir pustrečio metro aukščio kūrinys sostinės Konstitucijos prospekte pastatytas privačia iniciatyva bei lėšomis. Kaip teigia skulptūros autorius, Vilniui trūksta įvairesnių skulptūrų, žaismingesnių akcentų. A. Griškevičiaus skulptūra „Žiogas – autoportretas“ vaizduoja milž...
Įvykiai
Kodėl mes tikime televizijos reklamų aktorių, persirengusių medikais ir reklamuojančių vitaminus, lūpomis sakoma informacija? Kaip iliuzionistai apgauna svarbiausią mūsų pojūtį – regėjimą? Kodėl raukomės ir burnoje kaupiasi daugiau seilių, kai matome kitus žmones, geriančius citrinos sultis? Kodėl parduotuvėje renkamės dažniau ne produkto turinį, o pakuotę, kuri padėta mūsų akių lygyje? Kaip sinchroniškai mušant plastiko vamzdžius galima atkurti žinomas me...
Sportas
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai pergalių seriją A lygoje pratęsė iki dešimties. Lietingą penktadienio vakarą žalgiriečiai namuose 5:0 (1:0) nepasigailėjo „Panevėžio“. Dvikovos pradžioje Vilniaus klubas dominavo – žaidimas vyko „Panevėžio“ aikštės pusėje. Rafaelis Broetto atrėmė pavojingus Tomislavo Kišo bei pirmą sykį A lygoje pasirodžiusio Hugo Videmonto smūgius, o panevėžiečiams, atlaikiusiems išpuolių laviną, pavyko ilgiau kontroliuoti kamuolį. Darbo...
Kultūra
Jau vienuoliktasis šiuolaikinės japonų kultūros festivalis „NowJapan“ įsibėgėjo scenos meno vakarais Šv. Kotrynos bažnyčioje, jie tęsis dar šią savaitę, o šeštadienį ir sekmadienį vilniečius džiugins nemokami Didžiojo savaitgalio renginiai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, jo kieme bei Senamiestyje. Šiųmetis festivalis ypatingas tuo, kad tai yra dovana kultūros mėgėjams – Didysis festivalio savaitgalis yra atviras visiems, o programa – nemokama....
Kultūra
Lietuvos rusų dramos teatras naująjį, 74-ąjį, sezoną pradeda ugningai – 2019 m. rugsėjo 20 dieną jį paskelbs širdis ir protus uždeganti futuristo poeto Vladimiro Majakovskio kūryba, skambanti premjeriniame Jono Vaitkaus spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. Ši premjera, naujai pažvelgianti į chrestomatinę rusų ir pasaulio literatūros asmenybę ir taps įspūdinga įžanga į teatro sezoną, kuriame numatytos penkios premjeros pagal klasiką ir š...
Įvairios
Šį rugsėjį prie Vilniaus mokyklų ir darželių įrengtose automobilių trumpo sustojimo vietose „Tėvelių stotelė“ („Kiss and Ride“) tęsiama kontrolės ir edukacijos akcija vairuotojams. Nuo praėjusio rugsėjo tokių vietų sostinėje padaugėjo dvigubai – šiuo metu įrengtos 597 stotelės prie 107 ugdymo įstaigų. Atvykusiems ir šiose vietose automobilius paliekantiems vairuotojams SĮ „Susisiekimo paslaugos“ parkavimo kontrolieriai, kaip ir pernai, dalina specialius la...
Įvykiai
Palei Kareivių gatvę, tarp Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos, nusidriekė naujas beveik kilometro ilgio dviračių takas. Šioje tako atkarpoje paklotas raudonas asfaltas, įrengtas naujas dviračių tako apšvietimas, šaligatviai, atliktas ženklinimas. Naujas raudono asfalto takas tapo taip reikalinga jungtis su Eurovelo taku palei Nerį, kurį jau spėjo pamėgti daugelis dviratininkų. Tako įrengimui savivaldybė skyrė apie 250 tūkst. eurų. „Vilnius kasmet skiria...
Įvykiai
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užbaigė naujų nuotekų tinklų tiesimo darbus Naujojoje Vilnioje. Šioje Vilniaus miesto dalyje įgyvendinus antrą tinklų plėtros etapą nutiesti beveik 5 km nuotekų tinklų ir dagiau nei  150 namų ūkių gyventojų galės palengvinti savo kasdienybę.  „Centralizuotai tvarkomos nuotekos yra vienas iš miestietiško gyvenimo privalumų, kuris turėtų būti prieinamas kiekvienam miesto gyventojui. Lauko tualetai...